Šiaurės samių kalba
Šiaurės samių kalba – Uralo kalbų šeimai priklausanti kalba, gausiausia iš visų samių kalbų. Ja kalba apie 15-25 tūkst. žmonių, iš kurių dauguma gyvena Norvegijoje, 5000-6000 Švedijoje, apie 2000 Suomijoje, taip pat vartojama ir Rusijoje.
Šiaurės samių kalba skirstoma į 4 tarmes: Tornės, Rytų Finmarko, Vakarų Finmarko (standartizuota) ir jūros samių.
Pirmasis šiaurės samių kalbą 1748 m. aprašė norvegų dvasininkas Knud Leem. 1752 ir 1768 m. sudaryti žodynai. Dabartinė šiaurės samių rašyba pagrįsta danų filologo R. Rasko 1832 m. gramatika. Jis į raštą įvedė raides č, đ, ŋ, š, ŧ ir ž. Tuo šiaurės samių kalba skiriasi nuo kitų samių kalbų, kuriose būdinga švedų ar norvegų kalbomis paremta rašyba. XX a. pr. Norvegijoje leistas laikraštis samių kalba Saǥai Muittalægje. Nuo 1979 m. patvirtinta vienoda šiaurės samių kalbos rašyba, kalba dėstoma regiono mokyklose.
Šiaurės samių kalba yra oficiali Finmarko, Tromso apskričių (Norvegija) savivaldybėse (Kautokeinas, Karašjokas, Nesebis, Tana, Porsangeris, Kefjordas).
Šiaurės samių kalba turi 6-7 linksnius, 3 skaičius, 3 asmenis, 4 nuosakas, 4 laikus.
Šiaurės samių kalbos abėcėlę sudaro 29 raidės:
Šiaurės samių kalba skirstoma į 4 tarmes: Tornės, Rytų Finmarko, Vakarų Finmarko (standartizuota) ir jūros samių.
Pirmasis šiaurės samių kalbą 1748 m. aprašė norvegų dvasininkas Knud Leem. 1752 ir 1768 m. sudaryti žodynai. Dabartinė šiaurės samių rašyba pagrįsta danų filologo R. Rasko 1832 m. gramatika. Jis į raštą įvedė raides č, đ, ŋ, š, ŧ ir ž. Tuo šiaurės samių kalba skiriasi nuo kitų samių kalbų, kuriose būdinga švedų ar norvegų kalbomis paremta rašyba. XX a. pr. Norvegijoje leistas laikraštis samių kalba Saǥai Muittalægje. Nuo 1979 m. patvirtinta vienoda šiaurės samių kalbos rašyba, kalba dėstoma regiono mokyklose.
Šiaurės samių kalba yra oficiali Finmarko, Tromso apskričių (Norvegija) savivaldybėse (Kautokeinas, Karašjokas, Nesebis, Tana, Porsangeris, Kefjordas).
Šiaurės samių kalba turi 6-7 linksnius, 3 skaičius, 3 asmenis, 4 nuosakas, 4 laikus.
Šiaurės samių kalbos abėcėlę sudaro 29 raidės:
Šalis
-
Norvegija
Norvegija (Norge/Noreg), oficialiai Norvegijos Karalystė (Kongeriket Norge/Noreg) – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Valstybei priklauso arba ji administruoja Svalbardą, Lokių salą, Jan Majeną, Buvę, Petro I salą ir Karalienės Modos Žemę. Europinė šalies dalis ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Šalies krantus skalauja Barenso, Šiaurės, Norvegų jūros. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.
Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų. -
Švedija
Švedija (SV Sverige), oficialiai Švedijos Karalystė (SV Konungariket Sverige) – valstybė Skandinavijos pusiasalyje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija rytuose ir Norvegija vakaruose, o pietuose Eresundo tiltu jungiasi su Danija. Švedija yra didžiausia Šiaurės šalis ir trečia didžiausia Europos Sąjungoje.
Švedijos plotas – 450,295 km² (trečia Europos Sajungoje). Čia gyvena daugiau kaip 10 milijonų gyventojų. Švedijoje labai mažas gyventojų tankis – 21 gyventojas 1 kvadratiniame kilometre. Šalies pietuose gyvena žymiai daugiau žmonių negu šiaurėje. Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose, prognozuojama, kad šis skaičius didės. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijonų gyventojų, trečias – Malmė.