Anglų kalba
Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės. Vartojama Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Airijos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, 60 % Kanadoje, iš dalies Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų.
Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.
Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).
Senoji anglų kalba, arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į keltų (britų ir gėlų) gyvenamą Britaniją iš Europos atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai: Nuo VI a. pab. pasipildė lotyniškais žodžiais. Lotyniška abėcėlė, kurios pagrindu formavosi anglų kalbos abėcėlė, išstūmė germanų rašmenis – runas. XI a. sustiprėjo skandinavų kalbų įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių.
* anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes:
* Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki vikingų invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas
* Mersijos
* saksų
* jutų
Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.
Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.
Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).
Senoji anglų kalba, arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į keltų (britų ir gėlų) gyvenamą Britaniją iš Europos atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai: Nuo VI a. pab. pasipildė lotyniškais žodžiais. Lotyniška abėcėlė, kurios pagrindu formavosi anglų kalbos abėcėlė, išstūmė germanų rašmenis – runas. XI a. sustiprėjo skandinavų kalbų įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių.
* anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes:
* Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki vikingų invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas
* Mersijos
* saksų
* jutų
Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.
Šalis
-
Botsvana
Iki europiečių atvykimo apie 200–500 m., bantų tautos, kurios kilo iš Katangos provincijos regiono, perėjo per Limpopo upę, ir apsigyveno teritorijoje, kuri šiomis dienomis žinoma kaip pietų Afrika. Buvo dvi emigracijos bangos; Ngunu ir soto-tsvana. Ankstesni emigrantai apsigyveno rytinėje dalyje, o vėlesni – teritorijoje, kuri šiuo metu yra žinoma kaip Haiveldas – didelė ir santykinai aukšta teritorija pietų Afrikoje. Iki 1000 m. bantai kolonizavo beveik visą pietų Afriką, gali būti, kad iki olandų kolonizacijos kur dabar, yra Kapo ir Šiaurės Kapo provincijos buvo koisanų tautos gyvenvietės. -
Esvatinis
Šalyje yra monarchija, karalius kartu yra ir valstybės vadovas, skiriantis ministrą pirmininką ir dalį atstovų ir iš aukštutinių, ir iš žemutinių parlamento rūmų. Rinkimai vyksta kas penkerius metus. Dabartinė konstitucija priimta 2005 m. -
Etiopija
Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje ir antra šalis pagal gyventojų skaičių Afrikoje. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai. -
Gambija
* Pagrindinis straipsnis – Gambijos istorija. Apie ikikolonijinę istoriją – Senegambija. -
Gana
Gana yra unitarinė prezidentinė konstitucinė demokratija su parlamentine daugiapartine sistema, kurioje dominuoja dvi partijos - Nacionalinis demokratinis kongresas (NDC) ir Naujoji patriotinė partija (NPP). Ganoje iki 1993 m. sausio mėnesio pakaitomis keitėsi civilinė ir karinė vyriausybės, kol po 1992 m. pabaigoje vykusių prezidento ir parlamento rinkimų karinė vyriausybė užleido vietą Ketvirtajai Ganos Respublikai. Pagal 1992 m. Ganos konstituciją valdžia paskirstyta Ganos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui (Ganos prezidentas), parlamentui, ministrų kabinetui, valstybės tarybai ir nepriklausomai teismų sistemai. Vyriausybė renkama visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus. -
Jungtinė Arabų Respublika
Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis. -
Kamerūnas
Kamerūnas palaiko gerus santykius su JAV ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai geruose santykiuose su savo kaimynais Afrikoje, palaiko JT taikos palaikymo iniciatyvą Centrinėje Afrikoje. Vis dėlto tarptautinėje arenoje daugiausiai konfiktų kyla dėl sienų nustatymo, ypač su Nigerija. -
Kenija
Kenijos šalies pavadinimas kilo nuo Kenijos kalno, reiškiančio „baltas“. Kenijos kalno viršukalnė (5199 m virš jūros lygio) nuolat skendi baltuojančiuose debesyse. -
Lesotas
Lesoto valstybingumo istorija prasidėjo XIX a. pradžioje, kai karalius Mošoešoe I konsolidavo basoto tautos gyvenamas teritorijas, apėmusias taip pat ir dalį dabartinės Pietų Afrikos Respublikos. Ši konsolidacija vyko į pietus gyvenusių bantų genčių - zulų, chosų ir kitų - ekspansijos akivaizdoje. Ši ekspansija buvo įvardijama kaip mfekanė ir skatino vienytis. -
Liberija
Pagal 1986 m. konstituciją Liberija prezidentinė respublika. Valstybės, vyriausybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas (National Assembly), kurį sudaro Senatas ir Atstovų Rūmai. Senatą sudaro 30 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 9 metams. Atstovų Rūmus sudaro 64 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams. -
Libija
Libija – parlamentinė respublika. Valdymo sistemą sudaro vyriausybė ir Nacionalinis kongresas. -
Mauricijus
Mauricijaus valdymo forma – parlamentinė demokratija, savo struktūra panaši į Jungtinės karalystės. Valstybės vadovas yra prezidentas, penkeriems metams renkamas Nacionalinės Asamblėjos (Mauricijaus parlamento). Parlamentas susideda iš 62 visuotinai renkamų narių. Vykdomajai valdžiai vadovauja ministras pirmininkas ir ministrų taryba. Istoriškai pastebima dviejų didelių partijų koalicijų susidarymo tendencija. -
Namibija
Šalies pavadinimas kilęs nuo Namibo dykumos, kuri dengia visą šalies pakrantę. Pavadinimas buvo parinktas po nepriklausomybės, kaip neutralus, nes Namibijoje nei viena tauta nesudaro ženklios daugumos. -
Nigerija
Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 218 mln. gyventojų ir yra didžiausia Afrikos žemyno ir šešta pagal dydį pasaulio valstybė. Sostinė Abudža, tačiau didžiausias miestas - Lagosas (taip pat antras pagal dydį Afrikos žemyne). Nigerija yra federacinė respublika, sudaryta iš 36 valstijų. Nigerija yra daugiatautė valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 250 etninių grupių, kalbančių 500 skirtingų kalbų, besitapatinančių su įvairiomis kultūromis. Trys didžiausios etninės grupės yra hausai šiaurėje, jorubai vakaruose ir igbai rytuose. Šioms grupėms priklauso daugiau nei 60% visų šalies gyventojų. Oficiali kalba yra anglų, pasirinkta siekiant palengvinti kalbinę vienybę nacionaliniu lygiu. Nigerijos konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę. Krikščionių ir musulmonų populiacijos panašiai pasiskirstę - Nigerija yra padalinta maždaug per pusę tarp musulmonų, gyvenančių daugiausia šiaurėje, ir krikščionių, gyvenančių daugiausia pietuose. Tradicinių religijų, kurios sutinkamos tarp kai kurių igbo ir jorubų etninių grupių, išpažinėjai sudaro mažiau nei 1%. -
Pietų Afrikos Respublika
Plotas – 1 221 037 km². Gyventojų skaičius – 44 819 778 (2001 m.). Pietų Afrikos Respublikoje yra 11 oficialų kalbų, iš kurių 9 priklauso bantu kalbinei grupe, o likusios 2 (anglų ir afrikanų) – indoeuropiečių kalboms. 79,3 % Pietų Afrikos gyventojų juodaodžiai, 9,1 % baltaodžiai, 9,0 % spalvotieji ir 2,6 % azijiečiai. -
Pietų Sudanas
Autonomijos teisės suteiktos 2005 m. taikos sutartimi tarp Sudano vadovybės ir Sudano liaudies išsilaisvinimo judėjimo. Taip buvo nutrauktas ilgiausias pilietinis karas Afrikos istorijoje. 2005 m. Pietų Sudanas įtvirtino savo laikinąją konstituciją. 2011 m. sausio 9–15 d. teritorijoje vyko referendumas dėl nepriklausomybės paskelbimo. Pagal jo rezultatus (98 % rinkėjų balsavo už nepriklausomybės paskelbimą) buvo nuspręsta, kad nuo 2011 m. liepos 9 d. Pietų Sudanas tapo nepriklausoma Pietų Sudano Respublika. -
