Žemėlapis - Eritrėja (State of Eritrea)

Warning: getimagesize(/Image/Map/MP338010.gif): failed to open stream: No such file or directory in /home/mapnlee7/public_html/MAPNALL/geoname.php on line 861

Eritrėjos vėliava

Eritrėja, oficialiai Eritrėjos valstybė – šalis šiaurės rytų Afrikoje, Somalio pusiasalyje. Ribojasi su Sudanu vakaruose, Etiopija pietuose, Džibučiu pietryčiuose ir šiaurės rytuose su Raudonąja jūra, priešais Saudo Arabiją ir Jemeną. Dahlako salynas ir kelios Hanišo salos taip pat priklauso Eritrėjai.

žiūrėkite straipsnį Etiopijos istorija, Mereb Melašas''

Eritrėjos istorija neatsiejamai susijusi su Etiopijos, ir ypač su jos istorinio Tigrajaus regiono istorija. Čia klestėjo senosios Etiopijos civilizacijos valstybės, tokios kaip Damotas, Aksumo imperija. VII a. šiai nunykus, į regioną migravo bedžai, sahai ir kitos gentys. Nuo Saliamonidų įsigalėjimo XIII a. Eritrėja priklausė Etiopijos imperijai. Nuo XV a. čia buvo įkurta šiauriausia administracinė Midi Bahri provincija, kurioje rezidavo imperijos vietininkas, tituluojamas Bahr negus, t. y. „jūros valdovu“. Jis turėjo nemažą autonomiją nuo Etiopijos.

XVI a. antroje pusėje į regioną ėmė kėsintis Osmanų imperija, kuri užėmė visus pajūrio miestus ir čia įkūrė Habešo provinciją su centru Masavoje. Jiems valdant Eritrėjos pajūris buvo galutinai islamizuotas, tačiau žemyninės sritys, veikiamos Etiopijos imperijos, išsaugojo krikščionybę. Bet nuo XVII a. Etiopijos tiesioginė kontrolė regione buvo labai silpna, o vietos kunigaikščiai čia tvarkėsi beveik nepriklausomi. Eritrėjoje egzistavo ir Hamasieno respublika.

1864 m. Habešo provincija iš Osmanų perėjo Egipto kontrolėn, ir čia įkurta Raudonosios jūros pakrantės provincija. Ši provincija 1875 m. apėmė beveik visą Eritrėją (taip pat ir Džibutį, dalį Somalio), išskyrus tigrajų gyvenamas aukštikalnių teritorijas. 1875–1876 m. Egiptas triuškinančiai pralaimėjo keletą mūšių Etiopijai ir ilgainiui atsisakė savo ambicijų regione. Tačiau netrukus Eritrėjos pakrantėje pasirodė italai, kurie kolonizavo pajūrio miestus ir atėmė juos iš Egipto, o vėliau įsiskverbė į krašto gilumą. 1885 m. jie užgrobė ir Eritrėjos aukštumas, atplėšdami nuo Etiopijos Mereb Melašo provinciją (ją, kaip ir teritorijas šiauriau, Etiopijos imperatorius pripažino Italijos nuosavybe). 1890 m. Mereb Melašas buvo sujungtas su pajūrio kolonijomis ir taip buvo suformuota Eritrėjos kolonija. Tada galutinai nusistovėjo Eritrėjos teritorija ir sienos. 1936 m. kolonija buvo įtraukta į didesnę Italijos Rytų Afriką ir jos teritorija praplėsta.

Italijai pralaimėjus karą nuo 1941 m. Eritrėją kontroliavo Jungtinė Karalystė, kuri vėl sumažino jos teritoriją. 1952 m. Jungtinėms Tautoms nusprendus prijungti Eritrėją prie Etiopijos, su sąlyga, kad bus išlaikyta jos autonomija, paskelbta Etiopijos ir Eritrėjos federacija. Tačiau prasidėjus Etiopijos valdžios centralizacijai, kylant kitiems nesutarimams, dėl įvairių priežasčių Eritrėja nesijautė Etiopijos dalimi. Tai 1961 m. paskatino Eritrėjos nepriklausomybės karą, kuris baigėsi tik 1991 m. Eritrėjos nepriklausomybe. Šio karo metu Eritrėja buvo oficialiai inkorporuota į Etiopiją kaip Eritrėjos provincija.

Net po nepriklausomybės atgavimo įtampa tarp dviejų valstybių nemažėjo. XX a. pabaigoje Eritrėja pradėjo Etiopijos-Eritrėjos karą, kuris turėjo išspręsti kai kuriuos abiejų valstybių sienų nesutarimus. Per karą žuvo daugybė žmonių, bet teritorinių pakitimų beveik nepasiekta.