Žemėlapis - Filipinai (Republic of the Philippines)

Filipinų vėliava

Filipinai, oficialiai Filipinų Respublika  – valstybė Pietryčių Azijoje. Filipinai įsikūrę 7 107 salose Ramiojo vandenyno vakaruose, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo žemyninės Azijos. Filipinai yra vienintelė Azijos pietryčių valstybė, neturinti sausumos sienų su savo kaimynėmis. Vakaruose Filipinų krantus skalauja Pietų Kinijos, Sulu ir Sulavesio jūros, rytuose – Filipinų jūra. Plotu Filipinai yra 5-oji salų valstybė (po Indonezijos, Madagaskaro, Papua Naujosios Gvinėjos ir Japonijos). Ji yra 13-oji valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (per 100 mln.). Filipinai buvo Ispanijos bei JAV kolonija. Nepriklausomybę atgavo po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m. liepos 4 d. Manilos sutartimi.

* Pagrindinis straipsnis – Filipinų istorija. Iki nepriklausomybės – Malajų salyno istorija.

Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės kai kuriose Filipinų salose gyveno jau 50 tūkst. metų pr. m. e. Vėliau šie žmonės susimaišė su atvykėliais iš Okeanijos bei indoeuropiečiais. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuoti IX–XII a. filipiniečių prekybiniai bei kultūriniai ryšiai su Kinija, Japonija ir Indija.

Iki XVI a. pabaigos Filipinų salos buvo neatsiejamai susijusios su Malajų salyno istorija, jos buvo tolima šio salyno (Nusantaros) šiaurės rytų provincija. XIII a. pietinės Filipinų salos (Sulu salynas ir Mindanao) buvo įjungtos į Madžapadhito imperiją, ir tokiu būdu pernešti salyno kultūros pasiekimai.

Nuo XV a. visame Malajų salyne įsigalėjo islamas. Filipinų ši religija irgi neaplenkė. Musulmonų pirkliai daugiausia iš Melakos, Džohoro atsikeldavo į šį kraštą. Ilgainiui įsikūrė stiprūs prekybiniai sultonatai, tokie kaip Sulu sultonatas bei Magindanao, išplėtę savo įtaką Filipinų pietuose. Jie aktyviai prekiavo su Melaka, Brunėjumi, Kinija, taip pat su šiaurinėmis salomis, kur kūrė gyvenvietes.

Pirmieji europiečiai, aplankę salas, buvo įžymiosios Ferdinando Magelano ekspedicijos dalyviai. Magelano laivai pasiekė Samaro salą 1521 m. kovo 17 d. Balandžio 7 d. europiečiai atvyko į Sebu miestą. Čia Magelanas susidraugavo su Radža Humabonu ir atvertė jį, jo šeimą bei dar 700 vietinių į krikščionybę. Vėliau Magelanas žuvo Maktano (Mactan) saloje nuo vietinio Humabono varžovo Lapu-Lapu vadovaujamų karių.

XVI a. pabaigoje Ispanija kolonizavo salas, pavadindama jas Filipinais princo Pilypo II garbei. Į Filipinus ispanai atvežė Vakarų kultūros elementų, tokių kaip teisėtvarka, spauda ir kalendorius. Salos buvo įjungtos į prieskonių prekybą, ir su Meksikos Akapulko uostu jas jungė jūrų kelias, kuriuo reguliariai kursavo laivai. Tai pastebimai pakeitė filipiniečių gyvenimą: atsirado nauji miestai, pradėtos augintiti iki tol nežinotos javų rūšys, dauguma gyventojų priėmė katalikybę, pastatytos mokyklos ir bažnyčios.

1898 m. Kuboje prasidėjęs karas tarp ispanų ir amerikiečių greitai pasiekė Filipinus. JAV pajėgoms sutriuškinus ispanus prie Manilos, Filipinai paskelbė nepriklausomybę. Vėliau vykęs filipiniečių – amerikiečių karas vėl sugrąžino salas JAV 1901 m., tačiau kraujas salose liejosi iki pat 1913 m.- konflikte žuvo maždaug milijonas gyventojų.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Filipinus okupavo Japonijos pajėgos. Po Japonijos pralaimėjimo 1945 m. JAV pripažino salų nepriklausomybę 1946 m. liepos 4 d.