Tirana
Tirana pagrindinis verslo, pramonės ir kultūros centras. Iš miesto nutiestas geležinkelis link Adrijos jūros – į uostamiestį Duresį. Pagrindinės pramonės šakos: tekstilės, metalo, avalynės, žemės ūkio mašinų, maisto.
Mieste yra Tiranos universitetas (įkurtas 1957 m.), žemės ūkio institutas (1951 m.), mokslų akademija (1972 m.), valstybinė biblioteka (1922 m.). Dažniausiai lankomos vietos: Albanijos nacionalinis kultūros muziejus; gamtos mokslų muziejus, nacionalinis istorijos muziejus, arcehologijos muziejus, meno galerija; Etehem Bey mečetė (pastatyta XIX a. pradžioje), esanti Skanderbego aikštėje.
Miestas įkurtas XVII a. pradžioje (1614 m.), valdant Osmanų imperijai. Iš pradžių vadinosi kaip ir Persijos sostinė – Teheranas. 1920 m. tapo Albanijos sostine, Antrojo pasaulinio karo metu (1939–1944 m.) buvo okupuota Ašies valstybių.
Tiranos meras Edis Rama 2000-2011 m. vykdė kampaniją, kurios metu Tiranoje buvo griaunami nelegaliai pastatyti pastatai. Buldozeriai taip pat griovė pastatus, kad būtų galima praplatinti gatves. Rama taip pat liepė nudažyti namų fasadus ryškiomis spalvomis, bet namų interjeras nebuvo tvarkomas. Mero kritikai teigė, kad pakeitimai buvo kosmetiniai, nebuvo imtasi rimtų problemų: geriamo vandens ir elektros trūkumo.
2007 m. birželį Tiranoje apsilankė JAV prezidentas Džordžas Bušas, tapęs pirmuoju Amerikos prezidentu apsilankiusiu Albanijoje.
2019 m. rugsėjį Tiraną nusiaubė 5,6 balų stiprumo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo netoli Duresio. Lapkritį vėl smogė 6,4 balų stiprumo žemės drebėjimas, bet šįkart buvo padaryta santykinai mažesnė žala. Tą patį mėnesį Tirana buvo paskelbta Europos Jaunimo sostine 2022 m.
Žemėlapis - Tirana
Žemėlapis
Šalis - Albanija
Albanijos vėliava |
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
ALL | Albanijos lekas (Albanian lek) | L | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
SQ | Albanų kalba (Albanian language) |
EL | Graikų kalba (Greek language) |