Tamilų kalba

Tamilų kalba
Tamilų kalba, kuria kalba tamilai – viena iš nedaugelio Indijoje kalbamų kalbų, kilusių ne iš sanskrito. Ji, kaip ir sanskritas, ten turi klasikinės kalbos statusą. Tamilų kalba turi savo raštą (žr. Tamilų raštas). Pirmiausia ja kalbėta pietryčių Indijoje (dabar Tamilų Nadaus valstija) ir šiaurinėje Šri Lankoje. Britams iš Indijos vežant darbininkus į kitas kolonijas, pavyzdžiui, Singapūrą ar Fidžį, tenai pateko ir daug tamilų, išlaikiusių ir savo kalbą. Singapūre, kaip ir Šri Lankoje bei Tamilų Nadaus valstijoje, ji netgi paskelbta viena iš oficialių kalbų (kitos – malajiečių, kinų ir anglų kalbos), mat ten 60 % indų bendruomenės yra tamilai, o pati indų bendruomenė sudaro 15 % visų šalies gyventojų. Tamilų kalba kaip gimtąja kalba iš esmės vien tamilų tautybės žmonės, nes ši tauta nebuvo kolonizavusi ar pajungusi kitų tautų. Kalboje gausu tarmių, išskiriami trys tamilų kalbos raidos etapai: senasis, vidurinysis (nuo 700 m. iki 1600 m.) ir dabartinis (nuo 1600 m.).

* Katamaranas (tamiliškai „katu“ (rišti) + „maram“ (medis))

* Mangas (tamiliškai mangas yra „man“, o „kai“ yra vaisius)

* Karis (tamiliškai „kari“ – maistas iš daržovių)

* Mandala (tamiliškai „mutalai“ – skritulys)

Šalis
  • Indija
    Indija, oficialiai Indijos Respublika  – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Indija šiaurės vakaruose ribojasi su Pakistanu, šiaurėje – su Kinija, Nepalu, Butanu, rytuose – su Mianmaru ir Bangladešu. Vakaruose šalis prieina prie Arabijos jūros, rytuose – prie Bengalijos įlankos, o pietuose krantus skalauja Indijos vandenynas. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

    Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi hinduizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.
  • Malaizija
    Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Abdullah Shah.

    Valstybinė šalies kalba yra malajiečių. Taip pat dažnai vartojami įvairūs kinų kalbos dialektai ir įvairios indų kalbos. Rytinėje Malaizijos dalyje yra vartojamos kelios vietinės kalbos. Anglų kalba taip pat yra plačiai vartojama, pradinėje ir vidurinėje mokyklose ji yra privalomas dalykas. Tiesa, šnekamoji anglų kalba Malaizijoje yra nukrypusi nuo įprastos versijos, naudojami ir iš malajų, kinų bei indų kalbų kilę žodžiai, amerikietiškas bei australiškas slengas, sintaksė panaši į pietinės Kinijos dalies dialektų sintaksę.
  • Singapūras
    Singapūro Respublika (MS Singapura; ; ) – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 5,75 mln. žmonių (2017).

    Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui
  • Šri Lanka
    Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, Šri Lanka (iki 1972 m. žinoma kaip Ceilonas) – sala Indijos vandenyne ir to paties pavadinimo joje įsikūrusi valstybė. Sala yra už 55 km į pietryčius nuo Indostano pusiasalio.

    Lanka (skr. tviskanti žemė) – istorinis-kultūrinis Pietų Azijos regionas, žinomas nuo I tūkst. pr. m. e. Jis buvo minimas Mahabharatoje ir Ramajanoje. Iš šio pavadinimo valstybė ir kildina savo pavadinimą.