Žemėlapis - Bisau (Bissau Region)

Pasaulis > Afrika > Bisau Gvinėja > Bisau

Bisau (Bissau Region)

Bisau – sostinė ir didžiausias Bisau Gvinėjos miestas, išsidėstęs prie Žebos žiočių, netoli Atlanto vandenyno. 355 tūkst. gyventojų (2004). Tai didžiausias šalies uostas ir administracinis centras. Nuo 1869 m. Bisau turi laisvojo uosto statusą.

Bisau yra sutelkta apie 60 proc. visų šalies įmonių. Pagrindinės prekės, keliaujančios pro uostą: žemės riešutai, mediena, kopra, palmių aliejus, kaučiukas. Mieste menkai išvystyta pramonė, išskyrus maisto ir gėrimų. Sostinėje yra Prezidento rūmai, Amilkaro Kabralo universitetas, dailės ir istorijos muziejus ir kt. Krantinėje – kelių paplūdimių zona.

Žemėlapis - Bisau (Bissau Region)

Platuma / Ilguma : 11° 51' 14" N / 15° 35' 27" W | Laiko juosta : UTC+0 | Valiuta : XOF | Telefonas : 245

Žemėlapis

Google

Google Earth

Bing

Nokia

OpenStreetMap

Žemėlapis-Bisau

Esri.WorldImagery

Žemėlapis-Bisau

Esri.WorldStreetMap

Žemėlapis-Bisau

OpenStreetMap.Mapnik

Žemėlapis-Bisau

OpenStreetMap.HOT

Žemėlapis-Bisau

OpenTopoMap

Žemėlapis-Bisau

CartoDB.Positron

Žemėlapis-Bisau

CartoDB.Voyager

Žemėlapis-Bisau

OpenMapSurfer.Roads

Žemėlapis-Bisau

Esri.WorldTopoMap

Žemėlapis-Bisau

Stamen.TonerLite

Šalis - Bisau Gvinėja


Bisau Gvinėjos vėliava

Bisau Gvinėjos Respublika (Bisau Gvinėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Senegalu šiaurėje, Gvinėja rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

Visa Bisau Gvinėjos teritorija priklauso istoriniam Senegambijos regionui, kur vyrauja Atlanto grupės kalbos. XIII a. didžiąją jo dalį prisijungė Malio imperija. Jai valdant, į kraštą migravo mandingų gentys, formavosi atskiras jų subetnosas mandinkai. Imperijoje Bisau Gvinėjos teritorija kartu pietų Senegalu ir Gambija buvo administruojama kaip atskiras vienetas. Todėl XVI a. yrant imperijai, jame susikūrė nepriklausoma valstybė Kaabu su sostine Kansaloje.

Žemėlapis - Bisau Gvinėja

Valiuta / Kalba