Žemėlapis - Kolašino opština (Opština Kolašin)

Kolašino opština (Opština Kolašin)
Kolašino opština  – viena iš dvidešimt trijų Juodkalnijos savivaldybių. Administracinis centras ir didžiausia gyvenvietė - Kolašinas (2989 gyv.). Per opštiną eina Belgrado - Baro geležinkelis.

Opština yra centrinėje Juodkalnijos dalyje. Didelę dalį jos teritorijos užima kalnai - Siniajevina, Belasica, Komova, Vuča. Per savivaldybę teka Taros ir Moračos upės, kurių slėniuose gyvena dauguma opštinos gyventojų. Šiaurės rytinėje dalyje yra Biogrado miško nacionalinis parkas. Tarp turistų lankomų įžymybių yra Moračos vienuolynas.

Opštinoje gyventojų surašymo duomenimis gyvena 8380 gyv. (1,35% visų šalies gyventojų), gyventojų tankis – 11,09 gyv./km² (2011 m.). Administracinio centro Kolašino gyventojai sudaro 30 % visų opštinos gyventojų.

Tautinė sudėtis 2003 m.:

* juodkalniečiai (50,35%)

* serbai (44,60%)

* musulmonai (0,34%)

* chorvatai (0,11%)

* bosniai (0,01%)

* albanai (0,01%) 
Žemėlapis - Kolašino opština (Opština Kolašin)
Šalis - Juodkalnija
Juodkalnijos vėliava
Juodkalnija (juodk. Црна Гора / Crna Gora – „Juodas kalnas“)  – valstybė Pietryčių Europoje, prie Adrijos jūros. Juodkalnija ribojasi su Serbija ir Kosovu rytuose, Bosnija ir Hercegovina šiaurės vakaruose, Kroatija vakaruose ir Albanija pietuose. Sostinė ir didžiausias miestas – Podgorica. Istorinė ir kultūrinė Juodkalnijos sostinė – Cetinė.

Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikštystės: Duklia, daugmaž pietinėje pusėje; Travunija vakaruose; Raška šiaurėje. 1042 m. archontas Stafanas Vojislavas pradėjo sukilimą ir iškovojo Duklios nepriklausomybę nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjevičių dinastijos pradininku. XIV–XV a. iškilo nepriklausoma Zetos kunigaikštystė, kurią 1356–1421 m. valdė Balšičių dinastija, o 1431–1498 m. – Crnojevičių dinastija. Tuomet pradėtas naudoti ir Juodkalnijos vardas. Patekusi į Osmanų imperiją Juodakalnija 1697 m. faktiškai atgavo nepriklausomybę valdant Petrovič-Njegošo dinastijai. Iš pradžių tai buvo teokratinė valstybė, valdoma valdovų-vyskupų, nuo 1852 m. pradėjo valdyti pasaulietiniai valdovai. Juodkalnijos nepriklausomybę didžiosios valstybės de facto pripažino Berlyno kongrese 1878 m., po Juodkalnijos-Osmanų imperijos karo. 1905 m. šalis tapo karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos dalimi. Iširus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudarė Federacinę Jugoslavijos Respubliką, kuri 2003 m. buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sąjungą. Juodkalnija šioje sąjungoje užėmė 13,5 % teritorijos. Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę ir jos federacija su Serbija tų pačių metų birželio 3 d. buvo panaikinta.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
EUR Euras (Euro) € 2
ISO Kalba
SQ Albanų kalba (Albanian language)
BS Bosnių kalba (Bosnian language)
HR Kroatų kalba (Croatian language)
SR Serbų kalba (Serbian language)
HU Vengrų kalba (Hungarian language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Albanija 
  •  Bosnija ir Hercegovina 
  •  Kosovas 
  •  Kroatija 
  •  Serbija 
Administracinis vienetas
Miestas, Kaimas,...