Ruanda
1895 m. Ruanda tapo Vokietijos kolonija. Jai pralaimėjus I pasaulinį karą protektoratas suteiktas Belgijai, kuri valdė su Tautų Lygos mandatu. Belgai, siekdami savo tikslų, tutsių ir hutų tautas atskyrė. Tutsiai tapo aukštesniąja klase, o hutai – žemesniąja. 1962 m. liepos 1 d. Ruanda išsivadavo iš Belgijos mandato. Kilo pilietinis karas tarp tutsių ir hutų. Į karą buvo įtraukta ir Tanzanija. 1994 m. prasidėjo Ruandos genocidas, kurio metu nužudyta apie 0,8 mln. tutsių. JTO ir Prancūzijos pastangomis karas nutrauktas. Vėliau šalis įtraukta į Pirmąjį ir Antrąjį Kongo karus. Tik 2004 m. Ruanda išsivadavo iš karų ir pasuko demokratijos keliu. 2009 m. lapkričio 29 d. šalis tapo 44-ąja Tautų sandraugos nare. -
Seišeliai
Kitos netoliese esančios salų valstybės ir teritorijos yra Mauricijus ir Reunionas pietuose, Komorai pietvakariuose ir Maldyvai šiaurės rytuose. -
Siera Leonė
Ankstyvieji Siera Leonės gyventojai buvo Šerbro, Temnės ir Limbos, o vėliau ir Mendės bei Kono etninės grupės, kurios kraštą vadino Romarongu; vietine kalba tai reiškia kalną. Šiandien šios penkios etninės grupės sudaro bendrą vietinį Siera Leonės etnosą. Valstybės pavadinimas kilo iš 1462 metais portugalų keliautojo Pedro da Sintros sudaryto žemėlapio, kuriame jis šalia Fritauno esančias kalvas pavadino Serra de Leão; portugališkai tai reiškia „Liūto kalnus“. Siera Leonė tapo svarbiu transatlantinės vergų prekybos centru, kol 1787 metais Siera Leonės kompanija įkūrė Fritauną, tuo metu vadintą vergų rojumi; į jį iš Šiaurės Amerikos ir Karibų jūros regiono plūdo daugybė nuo vergijos išlaisvintų juodaodžių. 1808 metais Fritaunas tapo britų imperijos kolonija, o 1896 metais pateko į Jungtinės Karalystės protektoratą; suvienijus šiųdviejų įstatus, 1961 m. balandžio 27 d. Siera Leonė tapo nepriklausoma. Dėl vyriausybinės korupcijos ir netvarkos šalies viduje bei šalimais esančioje Liberijoje vykusio karo, Siera Leonėje 1991 metais kilo pilietinis karas, kuris baigėsi tik 2000-aisiais, į šalį įvedus Nigerijos paskirtą Jungtinių Tautų taikdarių kariuomenę. 1998 metais JT pajėgos Fritaune sugrąžino šalies piliečių demokratiškai išrinktą valdžią. Iki karo pabaigos buvo nuginkluota beveik 72,5 tūkst. buvusių revoliucinių kovotojų. 2002 metais įkurtas Specialusis Siera Leonės Tribunolas, skirtas ištirti karo ir žmoniškumo nusikaltimus, padarytus nuo 1996-ųjų metų. -
Somalis
Senovėje, Somalis buvo svarbus prekybos centras. Dauguma mokslininkų mano, kad dabartinėje Somalio teritorijoje egzistavo senovinė Punto šalis. Viduramžiais, kelios stiprios Somalio imperijos dominavo regioninėje prekyboje, įskaitant Adžūranų valstybė, Adalis, Varšangelio sultonatas ir Geledų sultonatas. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje britai ir italai užėmė dali pakrantės ir įkūrė Britų Somalilandą ir Italų Somalilandą. 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m. kai ji buvo pakeista britų karine administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija. 1960 m. abu regionai buvo sujungti ir sudaryta Somalio Respublika, kurią pradėjo valdyti civilinė vyriausybė. 1969 m. užgrobė valdžią ir paskelbė Somalį demokratine respublika. -
Sudanas
Sudano Respublika (Sudanas) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje, viena didžiausių žemyne. Ribojasi su Egiptu šiaurėje, Eritrėja bei Etiopija rytuose, Pietų Sudanu pietuose, Centrinės Afrikos Respublika pietvakariuose, Čadu vakaruose ir Libija šiaurės vakaruose. Šiaurės rytuose prieina prie Raudonosios jūros. -
Tanzanija
