Gabonas (Gabonese Republic)
![]() |
![]() |
Gabono vėliava |
Pagrindinis straipsnis: Gabono istorija
Pirmieji gyventojai šalies teritorijoje buvo pigmėjai. Vėliau jų vietą užėmė bantu kalbomis kalbančios tautos. Gabonas, kaip ir Kongo Respublikos bei Kongo Demokratinės Respublikos šiaurė bei Kamerūno pietūs patenka į drėgnųjų atogrąžų miškų (Kongo džiunglių). Nepalankios gamtos sąlygos neleido čia susiformuoti aukštesnei vietinei kultūrai, kaip kad atsitiko pietuose (Kongo civilizacija) ar šiaurėje (Benino civilizacija).
XV a. šioje teritorijoje lankėsi pirmieji europiečiai. Portugalams Komo upės ištakų forma priminė apsiaustą su kapišonu (portugališkai gabao), iš ko ilgainiui ir išsirutuliojo šalies pavadinimas - Gabonas. Nuo XVI a. pakrantėse klestėjo vergų prekyba.
XIX a. Prancūzų keliautojas Pierre Savorgnan de Brazza surengė pirmąją ekspediciją į Gabono-Kongo teritoriją 1875 m. Po dešimties metų Prancūzija oficialiai okupavo visą kraštą. Tuo metu čia dar gyveno kelios bantu tautos.
1910 m. Gabono teritorija buvo viena iš keturių Prancūzų Ekvatorinės Afrikos dalių (kartu su Kongu, Centrine Afrikos Respublika ir Čadu). 1960 m. rugpjūčio 17 d. visos teritorijos tapo nepriklausomos.
1961 m. pirmuoju šalies prezidentu tapo Léon M'ba, o dabartinis šalies prezidentas Omaras Bongo tapo viceprezidentu. 1967 m. mirus pirmajam prezidentui jį pakeitė Bongo ir iki šiol valdo šalį.