Žemėlapis - Bosnija ir Hercegovina (Bosnia and Herzegovina)

Bosnijos ir Hercegovinos vėliava

Bosnija ir Hercegovina – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų regiono vakaruose, sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Serbija ir Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose su Kroatija, taip pat turi ~20 kilometrų Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. Berlyno kongrese nustatytas šios teritorijos sienas.

Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos.

Dabartinė Bosnijos ir Hercegovinos teritorija Antikos laikais buvo Ilyrijos ir Romos imperijos dalimi (Dalmatijos ir Panonijos provincijos).

Viduramžiais šalis buvo valdoma kaip Vengrijos arba Kroatijos karalysčių dalis, kol XIII a. nesusikūrė Bosnijos karalystė, apėmusi ir Hercegoviną. 1463 m. šalis buvo užimta ir prijungta prie Osmanų imperijos, jos provincija išbuvo iki 1878 m.

1875 m. rugpjūčio 29 d. Bosnijoje kilo sukilimas prieš turkus, su reikalavimu prisijungti prie Serbijos. 1878 m. kovo 3 d. San Stefano taikos sutartimi gavo autonomiją. 1878 m. birželio–liepos mėnesį pagal Berlyno kongreso nutarimą šalis buvo okupuota Austrijos–Vengrijos. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos valstybės dalimi.

1991 m. spalio 15 d. Bosnija ir Hercegovina pasitraukė iš Jugoslavijos sudėties ir paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis pripažinimas gautas 1992 m. balandžio 17 d., po referendumo, kurio metu dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę. Po nepriklausomybės paskelbimo Bosnijoje ir Hercegovinoje prasidėjo ketverius metus trukęs pilietinis karas tarp serbų, kroatų ir bosnių-musulmonų. Šiame kare serbų pusę palaikė Jugoslavija.