Žemyninė Tanzanijos dalis, kaip ir visa Rytų Afrika yra laikoma visos žmonijos protėvyne. Čia randami seniausių žmogaus protėvių Oldovajaus kultūros radiniai. Iki I tūkst. pr. m. e. pradžios Tanzanijos teritorija buvo gyvenama pigmėjų ir koisanų protėvių. Bantų migracijos laikais juos išstūmė ar išnaikino juodaodžiai bantai. Vakarinėse Tanzanijos teritorijose (Didžiųjų ežerų regione) suklestėjo žemdirbių ir geležies lydytojų Ureve kultūra. -
Uganda
Ilgą laiką Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medžiotojų-rankiotojų gentys. Žemdirbystė, metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami su bantų migracija į pietines Ugandos dalis. XIV-XVI a. kraštas pateko į Kitaros imperiją. Dėl nilotų įsiveržimo ši bantų valstybė žlugo. Vėliau Ugandoje susidarė keletas valstybių – Bunjoro, Bugandos, Ankolės ir kt. karalystės. Palaipsniui nuo jų atsiskyrė dar keletas karalysčių – Busogos, Toro ir kt. -
Zambija
* Istorija iki XIX a.: Afrikos savanų valstybės -
Šv. Elenos
Teritoriją sudaro 3 dalys, geografiškai – 5 salos: -
Bahreinas
Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima. -
Bangladešas
Tai aštunta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių (165 mln. gyventojų, gyvenančių 147 570–148 460 km2 teritorijoje, t. y., vos 2,3 karto didesnėje teritorijoje nei Lietuva). Taip pat tai viena tankiausiai apgyvendintų valstybių. -
Brunėjus
Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali. -
Filipinai
* Pagrindinis straipsnis – Filipinų istorija. Iki nepriklausomybės – Malajų salyno istorija. -
Honkongas
Honkongas buvo įkurtas Britų imperijos ir tapo kolonija po to, kai pasibaigė Pirmasis opiumo karas 1841 m. Čingų imperija atidavė Honkongo salą iš Sinano apygardos, paskui dar kartą 1842 m. Po Antrojo opiumo karo 1860 m. kolonija išsiplėtė į Kaulono pusiasalį, o 1898 m., kai Didžioji Britanija 99 metams gavo Naujųjų teritorijų nuomos teisę, Išsiplėtė dar labiau, o 1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija. 1941-1945 m. Britų Honkongą buvo okupavusi Japonijos imperatoriškoji valdžia, po Japonijos kapituliacijos britų administravimas buvo atnaujintas. 1997 m. visa Honkongo teritorija buvo perduota Kinijai. Pagal 1984 m. Jungtinės Karalystės ir Kinijos susitarimą, Honkongas išlaikys aukšto laipsnio autonomiją 50 metų nuo kolonijos perleidimo KLR (t. y. iki 2047 m.), kuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Honkonge ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP. Čia savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos, kas sukuria palankias sąlygas privačiam verslui. -
Indija
Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi hinduizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse. -
Indijos Vandenyno Britų Sritis
-
Indonezija
Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę. -
Izraelis
Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi šalis ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose, patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme bei yra laikoma tarp 25 labiausiai socialiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą. -
Jordanija
Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija). -
Jungtiniai Arabų Emyratai
JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui. -
Kalėdų sala
Sala yra 350 km į pietus nuo Javos. -
Kokosų
Plotas – 14,2 km², kurį sudaro 27 koralinės salos. Administracinis centras yra Vakarų saloje. 1978 m. teritorijoje gyveno apie 400 žmonių. Dauguma iš jų – malajai, išpažįstantys islamą. -
Kuveitas
* ''Apie senesniąją Kuveito istoriją – Bachreinas (regionas) -
Laosas
Išsivadavęs iš Prancūzijos kolonizacijos, 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus. -
Libanas
Libanas, oficialiai Libano Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Sirija, pietuose – su Izraeliu. Vakaruose Libanas prieina prie Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Beirutas. -
Malaizija
Valstybinė šalies kalba yra malajiečių. Taip pat dažnai vartojami įvairūs kinų kalbos dialektai ir įvairios indų kalbos. Rytinėje Malaizijos dalyje yra vartojamos kelios vietinės kalbos. Anglų kalba taip pat yra plačiai vartojama, pradinėje ir vidurinėje mokyklose ji yra privalomas dalykas. Tiesa, šnekamoji anglų kalba Malaizijoje yra nukrypusi nuo įprastos versijos, naudojami ir iš malajų, kinų bei indų kalbų kilę žodžiai, amerikietiškas bei australiškas slengas, sintaksė panaši į pietinės Kinijos dalies dialektų sintaksę. -
Maldyvai
Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimalė (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558–1573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhamadas Thakurufaras Al Azamas. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887–1965 m.). Nuo 1953 m. – respublika. 1965 m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. tamilai įsiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies. -
Nepalas
Šalis pasižymi gamtine įvairove: pietuose plyti siauras drėgnų terajų lygumų ruožas, kurioms būdingas tropinis ir subtropinis klimatas, o tolstant į šiaurę prasideda vidurio kalvos, pereinančios į Aukštuosius Himalajus. Nepalui priklauso 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir Everestas. -
Omanas
Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika -
Pakistanas
Šalies sostinė yra Islamabadas, o didžiausias miestas – Karačis. -
Pietų Korėja
Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių civilizacijų pasaulyje. Korėjos istorijos pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai Tankuno buvo įkurta Kočiosono karalystė. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite. 668 m., valdant Sillai, suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo į Šiaurės ir Pietų Antrojo pasaulinio karo metais, pastaroji 1948 m. pasuko demokratijos keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų, šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino pilna demokratija. -
Singapūras
Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui -
Sirija
Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija -
Tailandas
Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausios jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas, taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema. -
Vietnamas
Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale. -
Šri Lanka
Lanka (skr. tviskanti žemė) – istorinis-kultūrinis Pietų Azijos regionas, žinomas nuo I tūkst. pr. m. e. Jis buvo minimas Mahabharatoje ir Ramajanoje. Iš šio pavadinimo valstybė ir kildina savo pavadinimą. -
Airijos sala
Sala politiškai padalinta į Airijos Respubliką, užimančią 5/6 salos ploto (pietinė, rytinė, vakarinė ir šiaurės vakarų dalis) ir Šiaurės Airiją, priklausančią Jungtinei Karalystei salos šiaurės rytuose. -
Danija
Kategato ir Eresuno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė. -
Džersis
Džersis yra Britanijos karūnos priklausomybė, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Gernsis. -
Gibraltaras
Gibraltaras šiaurėje sausuma besiriboja su Ispanija, iš rytų, pietryčių skalauja Alborano jūra, iš pietvakarių Gibraltaro sąsiauris, iš vakarų - Gibraltaro įlanka. -
Graikija
Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. -
Islandija
Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2020 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 4-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis. -
Kipras
Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą. -
Malta
Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvairios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai. -
Meno sala
