Warning: getimagesize(/Image/Map/MP2309096.gif): failed to open stream: No such file or directory in
/home/mapnlee7/public_html/MAPNALL/geoname.php on line
861
Pusiaujo Gvinėjos Respublika (Pusiaujo Gvinėja) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Šalis šiaurėje ribojasi su Kamerūnu, rytuose ir pietuose su Gabonu bei su Biafros įlanka vakaruose. Nors šalis ir vadinama Pusiaujo Gvinėja, tačiau ji yra kiek šiauriau.
Pagrindinis straipsnis: Pusiaujo Gvinėjos istorija
Pirmieji gyventojai Pusiaujo Gvinėjoje buvo pigmėjai, kurių pavienės gyvenvietės liko dabartinio Rio Munio Šiaurės rytų dalyje. XVII a. – XIX a. bantų migracijos metu kontinentinėje Pusiaujo Gvinėjos dalyje atsirado fangų genčių. Įvairių genčių iš Kamerūno ir Rio Munio emigracijos metu Bioke susiformavo bubių tauta, kurie ir buvo pirmieji Bioko salos gyventojai. Anobono pirmieji gyventojai yra kildinami iš Angolos, kurie buvo atgabenti portugalų iš San Tomės salos.
Dėl tropinių sąlygų, t. y. dėl to, kad didžiuma šalies apaugusi atogražų miškais, teritorijoje nesusiformavo jokia aukštesnė afrikinė kultūra. Tik Bioko salos bubiai, nuo maždaug XIII a. palaikę ryšius su ibibijais šiaurėje, suformavo pirmuosius valstybinius junginius, buvo įjungti į Kalabaro karalystės prakybinę sistemą.
Portugalų keliautojas Fernão do Pó tapo pirmuoju europiečiu atradusiu Bioko salą 1472 m., kurią pavadino Formosa („Grožis“). Vėliau pervadinta atradėjo vardu. 1474 m. Fernando Po ir Anobono salos (kaip ir tarpe esančios San Tomė ir Prinsipė) tapo Portugalijos kolonijomis. Portugalai tyrinėjo ir žemyno pakrantes, tačiau dėl sunkių gamtinių sąlygų jų nekolonizavo. XVII a. regione sustiprėjo portugalų konkurencija su Nyderlandais, tačiau Portugalai šią kovą laimėjo.
1778 m. Bioko ir Anobono salas bei komercines teises į kontinentinę teritoriją nuo Nigerio iki Ogovės upių Portugalija perleido Ispanijai mainais į žemes Amerikoje. Nepaisant to dėl bubių valstybės pasipriešinimo ir tropinių ligų, iki XIX a. vidurio ispanai regiono nekontroliavo.
1827–1843 m. Pusiaujo Gvinėjos salose veikė Jungtinės Karalystės bazė kovai su prekybą vergais, vėliau perkelta į Sierą Leonę pagal susitarimą su Ispaniją, kuri susigrąžino teritorijas ir ėmė jas eksploatuoti, introdukuodama kakavos kultūrą. 1900 m. sutartimi su Prancūzija buvo nustatytos žemyninės valstybės sienos. 1926–1959 m. visos Pusiaujo Gvinėjos teritorijos buvo sujungtos į koloniją Ispanijos Gvinėją.
1968 m. rugsėjį Francisco Macías Nguema buvo išrinktas pirmuoju Pusiaujo Gvinėjos prezidentu. Tų pačių metų spalio 12 d. Pusiaujo Gvinėja paskelbė nepriklausomybę.