Žemėlapis - Juodkalnija (Montenegro)

Juodkalnijos vėliava

Juodkalnija – valstybė Europoje, Balkanų regione. Juodkalnija ribojasi su Serbija, Kosovu, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Albanija ir Adrijos jūra.

Senovėje Juodkalnija sudarė Ilyrijos dalį ir 9 m. buvo užimta romėnų. Valdoma kaip Dalmatijos, vėliau Praevalitanijos provincija. Pagal didžiausią regiono miestą Doklea kraštas romėnų buvo vadinamas Docleata. Kuomet slavai 5-6 a. kolonizavo kraštą ir asimiliavo vietos ilyrus, regiono pavadinimas buvo suslavintas ir tapo Duklja. Iki IX a. regione įtaką turėjo Bizantijos imperija.

Vėliau čia susikūrė atskiras Dukljos županatas, priklausomas nuo Serbijos. XI a. Dukljos vietinė dinastija Vojislavljevičiai (1034–1186) tapo svarbiausia Vakarų Balkanų dinastija, valdžiusi ne tik Duklją, bet ir aplinkines valstybėles, įskaitant Rašką, Zahumlje ir Bosniją. XII a. valdžia regione perėjo Njemaničiams, kurie sukūrė viduramžių Serbijos imperiją. Maždaug nuo tada kraštas pradėtas vadinti Zeta. 1356–1402 m. Zeta buvo nepriklausoma kunigaikštystė, valdoma Balšičių dinastijos. Tuo metu krašte galutinai įsitvirtino ortodoksų tikėjimas (seniau kraštą stipriai veikė Venecija, kuri, kaip ir gretimoje Dalmatijoje, propagavo katalikybę).

1421 m. Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Tuo metu Serbija buvo despotatas, valdomas Lazarevičių. 1451 m. Zetoje įsigalėjo nauja vietinė dinastija – Crnojevičiai, valdę iki 1498 m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip Montenegro, kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija.

Paskutiniaisiais Crnojevičių valdymo metais Juodkalnija aktyviai kovojo su Osmanų imperija, tačiau buvo įjungta į jos sudėtį. 1514 m. čia sukurtas administracinis vienetas Juodkalnijos sandžakas. Tuo pat metu šalies pakrantę kontroliavo Venecija (ši dalis buvo žinoma kaip Venecijos Albanija), o kalnuotose vietovėse 1516 m. unikali Balkanams teokratinė valstybė, valdoma vyskupų (vladikų). Nuo 1696 m. šis postas buvo paveldimas Petrovič-Njegoš dinastijos.

1852 m. Juodkalnijos vyskupas Danilo II sekuliarizavo šalį, ėmė tituluotis kunigaikščiu. Taip įkurta nominaliai nuo Osmanų imperijos priklausoma Juodkalnijos kunigaikštystė. Šaliai ne kartą patyrus triuškinančias pergales prieš turkus, 1878 m. Berlyno kongrese Juodkalnijai oficialiai suteikta nepriklausomybė nuo Osmanų imperijos. Valstybė sparčiai modernizavosi, 1905 m. išleista konstitucija.

1910 m. Juodkalnija tapo karalyste. Po Balkanų karų (1912–1913) galutinai nustatytos jos sienos. Šiais sprendimais Juodkalnija nebeteko savo istorinių žemių pietuose (su Škoderiu), kurios atiduotos Albanijai. Vietoj to, ji tuo metu valdė žemes rytuose (visą istorinį Sandžaką). Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916 m. valstybę okupavo Austrija-Vengrija, paskutinis karalius Nikolas pabėgo iš šalies, Juodkalnija 1922 m. buvo įjungta į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę (ji sudarė Zetos banatą). Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ji tapo socialistinės Jugoslavijos dalimi.

Jugoslavijai skylant, atsižvelgiant į referendumo rezultatus, 1992 m. Juodkalnija liko jos sudėtyje kartu su Serbija. 2003 m. Jugoslavijos valstybė perorganizuota į dviejų respublikų federaciją – Serbiją ir Juodkalniją. Didėjant įtampai tarp abiejų sudėtinių dalių, 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijos parlamentas paskelbė respublikos nepriklausomybę, įteisindamas 2006 m. gegužės 21 d. vykusio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Serbijos ir Juodkalnijos rezultatus.