Apie 8000 m. pr. m. e. sala buvo atkirsta nuo aplinkinių salų, nes pasibaigus ledynmečiui pakilo jūros lygis. Žmonės ją kolonizavo keliaudami jūra prieš 6500 m. pr. m. e. Pirmieji gyventojai buvo medžiotojai-rankiotojai ir žvejai. -
Monakas
Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille). -
Angilija
Pagrindinis straipsnis: Angilijos istorija -
Antigva ir Barbuda
* Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija. -
Aruba
Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė. -
BES salos
-
Bahamos
Bahamų pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas galėjo kilti iš ispaniškų žodžių baja mar ('sekli jūra') arba iš lukajanų kalbos ba-ha-ma ('didžioji aukštutinė vidurio žemė'), jie galėjo taip vadinti Didžiąją Bahamą. -
Barbadosas
Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos -
Belizas
* Apie prieškolumbinę civilizaciją: Mezoamerika (Majai) -
Bermuda
Salos yra šiaurinis Bermudų trikampio pakraštys. -
Dominika
Valdymo forma – parlamentinė demokratinė respublika. Dabartinė valstybės konstitucija priimta 1978 m. lapkričio 3 d. -
Grenada
Grenada taip pat dažnai vadinama „prieskonių sala“, nes būtent Grenada yra viena didžiausių muskato vaisių ir miltelių eksportuotoja pasaulyje. -
Grenlandija
Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500 m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti Islandijos ir Norvegijos vikingai ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmonės, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonės, dabartinių inuitų protėviai, kurie ėmė slinkti į salos pietus. -
Jungtinės Amerikos Valstijos
Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno. -
Kaimanų Salos
Nerasta jokių archeologinių radinių, kurie liudytų Kaimanų Salas buvus gyvenamas iki 1503 m., kai jas pasiekė Kristupas Kolumbas. Ispanai salyną vadino Vėžlių salomis (Las Tortugas), bet vėliau dėl daugybės kaimanų joms prigijo dabartinis pavadinimas. -
Kanada
Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų. 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų, ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje. -
Kosta Rika
Kosta Rika yra demokratinė respublika su stipria konstitucija. Šalis turėjo daugiau nei 115 metų nenutraukiamą demokratiją. Dėl to Kosta Rika yra viena iš stabiliausių valstybių regione. Ji sugebėjo išvengti agresijos protrūkio, kuris pasireiškė didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje. -
Mergelių Salos
Mergelių salos yra viena populiariausių jurisdikcijų, kuriose registruojamos ofšorinės įmonės. -
Mergelių Salos
Verčiamasi daugiausia turizmu. Distiliuojamas romas. -
Montseratas
Po 1995 m. -
Nikaragva
1524 m. Nikaragvą kolonizavo Ispanija. 1821 m. Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 m. ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje. -
Panama
Panama yra demokratinė prezidentinė respublika. Šalies prezidentas yra valstybės galva ir vyriausybės vadovas. Veikia daugiapartinė sistema. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma. -
Sent Kitsas ir Nevis
Sent Kitsas ir Nevis yra federacinė valstybė, kurioje veikia parlamentinė demokratija. Priklauso Tautų Sandraugai, todėl valstybės vadovu laikomas karalius Karolis III, o jį atstovauja generalgubernatorius. Pagrindinės politinės galios sutelktos ministro pirmininko rankose, kuris vadovauja vyriausybei ir paprastai būna parlamente daugumą turinčios partijos lyderis. -
Sent Lusija
* Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos. -
Sent Vinsentas ir Grenadinai
* Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos -
Sint Martenas
Šiaurėje ribojasi su Prancūzijos užjūrio bendrija San Martenu. -
Terksas ir Kaikosas
Terksą ir Kaikosą sudaro 8 didelės ir per 30 mažų, paprastai negyvenamų, salų. -
Trinidadas ir Tobagas
Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos -
Amerikos Samoa
Pirmieji žmonės salose apsigyveno vėliausiai 1000 pr. m. e., o europiečių keliautojai jas pasiekė XVIII amžiuje. Pirmasis vakarietis, pasiekęs Samoa, buvo olandas Jakobas Rogevenas, čia lankęsis 1722 m. Vėliau (1768 m.) pro salyną keliavo prancūzas Luisas Antuanas de Bugenvilis. Ženklesni ryšiai su vietos gyventojais užmegzti XIX a., kuomet čia pradėjo veikti krikščioniškos misijos. Samojiečiai nuožmiai priešinosi kolonizacijai ir susikūrė „laukinių“ įvaizdį. XIX a. pab. Pago Pago krantinė tapo svarbia laivų krovos, atsargų papildymo baze. 1899 m. vokiečių karo laivas užėmė vieną Samoa kaimą ir apgadino JAV nuosavybę. Dėl to kilo karinis konfliktas, bet praūžęs taifūnas sunaikino abiejų šalių laivus. -
Australija
Australijai priklausančios teritorijos: Indijos vandenyne – Ašmoro ir Kartjė salos, Kalėdų sala, Kokosų salos, Ramiajame vandenyne – Norfolko sala, Koralų jūros salų teritorija, Antarktyje – Australijos Antarktinė teritorija ir Herdo ir Makdonaldo salų teritorija. -
Fidžis
Pirmieji žmonės į Fidžį atvyko iš pietryčių Azijos gerokai anksčiau, iki to kai XVII a. salos buvo atrastos europiečių. Tačiau europiečiai salose pastoviai lankytis pradėjo tik XIX a. 1874 metais salos pateko Didžiosios Britanijos įtakon ir tapo jos kolonija. 1970 metais buvo dovanota nepriklausomybė nuo Didžiosios Britanijos. 1987 metais kariniai perversmai du kartus buvo pertraukę demokratinį valdymą. Jų priežastimi tapo nepasitenkinimai vyriausybe, kurioje dominavo Fidžio indų bendruomenės nariai. -
Guamas
Guamo kolonializmo istorija yra pati ilgiausia tarp Ramiojo vandenyno salų, pradedant Ferdinando Magelano apsilankymu saloje 1521 m., jo kelionės aplink pasaulį metu. Guamas tapo svarbia poilsio stotele Ispanijos prekybos kelyje, tarp Filipinų ir Meksikos. -
Jungtinių Valstijų Mažosios Tolimosios Salos
-
Kiribatis
Kiribačio salynas apgyvendintas Okeanijos tautų 2000 metų anksčiau, nei čia pasirodė europiečiai. Salas pirmosios atrado JAV ir JK ekspedicijos XVIII–XIX a. Į Gilberto salas pirmieji britų kolonistai atvyko 1837 m., o 1892 m. kartu su Eliso salomis (dabar Tuvalu) tapo JK protektoratu. 1916 m. Gilberto ir Eliso salos tapo Britanijos karūnos kolonija. 1919 m. prie kolonijos prijungta Kalėdų sala, o 1937 m. Fenikso salos. II pasaulinio karo metu salos buvo užgrobtos Japonijos. Tarp japonų ir JAV vyko nuožmūs mūšiai, iš kurių didžiausias – Taravos mūšis. 1971 m. Kiribatis gavo dalinę autonomiją. 1978 m. atsiskyrė Eliso salos ir paskelbė nepriklausomą Tuvalu valstybę. 1979 m. Gilberto, Linijinės ir Fenikso salos paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino Kiribačiu (pagal tai, kad vietiniai gyventojai anglų Gilbert Islands taria ki-ri-ba-i). -
Kuko Salos
Kūki 'Āirani''' -
Marianos Šiaurinės Salos
-
Maršalo Salos
Vakaruose ir pietvakariuose ribojasi su Mikronezijos Federacinių Valstijų, o pietuose su Kiribačio teritoriniais vandenimis, kitose dalyse – su neutraliais Ramiojo vandenyno vandenimis. -
Mikronezijos Federacinės Valstijos
Mikronezijos Federacijos istorija yra neatsiejamai susijusi su viso Mikronezijos regiono istorija. Žmonės teritorijoje apsigyveno anksčiausiai prieš 4000 metų, migruodami iš Lapitos kultūros židinių Melanezijoje. Dauguma jų kalbėjo mikronezinėmis kalbomis. -
Naujieji Hebridai
-
Naujoji Zelandija
Naujosios Zelandijos salas nuo XI – XIV a. apgyvendino polineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtino maoriai ir Morioriai (Čatamo salose). Maoriai įsikūrė Šiaurės ir Pietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai. -
Nauru
Nuo pat pradžių apgyvendinta mikroneziečių ir polineziečių, XIX a. pab. buvo aneksuota kaip Vokietijos kolonija, o po Pirmojo pasaulinio karo tapo mandatine teritorija, valdoma Australijos, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo Japonija, o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. iškovojo nepriklausomybę. -
