Maltiečių kalba
Maltiečių kalba (Lingwa Maltija, Malti) − oficiali Maltos Respublikos (kartu su anglų kalba) bei Europos Sąjungos kalba, kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje, Sicilijoje ir Maltoje. Maždaug pusė žodžių yra pasiskolinti iš italų arba siciliečių kalbų, dar 20 % - iš anglų kalbos. Maltiečių kalbos abėcėlė yra suformuota lotynų abėcėlės pagrindu. Kalba turi daug dialektų ir skirtumai tokie dideli, kad žmonės iš skirtingų miestų arba salų gali ir nesusišnekėti.
Finikijos ir Kartaginos kolonizacijos metu (800 m. pr. m. e.−218 m. pr. m. e.) Maltos salų gyventojai kalbėjo finikiečių kalbos tarme. Ja buvo šnekama ir Romos (nuo 218 m. pr. m. e.) bei Bizantijos (395−870 m.) viešpatavimo metais.
870 m. − salos buvo užkariautos arabų. Tai lėmė arabų kalbos paplitimą tarp vietinių gyventojų.
1090 m. − prasidėjo normanų Maltos užkariavimo etapas ir ji buvo prijungta prie Sicilijos. Tai buvo pirmasis semitų ir romanų kalbų kontaktas. Arabai liko salose dar 100–150 metų, o Sicilijos įtaka užsitęsė 440 metų.
XV amžiuje parašytas pirmasis žinomas literatūrinis tekstas maltiečių kalba − „Il Cantilena“ poema.
Labiausiai paveikta romanų kalbų Malta buvo Šv. Jono Jeruzaliečio riterių ordino valdymo laikotarpiu (1530−1798). Tuo metu buvo rašoma lotynų ir italų kalbomis, tačiau žinomi bandymai rašyti maltietiškai, pvz., „Bonamico“ poema (1672 m.).
1752 m. − pasirodo pirmoji išspausdinta maltiečių kalba knyga − „Wizzino“ katekizmas.
1800 m. − Malta tapo Didžiosios Britanijos kolonija, tačiau italų kalba liko oficiali, maltiečių − šnekamoji.
1764−1829 m. gyvenęs Mikiel Anton Vassalli sudarė maltiečių kalbos žodyną ir aprašė kalbos gramatiką, išvertė į maltiečių Naujojo Testamento dalį.
1921 m. − Malta gavo savivaldos teisę, pagal konstituciją oficialiomis kalbomis tapo italų ir anglų.
Finikijos ir Kartaginos kolonizacijos metu (800 m. pr. m. e.−218 m. pr. m. e.) Maltos salų gyventojai kalbėjo finikiečių kalbos tarme. Ja buvo šnekama ir Romos (nuo 218 m. pr. m. e.) bei Bizantijos (395−870 m.) viešpatavimo metais.
870 m. − salos buvo užkariautos arabų. Tai lėmė arabų kalbos paplitimą tarp vietinių gyventojų.
1090 m. − prasidėjo normanų Maltos užkariavimo etapas ir ji buvo prijungta prie Sicilijos. Tai buvo pirmasis semitų ir romanų kalbų kontaktas. Arabai liko salose dar 100–150 metų, o Sicilijos įtaka užsitęsė 440 metų.
XV amžiuje parašytas pirmasis žinomas literatūrinis tekstas maltiečių kalba − „Il Cantilena“ poema.
Labiausiai paveikta romanų kalbų Malta buvo Šv. Jono Jeruzaliečio riterių ordino valdymo laikotarpiu (1530−1798). Tuo metu buvo rašoma lotynų ir italų kalbomis, tačiau žinomi bandymai rašyti maltietiškai, pvz., „Bonamico“ poema (1672 m.).
1752 m. − pasirodo pirmoji išspausdinta maltiečių kalba knyga − „Wizzino“ katekizmas.
1800 m. − Malta tapo Didžiosios Britanijos kolonija, tačiau italų kalba liko oficiali, maltiečių − šnekamoji.
1764−1829 m. gyvenęs Mikiel Anton Vassalli sudarė maltiečių kalbos žodyną ir aprašė kalbos gramatiką, išvertė į maltiečių Naujojo Testamento dalį.
1921 m. − Malta gavo savivaldos teisę, pagal konstituciją oficialiomis kalbomis tapo italų ir anglų.
Šalis
-
Malta
Malta, oficialiai Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, Pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys iš kurių yra apgyvendintos. Didžiausia sala – Maltos, kur įsikūrusi sostinė Valeta ir didžioji dalis valstybės gyventojų. Nors Maltoje gyvena kiek mažiau nei 500 000 gyventojų, dėl savo mažo ploto (316 km²), Malta yra viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Yra dvi valstybinės kalbos – maltiečių ir anglų. Malta yra 80 km į pietus nuo Italijos, 284 km į rytus nuo Tuniso, ir 333 km į šiaurę virš Libijos.
Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvairios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai.