Žemėlapis - Ačehas (Nanggroe Aceh Darussalam Province)

Ačehas (Nanggroe Aceh Darussalam Province)
Ačehas (, ačeh. Acèh) – Indonezijos specialioji teritorija (daerah istimewa), esanti Sumatros salos šiaurės vakaruose. Rytuose ribojasi su Šiaurės Sumatros provincija. administracinis centras – Banda Ačehas.

Regiono centrine dalimi driekiasi kalnai. Aukštis iki 3381 m. Yra veikiančių ugnikalnių. Ačehui priklauso Simeuluės, Tuanku, Breueho, Veho ir kitos salos.

Ačehas ir ypač ačehų tautos gyvenamos teritorijos nuo seno buvo atskiras politinis ir kultūrinis Malajų salyno vienetas, aktyviai vystęs prekybą, ir buvęs vartais į salyną.

 
Žemėlapis - Ačehas (Nanggroe Aceh Darussalam Province)
Žemėlapis
Google Earth - Žemėlapis - Ačehas
Google Earth
OpenStreetMap - Žemėlapis - Ačehas
OpenStreetMap
Žemėlapis - Ačehas - Esri.WorldImagery
Esri.WorldImagery
Žemėlapis - Ačehas - Esri.WorldStreetMap
Esri.WorldStreetMap
Žemėlapis - Ačehas - OpenStreetMap.Mapnik
OpenStreetMap.Mapnik
Žemėlapis - Ačehas - OpenStreetMap.HOT
OpenStreetMap.HOT
Žemėlapis - Ačehas - OpenTopoMap
OpenTopoMap
Žemėlapis - Ačehas - CartoDB.Positron
CartoDB.Positron
Žemėlapis - Ačehas - CartoDB.Voyager
CartoDB.Voyager
Žemėlapis - Ačehas - OpenMapSurfer.Roads
OpenMapSurfer.Roads
Žemėlapis - Ačehas - Esri.WorldTopoMap
Esri.WorldTopoMap
Žemėlapis - Ačehas - Stamen.TonerLite
Stamen.TonerLite
Šalis - Indonezija
Indonezijos vėliava
Indonezija, oficialiai Indonezijos Respublika  – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
IDR Indonezijos rupija (Indonesian rupiah) Rp 2
ISO Kalba
EN Anglų kalba (English language)
ID Indoneziečių kalba (Indonesian language)
JV Javiečių kalba (Javanese language)
NL Olandų kalba (Dutch language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Malaizija 
  •  Papua Naujoji Gvinėja 
  •  Rytų Timoras 
Administracinis vienetas
Šalis, State, Regionas,...
Miestas, Kaimas,...