Niujė
Pirmieji Niujės gyventojai buvo apie 900 m. atsikraustę polineziečiai iš Samoa. Kiti gyventojai į Niuję atvyko iš Tongos XVI a. -
Norfolkas
Nuo Australijos Norfolko sala nutolusi 1500 km. Salos plotas – 34,6 km². Norfolko sala kartu su dviem šalia esančiomis salomis sudaro vieną iš Australijos teritorijų. Gyventojų – 1 841 (2004). -
Palau
Palau – jauniausia Mikronezijos regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi tik 1994 m. -
Papua Naujoji Gvinėja
Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno papuasai ir (šiaurinėse pakrantėse) melaneziečiai. 1884 m. Naujosios Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje Papua, protektoratą įvedė Didžioji Britanija, o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė Vokietija (Vokietijos Naujoji Gvinėja). 1888 m. Didžioji Britanija Papua paskelbė savo kolonija, o 1906 m. ją perdavė valdyti Australijai. -
Rytų Timoras
Iki pat XX a. Timoro istorija buvo neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. -
Saliamono Salos
Saliamono salos yra parlamentinė monarchija, formaliai valdoma karaliaus Karolis III per jo atstovą generalgubernatorių. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso 50 vietų parlamentui, renkamam visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus. Šalyje veikia daugpartinė sistema, tačiau parlamente vyrauja nepriklausomi kandidatai, būdingos dažnai besikeičiančios koalicinės vyriausybės. Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko. -
Samoa salynas
Apima 3030 km² plotą. -
Tokelau
Tokelau saloje anksčiau gyveno Polinezijos tautelės, atsikrausčiusios iš gretimų salų. Nors archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia gyventa žmonių jau apie 1000 metų, tačiau vietinis folkloras mena tik keletą šimtmečių. Iki XIX a. salos buvo autarkinės, nors anglai jas atrado dar 1765 m. Apie 1860 metus į salas atvyko perujiečiai, ieškoję žmonių, dirbsiančių Peru kalnakasyboje. Tada jie išsivežė 253 vyrus, daugiausia – darbingo amžiaus. Dėl ligų, kurias atnešė banginių medžiotojai, Peru piratai ir misionieriai, kurie bandė apgyvendinti 500 žmonių, išmirė apie pusę Tokelau gyventojų. 1877 m. salas užėmė anglai (laivybos interesais), 1889 m. jos tapo Britanijos protektoratu, nuo 1916 m. priklausė Gilberto ir Eliso salų kolonijai (dabartinis Kiribatis), o 1925 m. perduotas Naujosios Zelandijos valdžion. Salos yra valdomos remiantis Tokelau aktu (pasirašytas 1948 m., peržiūrėtas 1963 ir 1999 m.), pagal kurį šių salų gynimas yra Naujosios Zelandijos prievolė. Tačiau Tokelau gyventojai ruošia savos konstitucijos metmenis, vysto institucijas ir siekia savivaldos – laisvos sąjungos su Naująja Zelandija, kaip kad yra pasiekusios Niujė ir Kuko salos. -
Tonga
Pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Tonga – viena iš ankstyvųjų Polinezijos kultūros židinių. I mūsų eros tūkstantmetyje čia reiškėsi įtakos iš Fidžio ir Samoa salynų, o X a. Tongatapu saloje valdžią konsolidavo Tui Tonga tituluojami valdovai. -
Tuvalu
Tuvalu yra apgyvendinta nuo 1 tūkst. pr. m. e. Europiečiai pirmą kartą salose apsilankė 1568 m., kai į jas atvyko ispanas Alvaras Mendanja (Alvaro de Mendaña y Neyra). Kol salos netapo britų protektoratu, jose kartais lankėsi vergų pirkliai ir banginių medžiotojai. -
Argentina
Argentina užima 2 780 400 km² plotą ir yra antroji pagal plotą P. Amerikos valstybė po Brazilijos. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą. -
Folklando
Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija. -
Gajana
Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai. -
Surinamas
* 3000 metų pr. m. e. Suriname apsigyveno indėnai aravakai;