Pekinas (Beijing)
Tai didelis transporto mazgas, esantis prie Didžiojo kanalo, apie 160 km nuo Bohajaus įlankos Geltonojoje jūroje. Yra Tarptautinis sostinės oro uostas, Pekino-Šanchajaus greitasis geležinkelis. Veikia metropolitenas (nuo 1970 m.). Išvystyta metalurgija, naftos chemija, mašinų gamyba, tekstilė, chemijos, karinė, radioelektronikos, poligrafijos pramonė, maisto apdirbimas, statybinių medžiagų gamyba. Pekinas – vienas didžiausių Kinijos finansų ir prekybos, taip pat mokslo centrų. Čia veikia Kinijos liaudies bankas, Pramonės ir komercijos, Žemės ūkio, Statybos, Kinijos bankai. Įsikūrusi Kinijos mokslų akademija. Daug universitetų (žymiausi – Pekino ir Cinghua universitetai), teatrų, muziejų (žymiausias – Kinijos istorijos), meno galerijų. Gilias tradicijas turi menų amatai.
Miestas turtingas rūmais, šventyklomis, parkais, sodais, mauzoliejais, gynybinėmis sienomis ir vartais. Yra septyni UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektai – Uždraustasis miestas, Dangaus šventykla, Vasaros rūmai, Mingų ir Čingų dinastijų imperatoriškieji kapai, Džoukoudianas, dalis Didžiosios kinų sienos ir Didžiojo Kinijos kanalo – visi gausiai lankomi turistų. Miestas taip pat garsėja tradicinio stiliaus būstais – sihejuaniais, ir siauromis gatvelėmis tarp jų – hutongais.
Tai vienas iš seniausių Kinijos miestų. I tūkstantmetyje pr. m. e. centrinio Pekino pietvakarinėje dalyje (dab. Sičengo rajono pietuose) įsikūrė miestas valstybė Dzi (薊, Jì). Šią valstybę užėmusi Jan karalystė miestą padarė savo sostine, ir jis vadintas Dzičengu (薊城, Jìchéng). Kadangi po Kinijos suvienijimo III a. pr. m. e. jis tapo Jou provincijos sostine, nuo VII a. jis dar vadintas Joudžou. X a. miestą užėmė kidaniai, kurie padarė jį savo valstybės (Liao) pietine sostine, o XIII a. iš jų miestą perėmę džurdžėnai padarė jį pagrindine savo valstybės (Dzin) sostine ir pavadino „Centriniu miestu“ (中都, Zhongdu). Šiuos laikus mena Pekine išlikusi Niudzie mečetė ir Tianningo šventykla.
Dabartinis Pekinas buvo įkurtas XIII a., kuomet Mongolų imperija užkariavo Dzin. Į šiaurę nuo senosios džurdžėnų sostinės Džongdu buvo pradėtas statyti naujas įtvirtintas miestas – Dadu (大都, Dàdū), mongoliškai vadintas Chanbaliku (t. y. „Chano miestu“). Jis išbuvo Kinijos sostine valdant mongolų Juan dinastijai.
1368 m., išvijus mongolus, Mingų dinastijos pervardintas Beipinu (北平, Běipíng), nes tuo metu Kinijos sostine tapo Nankinas. 1421 m. Mingai įteisino dvi sostines, ir Pekinas pervardintas Beidzingu, t. y. „Šiaurine sostine“. Mingų laikais Senasis Pekinas įgavo dabartinę struktūrą, buvo sujungtas senasis Dzičengas ir Dadu bei taip atsirado Vidinis ir Išorinis miestai. Netruko suklestėti, gyventojų skaičius perkopė 1 mln. Kartu su Nankinu buvo vienas didžiausių Kinijos miestų. 1644 m. miestą buvo užėmę sukilę valstiečiai, tačiau jau tais pačiais metais juos išstūmė mandžiūrai, pavertę miestą mandžiūrų Čingų dinastijos sostine.
Pekinas apie 1898 m. Pirmojo (1839–42 m.) ir Antrojo opijaus karų (1857–60 m.) metu užimtas jungtinių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karinių pajėgų ir nuniokotas. XIX a. pab. mieste pradėta moderni industrializacija. Per Boksininkų sukilimą (1899–1901 m.) vėl buvo užimtas Vakarų valstybių koalicijos kariuomenės ir nuniokotas.
1912 m., Sinhajaus revoliucijos (1911–13 m.) metu, Pekinas buvo paskelbtas Kinijos Respublikos sostine, bet faktiškai liko įvairių Kinijos militaristų grupių (Juan Šikai ir kitų) telkimosi centru. 1927 m., į valdžią atėjus Gomindanui, sostinė buvo perkelta į Nankiną. 1928 m. Pekinas vėl pavadintas Beipinu. 1937–1945 m. miestą buvo okupavusi Japonijos imperija, po kurios kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare miestas sugrįžo į Gomindano rankas. 1949 m. sausio 31 d. miestą užėmė Kinijos komunistų partijos vadovaujama Liaudies išsivadavimo armija. Tų pačių metų rugsėjo mėn. paskelbtas Kinijos Liaudies Respublikos sostine.
Pekinas apie 1921 m. 1989 m. Pekine, Tiananmeno aikštėje, vyko studentų protesto demonstracijos už žmogaus teises ir laisves, kurias kariuomenė nuslopino jėga. To pasekoje žuvo keli šimtai demonstrantų.
Žemėlapis - Pekinas (Beijing)
Žemėlapis
Šalis - Kinijos Liaudies Respublika
Kinijos Liaudies Respublikos vėliava |
Kinija (pinyin: Zhōngguó), oficialiai Kinijos Liaudies Respublika (KLR, ; pinyin: Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó) – valstybė Rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių. Šiaurėje ribojasi su Mongolija ir Rusija, šiaurės vakaruose – su Tadžikija, Kirgizija ir Kazachstanu, vakaruose – su Afganistanu ir Pakistanu, pietuose – su Indija, Nepalu, Butanu, Mianmaru, Laosu ir Vietnamu, šiaurės rytuose – su Šiaurės Korėja. Rytuose Kinija prieina prie Geltonosios jūros ir Rytų Kinijos jūros, pietryčiuose – prie Pietų Kinijos jūros.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
CNY | Juanis (Renminbi) | ¥ or 元 | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
ZA | Džuangų kalba (Zhuang language) |
ZH | Kinų kalba (Chinese language) |
UG | Uigūrų kalba (Uighur language) |