Kalba - Arabų kalba

Kalba  >  Arabų kalba

Arabų kalba

Arabų kalba (العربية al-ʻarabīyah' arba عربي/عربى ʻarabī') – semitų kalbų grupės kalba.

Vartojama arabų šalyse, iš dalies Irane, Turkijoje, Afganistane, Izraelyje, Palestinoje, Indonezijoje, Etiopijoje, Somalyje, Čade, Tanzanijoje.

Kalbančiųjų 177–225 mln.

Seniausi paminklai siekia V amžių prieš mūsų erą.

Arabų kalba skiriama į literatūrinę ir šnekamąją.

Šalis

Alžyras

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika (arab. الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشّعبية) yra valstybė Afrikos šiaurės vakaruose. Šalis ribojasi su Maroku, Mauritanija, Maliu, Nigeriu, Libija ir Tunisu, taip pat Viduržemio jūra. Alžyras yra didžiausia plotu Afrikos valstybė ir dešimta didžiausia pasaulyje.


Džibutis

Džibučio Respublika (Džibutis) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, Etiopija vakaruose ir pietuose ir Somaliu pietryčiuose, taip pat su Raudonąja jūra ir Adeno įlanka.


Eritrėja

Eritrėja, oficialiai Eritrėjos valstybė – šalis šiaurės rytų Afrikoje, Somalio pusiasalyje. Ribojasi su Sudanu vakaruose, Etiopija pietuose, Džibučiu pietryčiuose ir šiaurės rytuose su Raudonąja jūra, priešais Saudo Arabiją ir Jemeną. Dahlako salynas ir kelios Hanišo salos taip pat priklauso Eritrėjai.

žiūrėkite straipsnį Etiopijos istorija, Mereb Melašas''

Jungtinė Arabų Respublika

Jungtinė Arabų Respublika – istorinė valstybė Afrikoje ir Azijoje. Šalis susikūrė 1958 m., kai Egiptas ir Sirija susijungė į bendrą valstybę. 1961 m. Sirija pasitraukė ir vėl tapo nepriklausoma valstybe, bet Egiptas iki 1971 m. oficialiai buvo vadinamas „Jungtine Arabų Respublika“. Per beveik visą savo egzistavimo laiką Jungtinė Arabų Respublika kartu su Šiaurės Jemenu sudarė Jungtines Arabų Valstijas.

Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis.

Komorai

Komorų Sąjunga (Komorai; iki 2002 m. – Komorų Federacinė Islamo Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyno Mozambiko sąsiauryje, tarp Madagaskaro ir Mozambiko.

Apie ikikolonijinę istoriją – Svahilių civilizacija.''

Libija

Libijos Valstybė (Libija) – valstybė Afrikos šiaurėje, prie Viduržemio jūros. Ribojasi su Egiptu rytuose, Sudanu pietryčiuose, Čadu ir Nigeriu pietuose, Alžyru ir Tunisu vakaruose.


Marokas

Maroko Karalystė (Marokas, ) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru rytuose, Vakarų Sachara pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose bei Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra šiaurėje. Nuo 1975 m. Marokas valdo didžiąją Vakarų Sacharos dalį, tačiau ši aneksija nėra visuotinai pripažįstama.

Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų.

Mauritanija

Mauritanijos Islamo Respublika (Mauritanija) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Vakarų Sachara šiaurėje ir vakaruose, Alžyru šiaurės rytuose, Maliu rytuose ir pietuose, Senegalu pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

Manoma, kad pirmieji sėslūs krašto gyventojai buvo bafūrai (šiuolaikinių irmagenų protėviai), tačiau čia daugiausia klajojo klajokliai. Pietrytinės žemės buvo Ganos imperijos įtakoje, su ja siejami Tegdausto miesto griuvėsiai. 1076 m. į kraštą įsiveržė arabų Almoravidų kariai. Jie nugalėjo Ganos imperiją ir palaipsniui arabizavo vietinius, daugiausia berberų kilmės, gyventojus. Šis procesas truko ilgai – berberai traukėsi į pietus, tolyn išstumdami juodaodžius. Dar XVII a. vid. berberai sukilo į Čar Bubos karą, bet jį pralaimėjo, ir arabų Beni Hasano gentis galutinai įsigalėjo dabartinės Mauritanijos žemėse. Pietinėje dalyje susikūrė Trarzos emyratas. Europiečiai (portugalai, ispanai) Mauritanijos pakrantėse pradėjo lankytis nuo XV a. vid. (Nuadibu kyšulį pasiekė 1441 m.). Po kelerių metų portugalai įkūrė Argino fortą, kur vykdė vergų prekybą. Vėliau pakrantėse dominavo ispanai, juos pakeitė olandai, prancūzai, britai. Buvo prekiaujama ne tik vergais, bet ir auksu, gumiarabiku, dramblio kaulu.

