Žemėlapis - Tiranos Motinos Teresės tarptautinis oro uostas (Tirana International Airport Nënë Tereza)

Tiranos Motinos Teresės tarptautinis oro uostas (Tirana International Airport Nënë Tereza)
Motinos Teresės tarptautinis oro uostas (IATA – TIA, ICAO – LATI) – didžiausias Albanijos oro uostas, įsikūręs 11 km į šiaurės vakarus nuo Tiranos. 3 mln. keleivių (2018), 12-as pagal keleivių skaičių Balkanų regione. Įsikūrusios Adria Airways, Blue Panorama Airlines ir Ernest Airlines oro linijų būstinės. Oro uostas pavadintas Albanijoje gimusios katalikų vienuolės ir misionierės Motinos Teresės vardu.

Populiariausi skrydžių maršrutai veda į Milaną, Romą ir Stambulą.

 
 IATA Code TIA  ICAO Code LATI  FAA Code
 Telefonas +355 4 379 063/379 064  Fax + 355 4 379 065  Elektroninis paštas
 Home Page Hyperlink  Facebook  Twitter
Žemėlapis - Tiranos Motinos Teresės tarptautinis oro uostas (Tirana International Airport Nënë Tereza)
Žemėlapis
Rinas.JPG
3072x2304
upload.wikimedia.org
tirana-international...
2048x1536
www.bizbilla.com
485c9cb7-897e-44ef-9...
2048x1152
img.groundspeak.com
tirana-international...
1300x956
c8.alamy.com
5_4_700.png
1227x700
www.airportsbase.com
TIA-8a47a85f791c7f70...
1024x768
www.airportpedia.net
14910009057_59365b32...
1024x765
farm4.staticflickr.c...
10314587356_ce39de4f...
1024x739
farm8.staticflickr.c...
24878384156_b41eaa37...
1024x683
farm2.staticflickr.c...
167637079.jpg
1024x683
s-ec.bstatic.com
25405029755_2de71275...
1024x654
farm2.staticflickr.c...
576897bc9112a9dbb8f7...
780x490
cdn.aiidatapro.net
tia-tirana-internati...
728x425
www.worldatlas.com
HI176687437.jpg
665x460
edge.media.datahc.co...
Albania_location_map...
400x583
ipfs.io
Terminal_jashte.jpg
583x389
upload.wikimedia.org
Šalis - Albanija
Albanijos vėliava
Albanija ( arba Shqipëria), oficialiai Albanijos Respublika ( – erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje ir 2008 m. vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Šiaurės Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra. Sostinė – Tirana. Kiti didieji miestai yra Duresis, Vliorė ir Škoderis.

Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
ALL Albanijos lekas (Albanian lek) L 2
ISO Kalba
SQ Albanų kalba (Albanian language)
EL Graikų kalba (Greek language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Graikija 
  •  Juodkalnija 
  •  Kosovas 
  •  Serbija 
  •  Šiaurės Makedonija