Žemėlapis - Padniestrė (Unitatea Teritorială din Stînga Nistrului)

Padniestrė (Unitatea Teritorială din Stînga Nistrului)
Padniestrė (arba Uždniestrė ;), oficialiai Padniestrės Moldavijos Respublika (PMR) – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos (daugiausia kairiajame Dniestro krante, likusi Moldova – dešiniajame). Sostinė – Tiraspolis. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, šalis yra paskelbusi nepriklausomybę.

Po TSRS žlugimo įtampa tarp Moldovos valdžios ir atsiskyrusios Padniestrės peraugo į karinį konfliktą, prasidėjusį 1992 m. kovo 2 d. ir tų pačių metų liepą užbaigtą paliaubomis. Šiuo susitarimu trišalė (Rusijos, Moldovos ir Padniestrės) kontrolės komisija prižiūri saugą demilitarizuotoje zonoje, į kurią įeina 20 gyvenviečių abiejose Dniestro pusėse. Tačiau po paliaubų Padniestrės statusas liko neišspręstas: tarptautiniu mastu nepripažinta, Padniestrės valdžia de facto kontroliuoja nepriklausomą valstybę, prezidentinę respubliką, su sava vyriausybe, parlamentu, kariuomene, policija ir valiuta. Teritorija turi savo konstituciją, vėliavą, herbą ir himną. Tačiau pagal 2005 metų Moldovos ir Ukrainos sutartį visos Padniestrės įmonės įvežančios prekes į Ukrainą turi būti registruotos pagal Moldovos teisės aktus. Dauguma Padniestrės gyventojų turi ir Moldovos pilietybę, bet taip pat daug teritorijos gyventojų turi Rusijos ar Ukrainos pilietybę.

Istoriškai Dniestro upė buvo tradicinė riba, atskyrusi Dakiją (vėliau rytų romanų kalba kalbėjusius moldavus) vakaruose nuo Skitijos (vėliau slaviškos Rusios) rytuose. Dabartinės Padniestrės teritorija iki XIX a. vystėsi kaip Podolės ir stepės (Edisano) dalis. Čia vyravo slavai ir tiurkai.

XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje tiek Podolė, tiek Edisanas atiteko Rusijos imperijai (kaip ir dalis Moldavijos kunigaikštystės, vadinamoji Besarabija). Dėl Rusijos tautinės politikos iš krašto buvo priverstinai iškeldinami musulmonai nogajai, o vietoj jų atkeldinamos krikščioniškos tautos: ukrainiečiai, rusai ir ypač moldavai iš už anapus Dniestro. Pastarieji šiame krašte palaipsniui ėmė sudaryti gyventojų daugumą.

Prielaidas atsirasti Padniestrei, kaip atskirai teritorijai sudarė tai, kad šis kraštas po I pasaulinio karo liko Rusijos, vėliau TSRS dalimi, tuo tarpu likusioji Besarabijos teritorija tarpukario laikotarpiu buvo Rumunijos aneksuota. Šioje moldavų/rumunų gyvenamoje dalyje buvo suformuota Moldavijos ATSR, kuri priskirta Ukrainos TSR.

Nors Padniestrė tradiciškai nebuvo laikoma rumunų/moldavų etnine žeme, tai, kad joje vyravo rytų romanai, didino Rumunijos karalystės ambicijas regiono atžvilgiu. 1941–1944 m. prie Ašies prisijungusi Rumunija okupavo teritoriją tarp Dniestro ir Bugo su administraciniu centru Odesoje. 1943 m. 185 tūkst. Rumunijos ir Ukrainos žydų buvo deportuota, nužudyta ar įkalinta koncentracijos stovyklose, įkurtose daugiausia dabartinės Padniestrės teritorijoje.

1940 m. SSRS nuo Rumunijos vėl atplėšus Besarabiją, ši buvo paversta Moldavijos TSR, ir į jos teritoriją integruota ir buvusioji Moldavijos ATSR, atplėšta nuo Ukrainos TSR. Sovietų valdžia nužudė ir/ar įkalino gulaguose tūkstančius rumunų/moldavų. Turtingi moldavų valstiečiai buvo ištremti į Kazachstaną ir Sibirą. Į Rytus nuo Dniestro gyveno daugiausia etninių mažumų, todėl ši teritorija puoselėjo skirtingą nuo likusios Moldavijos tapatybę. Tai labai išryškėjo perestroikos metais, kada Moldovoje pradėjo aktyviai reikštis įvairūs patriotiniai, nepriklausomybės, prorumuniški ir net etnocentristiniai šovinistiniai judėjimai (Liaudies Frontas – Frontul Popular din Moldova).

1991 m. Moldovai paskelbus nepriklausomybę, – Padniestrė paskelbė savo nepriklausomybę, siekdama prisijungti prie Rusijos. Po kelerius metus trukusių nedažnų Liaudies Fronto ir separatistų susirėmimų, 1992 kovo 2 d. kilo Moldovos ir Padniestrės karas. Kovoms stiprėjant, užsilikę TSRS armijos daliniai įsikišo į konfliktą, paleisdami ugnį į Moldovos kariuomenę. Karas liepos 21 baigtas paliaubomis, po kurių Padniestrės teritorijos statusas liko neišspręstas.

2006 m. rugsėjo 18 d. referendumo metu dėl Padniestrės priklausomybės Moldovai ar Rusijai – daugiau nei 97 proc. balsavusių pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Iš viso balsavo daugiau nei 300 tūkst. (78,6 proc.) gyventojų. Galimus pažeidimus stebėjo apie 250 (~200 iš užsienio) stebėtojų, tačiau didesnių pažeidimų neužfiksavo. Referendumo rezultatus pripažino tik Rusijos valstybė, kuri šiame regione yra dislokavusi apie 1,2 tūkst. karių.

 
Žemėlapis - Padniestrė (Unitatea Teritorială din Stînga Nistrului)
Žemėlapis
Šalis - Moldavija
Moldavijos vėliava
Moldova arba Moldavija, oficialiai Moldovos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje. Vakaruose ribojasi su Rumunija, šiaurėje, rytuose ir pietuose – su Ukraina. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Kišiniovas. Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare. 2022 m. birželio 23 d. Moldovai suteiktas ES kandidatės statusas.

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.
Žemėlapis - MoldavijaUn-moldova.png
Un-moldova.png
2057x2580
freemapviewer.org
Žemėlapis - MoldavijaMoldova_Regions_map.png
Moldova_Regions_map....
1913x2415
freemapviewer.org
Žemėlapis - MoldavijaMoldova_administrative_map.png
Moldova_administrati...
1402x1737
freemapviewer.org
Žemėlapis - Moldavijaimage.jpg
image.jpg
1398x1686
freemapviewer.org
Žemėlapis - Moldavijaimage.jpg
image.jpg
1398x1686
freemapviewer.org
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
MDL Moldavijos lėja (Moldovan leu) L 2
ISO Kalba
RO Rumunų kalba (Romanian language)
RU Rusų kalba (Russian language)
TR Turkų kalba (Turkish language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Rumunija 
  •  Ukraina 
Administracinis vienetas
Miestas, Kaimas,...