Žemėlapis - Afganistanas (Islamic Republic of Afghanistan)

Afganistanas (Islamic Republic of Afghanistan)
Afganistano vėliava
Afganistanas ( = Afġānestān), oficialiai Afganistano Islamo Emyratas (PS د افغانستان اسلامي امارت (Də Afġānistān Islāmī Imārat), ) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, šiaurės rytuose – su Kinija ir Šiaurės Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 230 km² teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, o pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė – Kabulas.

Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, taip pat ir Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.

Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo buferine valstybe Didžiajame Žaidime tarp Britų Indijos ir Rusijos imperijos. Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po trečiojo anglų-afganų karo 1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karalius Amanula, vėliau keturiasdešimt metų – Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo socialistine, vėliau – TSRS protektoratu. Tai sukėlė sovietų-afganų karą, vykusį tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmė islamistinis Talibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas Islamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas NATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra. 2021 m. šalies kontrolę susigrąžino Talibanas.

Afganistanas iki radikalaus islamistinio Talibano atėjimo į valdžią perversmo būdu buvo unitarinė prezidentinė islamiškoji respublika. Nuo 2021 m. - teokratinis islamiškasis emyratas. Šalyje gyvena apie 35 mln. gyventojų. Gyventojų daugumą sudaro puštūnai, tadžikai, hazarai ir uzbekai. Šalis priklauso Jungtinėms Tautoms, Islamiško bendradarbiavimo organizacijai, 77 šalių grupei, Ekonominio bendradarbiavimo organizacijai bei Neprisijungimo judėjimui. Afganistano ekonomika yra 108-a pagal dydį pasaulyje (BVP lygus 64,08 mlrd. JAV dolerių), tačiau pagal BVP vienam gyventojui rodiklį yra viena skurdžiausių pasaulyje – 167-a iš 186-ų valstybių pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis.

2022 m. Economist Intelligence Unit sudarytame Demokratijos indekse Afganistanas buvo įvertintas kaip labiausiai autoritarinė valstybė iš visų vertintų 167 šalių.

* Istorija iki šalies islamizavimo VIII a.: Senovės Persijos istorija (Arija, Baktrija, Arachosija)

* Istorija VIII–XIX a.: Chorasano istorija, Puštūnistanas

Dabartinė Afganistano valstybės teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.

Senovėje čia gyvavo Senovės Persijos regionai Baktrija, Arija, Gandhara ir Drangiana. Vėliau Afganistano teritorija priklausė Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio, Seleukidų, Graikų-Baktrų, Partų, Sasanidų, Čingischano ir daugybei kitų valstybių. Vietinė Afganistano monarchija (Diuranių dinastija) susiformavo XVIII a.

XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, visiškai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamijane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Šiais įvykiais prasidėjo Afganistano karas. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo prezidentas Hamidas Karzajus. 
Valiuta / Kalba 
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
AFN Afganis (Afghan afghani) Ø‹ 2
ISO Kalba
FA Persų kalba (Persian language)
PS Puštūnų kalba (Pashto language)
TK Turkmėnų kalba (Turkmen language)
UZ Uzbekų kalba (Uzbek language)
Neighbourhood - Šalis  
Žemėlapis - Afganistanas (Islamic Republic of Afghanistan)
Žemėlapis
Žemėlapis - AfganistanasUS_Army_map_of_Afghanistan_--_circa_2001-09.jpg
US_Army_map_of_Afgha...
2324x2136
freemapviewer.org
Žemėlapis - Afganistanasimage.jpg
image.jpg
1900x1583
freemapviewer.org
Žemėlapis - AfganistanasMap_of_Afghanistan.png
Map_of_Afghanistan.p...
1251x1000
freemapviewer.org
Žemėlapis - Afganistanas1807px-Afghanistan_location_map.svg.png
1807px-Afghanistan_l...
1807x1331
freemapviewer.org
Žemėlapis - Afganistanasimage.jpg
image.jpg
1900x1583
freemapviewer.org
afghanistan_general_...
9361x6623
www.nato.int
Afghanistan-Map.jpg
9361x6623
www.mappery.com
AfghanistanPowerMap....
4959x3505
www.geni.org
bokhara-1838.jpg
2681x3224
joshberer.files.word...
bokhara_1838.jpg
2681x3224
images.nationmaster....
Afghanistan_Map_Urdu...
2886x2144
upload.wikimedia.org
afganistan_prt_rc.jp...
2924x2065
www.nato.int
afghanistan_admin-20...
2205x2683
www.lib.utexas.edu
afghanistan-ethno-li...
2574x2054
joshberer.files.word...
AfghanistanMapFull_0...
2506x2002
www.understandingwar...
AfghanistanTopograph...
2506x1991
www.understandingwar...
US_Army_ethnolinguis...
2319x2123
upload.wikimedia.org
Afghanistan-Map-4.jp...
2422x2001
www.mappery.com
afghanistan_prt.jpg
2324x1973
www.nato.int
afg_map.gif
2351x1830
www.globalsecurity.o...
470_1279717769_txu-o...
2154x1781
www.ecoi.net
txu-oclc-309296021-a...
2154x1781
www.lib.utexas.edu
afghan_resistance_gr...
2190x1608
www.globalsecurity.o...
afghanistan_conflict...
1890x1336
www.globalsecurity.o...
afghanistan.jpg
1378x1480
www.lib.utexas.edu