Kalba - Baltarusių kalba

Kalba  >  Baltarusių kalba

Baltarusių kalba

Baltarusių (gudų) kalba (Белару́ская мо́ва) – viena iš trijų rytų slavų kalbų, daugiausia paplitusi Baltarusijoje ir rytų Lenkijoje. Baltarusijos Respublikos valstybinė kalba (kartu su rusų kalba). Iš viso šnekančių baltarusių kalba yra apie 7-8 milijonai žmonių.

Nuo rusų kalbos skiriasi dalimi žodyno, fonologinėmis ypatybėmis, iš kurių ryškiausios:

* akavimas – nekirčiuotoje pozicijoje nuo seno tariama ir rašoma a vietoj rusų kalbos o, e: горад (horad) 'miestas' – гарады (harady) 'miestai',  рэ́чка (rečka) 'upelis' – рачны́ (račny) 'upinis'; rusų kalboje atitinkamai город (gorod) – города (goroda), речка (rečka) – речной (rečnoi). Rusų tarmėse iki šiol nekirčiuotas o neverčiamas a, bet e ir bendrinėje kalboje nevirsta a;

* dzūkavimas - d, t vertimas dz, c: хадзіць (chadzic') 'vaikščioti', дзень  (dzen') 'diena'; plg. rusų k. ходить  (chodit'), день (den');

* г (g) tariama kaip h ir kai kurios kitos fonologinės ypatybės.

Baltarusių kalbą sudaro senovės radimičių, dregovičių, Smolensko ir Polocko krivičių ir, galbūt, šiauriečių tarmės. Dėl visumos fonetinių, morfologinių, sintaksės ir leksinių ypatumų ji skiriasi nuo kitų artimų, giminingų jai rytų slavų kalbų – rusų ir ukrainiečių – ir išsiskiria į atskirą kalbą. Baltarusių kalba turi daug panašumų su ukrainiečių ir lenkų kalbomis.

Iš visų slavų kalbų, baltarusių kalba turi daugiausiai lituanizmų ir kitų baltų kalbų skolinių. O taip susiklostė dėl anksčiau dabartinės Baltarusijos teritorijoje gyvenusių baltų genčių, kurias asimiliavo arba dalį išstūmė iš pietų ir pietryčių atėjusios slavų gentys. Dar visai neseniai Baltarusijos šiaurės vakaruose gyveno lietuvių tautos dalis, kurie ribojosi su slavu gentimis linijoje maždaug nuo Drujos (šiaurėje), Breslaują (dabar Braslavas), Kazėnus, Pastovius, Naručio ežerą, Svyrius, Smurgainius, Krevą, Valažiną, Bokštą, Viją. Todėl šiuo metu į vakarus nuo šios linijos apstu lituanizmų.

Baltarusijos pietvakariuose, maždaug teritorijoje iki Narevo upės aukštupių, į vakarus nuo Slanimo, Naugarduko miestų, aplink Gardiną, Valkaviską, Balstogę (Lenkijos teritorijoje, bet baltarusių kalbos tarmėse) kalbininkai pastebi dar vienos baltų genties – jotvingių substratą. Jotvingiai prarado kalbą dėl rytų slavų, mozūrų genčių, o vėliau dėl Kryžiuočių ordino ekspansijos į jų žemes.

Baltarusių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės. Lyginant su rusų kalbos abėcėle, nenaudojamos raidės И, Щ ir Ъ, bet yra kitos 2 raidės – І ir Ў, taip pat naudojami digrafai ДЖ ir ДЗ:

Аа Бб Вв Гг Дд (Дж дж) (Дз дз) Ее Ёё Жж Зз Ii Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Ўў Фф Хх Цц Чч Шш Ыы Ьь Ээ Юю Яя

Šalis

Baltarusija

Baltarusijos Respublika (Baltarusija arba Gudija) yra žemyninė valstybė Rytų Europoje, tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Klimatas vidutinių platumų, pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp -4 °C pietvakariuose ir -8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm. Žiemos paprastai sniegingos.

Kalba

Belarusian language (English)  Lingua bielorussa (Italiano)  Wit-Russisch (Nederlands)  Biélorusse (Français)  Weißrussische Sprache (Deutsch)  Língua bielorrussa (Português)  Белорусский язык (Русский)  Idioma bielorruso (Español)  Język białoruski (Polski)  白俄罗斯语 (中文)  Vitryska (Svenska)  Limba bielorusă (Română)  ベラルーシ語 (日本語)  Білоруська мова (Українська)  Беларуски език (Български)  벨라루스어 (한국어)  Valkovenäjän kieli (Suomi)  Bahasa Belarus (Bahasa Indonesia)  Baltarusių kalba (Lietuvių)  Hviderussisk (Dansk)  Běloruština (Česky)  Beyaz Rusça (Türkçe)  Белоруски језик (Српски / Srpski)  Valgevene keel (Eesti)  Bieloruština (Slovenčina)  Belarusz nyelv (Magyar)  Bjeloruski jezik (Hrvatski)  ภาษาเบลารุส (ไทย)  Beloruščina (Slovenščina)  Baltkrievu valoda (Latviešu)  Λευκορωσική γλώσσα (Ελληνικά)  Tiếng Belarus (Tiếng Việt) 
 mapnall@gmail.com