Somalis

Somalio Federacinė Respublika (Somalis) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija – vakaruose, Kenija – pietvakariuose, Džibučiu – šiaurės vakaruose, Adeno įlanka – šiaurėje ir Indijos vandenynu – rytuose. Iš visų Afrikos valstybių, Somalis turi ilgiausią pajūrio ruožą, o šalies kraštovaizdį sudaro plynaukštės, lygumos ir aukštumos.

Senovėje, Somalis buvo svarbus prekybos centras. Dauguma mokslininkų mano, kad dabartinėje Somalio teritorijoje egzistavo senovinė Punto šalis. Viduramžiais, kelios stiprios Somalio imperijos dominavo regioninėje prekyboje, įskaitant Adžūranų valstybė, Adalis, Varšangelio sultonatas ir Geledų sultonatas. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje britai ir italai užėmė dali pakrantės ir įkūrė Britų Somalilandą ir Italų Somalilandą. 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m. kai ji buvo pakeista britų karine administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija. 1960 m. abu regionai buvo sujungti ir sudaryta Somalio Respublika, kurią pradėjo valdyti civilinė vyriausybė. 1969 m. užgrobė valdžią ir paskelbė Somalį demokratine respublika.

Sudanas

Apie geografinį regioną Afrikoje, žiūrėkite straipsnį Sudanas (regionas)''

Sudano Respublika (Sudanas) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje, viena didžiausių žemyne. Ribojasi su Egiptu šiaurėje, Eritrėja bei Etiopija rytuose, Pietų Sudanu pietuose, Čadu vakaruose ir Libija šiaurės vakaruose. Taip pat ribojasi su Raudonąja jūra šiaurės rytuose.

Tanzanija

Tanzanija yra Rytų Afrikos valstybė, Indijos vandenyno pakrantėje. Ribojasi šiaurėje su Kenija ir Uganda, vakaruose su Ruanda, Burundžiu ir Kongo Demokratine Respublika, pietuose su Zambija, Malaviu ir Mozambiku.

Žemyninė Tanzanijos dalis, kaip ir visa Rytų Afrika yra laikoma visos žmonijos protėvyne. Čia randami seniausių žmogaus protėvių Oldovajaus kultūros radiniai. Iki I tūkst. pr. m. e. pradžios Tanzanijos teritorija buvo gyvenama pigmėjų ir koisanų protėvių. Bantų migracijos laikais juos išstūmė ar išnaikino juodaodžiai bantai. Vakarinėse Tanzanijos teritorijose (Didžiųjų ežerų regione) suklestėjo žemdirbių ir geležies lydytojų Ureve kultūra.

Tunisas

Tuniso Respublika (Tunisas) – musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje. Ji ribojasi su Alžyru vakaruose ir Libija pietuose ir rytuose.

Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.

Uganda

Ugandos Respublika (Uganda) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Kenija rytuose, Pietų Sudanu šiaurėje, Kongo Demokratine Respublika vakaruose, Ruanda pietvakariuose ir Tanzanija pietuose.

Ilgą laiką Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medžiotojų-rankiotojų gentys. Žemdirbystė, metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami su bantų migracija į pietines Ugandos dalis. XIV-XVI a. kraštas pateko į Kitaros imperiją. Dėl nilotų įsiveržimo ši bantų valstybė žlugo. Vėliau Ugandoje susidarė keletas valstybių – Bunjoro, Bugandos, Ankolės ir kt. karalystės. Palaipsniui nuo jų atsiskyrė dar keletas karalysčių – Busogos, Toro ir kt.

Vakarų Sachara

Vakarų Sachara – regionas šiaurės vakarų Afrikoje, neapibrėžto statuso teritorija. Ribojasi su Maroku šiaurėje, Alžyru šiaurės rytuose, Mauritanija rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose. Nėra vieningos nuomonės, ar Vakarų Sachara yra Maroko dalis, ar atskira Sacharos Arabų Demokratinė Respublika. Šiuo metu teritorija okupuota Maroko, bet dalis valstybių nepripažįsta šios okupacijos.


Čadas

Čado Respublika (Čadas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Libija šiaurėje, Sudanu rytuose, Centrinės Afrikos Respublika pietuose, Kamerūnu ir Nigerija pietvakariuose ir Nigeriu vakaruose.

Apie senąją Čado istoriją: Kanem-Bornu, Vadajus

Bahreinas

Bahreino Karalystė (Bahreinas) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose. Bahreinas Karaliaus Fahdo tiltų tinklu sujungtas su Saudo Arabija. 2014 m. šalyje gyveno 1 300 000 gyventojų.

Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima.

Izraelis

Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.

Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi valstybė ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose ir patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme.

Jemenas

Jemeno Respublika – valstybė Arabijos pusiasalyje, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija, Raudonąja jūra, Arabijos jūra ir Adeno įlanka. Jemenas yra vienintelė respublika Arabijos pusiasalyje ir viena iš aštuonių visame arabų pasaulyje. Jemeno sostinė yra Sanos miestas. Nuo 2000 iki 2006 m. 17,5 % Jemeno gyventojų gyveno už 1,25 $ ar mažesnį lygį per dieną.

Pagrindinis straipsnis: Jemeno politinė sistema

Jordanija

Jordanijos Hašimitų Karalystė (Jordanija) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Sirija šiaurėje, Iraku šiaurės rytuose, Saudo Arabija rytuose ir pietuose, Izraeliu ir Vakarų Krantu vakaruose.

Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija).

Jungtiniai Arabų Emyratai

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru. JAE sudaro septynios valstijos, vadinamos emyratais. JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.

Iki XIX a. – Omano istorija.

Kataras

Kataro Valstybė (Kataras) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Saudo Arabija pietuose, Persijos įlanka vakaruose, šiaurėje ir rytuose.

Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.

Kuveitas

Kuveito Valstybė (Kuveitas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, šalia Persijos įlankos.

Ribojasi su Iraku šiaurėje (242 km) ir Saudo Arabija pietuose (220 km).

Libanas

Libano Respublika (Libanas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Sirija ir Izraeliu.

Dabartinio Libano teritorijoje finikiečiai buvo įkūrę miestų daugiau kaip prieš 3000 metų. Dar neseniai Libanas buvo klestinti valstybė, kultūrinis ir prekybinis Artimujų Rytų centras. Sostinė Beirutas pritraukdavo daugybę turistų. Tačiau dėl įtampos tarp religinių grupių 1975 m. prasidėjo ilgalaikis pilietinis karas, nuniokojęs beveik visą šalį. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo pasiektas taikos susitarimas, ir vyriausybė, padedama užsienio, ėmėsi atkurti ūkį ir atstatyti sugriautus miestus.

Mesopotamija

Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.

Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų.

Omanas

Omano Sultonatas (Omanas) – valstybė pietvakarinėje Azijos dalyje, Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Jungtiniais Arabų Emiratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose, Jemenu pietvakariuose, taip pat su Arabijos jūra pietuose ir rytuose bei Persijos įlanka šiaurės rytuose.

Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika

Palestinos regionas

Palestina  – istorinis regionas Artimuosiuose Rytuose, dabartinio Izraelio ir Palestinos valstybės teritorijose. Dažniausiai laikomas Istorinės Sirijos pietine dalimi.

Regiono etninė sudėtis keitėsi keletą kartų, ir tai yra ginčytinas regionas tarp keleto tautų. Prieš mūsų erą jis buvo gyvenamas įvairių tautų (tarp jų buvo amoritai, kanaanitai, izraelitai, filistinai), vėliau arameizuotas ir helenizuotas. Nuo VII a. buvo arabizuotas ir islamizuotas, todėl laikomas Arabų pasaulio regionu. Nuo II pasaulinio karo pabaigos įvykus žydų migracijoms, didelę Palestinos gyventojų dalį sudaro žydai.

Saudo Arabija

Saudo Arabija, oficialiai Saudo Arabijos Karalystė – didžiausia Arabijos pusiasalio absoliutinės monarchijos valstybė, esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Iraku šiaurėje ir šiaurės rytuose, Jordanija šiaurės vakaruose, Kuveitu, Kataru, Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emiratais rytuose, Omanu pietryčiuose bei Jemenu pietuose. Šiaurės rytuose šaliai atsiveria Persijos įlanka, o vakaruose - Raudonoji jūra. Saudo Arabija užima beveik 2 150 000 km² ir turi apie 27,6 mln. gyventojų.

Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos - Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902 m. užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 m.

Sirija

Sirija Arabų respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Libanu, Izraeliu, Jordanija, Iraku, Turkija bei Viduržemio jūra.

Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija

Kalba

Arabic language (English)  Lingua araba (Italiano)  Arabisch (Nederlands)  Arabe (Français)  Arabische Sprache (Deutsch)  Língua árabe (Português)  Арабский язык (Русский)  Idioma árabe (Español)  Język arabski (Polski)  Arabiska (Svenska)  Limba arabă (Română)  アラビア語 (日本語)  Арабська мова (Українська)  Арабски език (Български)  아랍어 (한국어)  Arabian kieli (Suomi)  Bahasa Arab (Bahasa Indonesia)  Arabų kalba (Lietuvių)  Arabisk (Dansk)  Arabština (Česky)  Arapça (Türkçe)  Арапски језик (Српски / Srpski)  Araabia keel (Eesti)  Arabčina (Slovenčina)  Arab nyelv (Magyar)  Arapski jezik (Hrvatski)  ภาษาอาหรับ (ไทย)  Arabščina (Slovenščina)  Arābu valoda (Latviešu)  Αραβική γλώσσα (Ελληνικά) 
 mapnall@gmail.com