Makedonų kalba

Makedonų kalba
Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba. Vartojama daugiausia Šiaurės Makedonijoje bei tautinių mažumų Albanijoje ir Graikijoje. Jai artimiausia – bulgarų kalba. Makedonų rašytinė kalba su serbiško tipo kirilicos rašmenimis sukurta 1945 m.

Makedonų kalba yra gimtoji apie 2 mln. žmonių.

Slavų makedonų kalbos ypatybės:

* trys postpozicinės žymimojo artikelio formos (куќава, куќата, куќана 'šis/tas/anas namas');

* daiktavardžiai turi tik vardininko ir šauksmininko formas, įvardžiai – vardininko, naudininko ir galininko;

* būsimasis laikas sudaromas vartojant dalelytę ќе (pvz., ќе одам 'ateisiu');

* nėra dalyvių, išskyrus būtojo laiko neveikiamąsias formas, vartojamas būtajam laikui sudaryti (atributiškai jos nevartojamos, reikia vartoti sudėtines formas, pvz., градот што го видам '(mano) matomas miestas', plg. bulg. видимът град; тој кој е дојден човек 'atėjęs žmogus', plg. bulg. дошъл човек);

* būtojo laiko forma su pagalbiniu veiksmažodžiu има 'turėti' (pvz., ги немам видено 'aš nesu jų matęs') ir е 'būti' (овде е биден град 'čia buvo miestas').

Graikijos Makedonijoje ir Albanijoje vartojamos tarmės nemažai skiriasi nuo bendrinės kalbos. Jose daug turkiškos ir graikiškos kilmės žodžių, kai kurie garsai tariami kitaip, be to, yra morfologinių skirtumų. Pavyzdžiui, nekirčiuotas balsis o dažnai ištariamas a (kaip rusų kalboje), ќ tampa k ar kj, daugiskaitos galūnė ovi tampa oj (pvz., gradoj 'miestai'). Prieš veiksmažodžius vartojami įvardžiai go/ga ir mu nederinami su papildiniu. Kai kuriuose regionuose nėra įvardžių daugiskaitos naudininko ir galininko formų, vietoj jų vartojamos analitinės frazės (pvz., na nas vietoj nam). Graikijos makedonai (3 000–6 000 žmonių) savo kalbą vadina graikišku žodžiu entopia (ентопија, t. y. 'vietinė tarmė'). Rašant dažnai vartojama graikų abėcėlė.

Šalis
  • Šiaurės Makedonija
    Šiaurės Makedonija, oficialiai Šiaurės Makedonijos Respublika  – valstybė Balkanų pusiasalyje, pietryčių Europoje. Ribojasi su Graikija pietuose, Bulgarija rytuose, Albanija vakaruose bei Kosovu ir Serbija šiaurėje. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Skopjė.

    Šalies pavadinimas kilęs iš graikų Μακεδονία, šis savo ruožtu iš μακεδνός – „aukštas, ilgas“. Manoma, kad taip graikai apibūdino senovės makedonus.