Norvegų kalba
Norvegų kalba (norsk språk) yra indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš germanų prokalbės ir priklausanti germanų kalbų šakai. Kartu su danų kalba, švedų kalba, farerų kalba ir islandų kalba sudaro skandinavų kalbų pogrupį.
Kalbama daugiausia Norvegijoje. Iš viso apie 4,6 mln. kalbančiųjų, iš jų 3,5 mln. vartoja bukmolą, o 700 tūkst. - niunoško kalbos variantą. Valstybinė Norvegijos kalba.
Pirmieji literatūros šaltiniai yra iš XII a.
Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raidės, ji sutampa su lotyniška abėcėle, išskyrus tris paskutines raides Æ, Ø ir Å.
Kalbama daugiausia Norvegijoje. Iš viso apie 4,6 mln. kalbančiųjų, iš jų 3,5 mln. vartoja bukmolą, o 700 tūkst. - niunoško kalbos variantą. Valstybinė Norvegijos kalba.
Pirmieji literatūros šaltiniai yra iš XII a.
Norvegų kalbos abėcėlėje yra 29 raidės, ji sutampa su lotyniška abėcėle, išskyrus tris paskutines raides Æ, Ø ir Å.
Šalis
-
Islandija
Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2020 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 4-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis. -
Norvegija
Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų.