Žemėlapis - Vokietija (Federal Republic of Germany)

Vokietijos vėliava

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija

Vokietija, oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika, VFR (, BRD) – federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų (žemių). Sostinė ir didžiausias miestas – Berlynas. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,5 mln. gyv.).

Šiaurėje ribojasi su Danija, Šiaurės ir Baltijos jūra, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais.

Antikos laikotarpiu šiaurinė dabartinės Vokietijos dalis buvo apgyvendinta įvairių germanų genčių. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu germanų gentys apgyvendino teritorijas ir pietinėje dabartinės Vokietijos dalyje. Nuo X a. vokiečių teritorijos sudarė centrinę Šventosios Romos imperijos dalį. . XVI a. šiaurinė Vokietija tapo protestantiškosios reformacijos centru.

1871 m. suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Vokietijos imperija (joje dominavo Prūsijos karalystė). Po Pirmojo pasaulinio karo ir Vokietijos revoliucijos 1918–1919 m. imperiją pakeitė parlamentinė Veimaro respublika. 1933 m. naciams užėmus valdžią įkurtas Trečiasis Reichas sukėlė Antrąjį pasaulinį karą ir 1945 m. buvo okupuotas sąjungininkų. 1949 m. Vokietija buvo padalinta į Rytų Vokietiją ir Vakarų Vokietiją. Vėl suvienyta buvo 1990 m. spalio 3 d.

Pagal BVP dydį Vokietija yra ketvirta pasaulyje ir yra laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Viena iš Europos Sąjungos steigėjų. Be to, JTO, OECD, NATO, ESBO bei G8, kitų tarptautinių organizacijų narė ir svarbi paramos teikėja.

Seniausia gyvenvietė dabartinės Vokietijos teritorijoje buvo įkurta prieš 700 000 m. Yra spėjama, kad nuolatiniai gyventojai atsirado prieš 500 000 metų. Neolito metu susikūrė pirmosios gyvenvietės. Gyventojai vertėsi žemės ūkiu ir gyvulininkyste. Iš šio laikotarpio išliko keletas svarbių kultūrinių radinių, tokių kaip Nebros dangaus diskas rastas dabartiniame Saksonijoje-Anhalte. Nuo 58 m. pr. m. e. iki maždaug 455 m. teritorijos kairiau Reino ir piečiau nuo Dunojaus priklausė Romos imperijai, taip pat maždaug nuo 80 iki 260 m. dalis Heseno (Wetterau) ir šiandieninis Badenas-Viurtembergas, į pietus nuo Limo. Pirmąją visos Germanijos istoriją parašė romėnų istorikas Tacitas, 98 m.

Po kruvinų prijungimų ir prievartinio saksų krikšto, Frankų imperija išsiplėtė iki Šiaurės jūros ir šiandieninės Austrijos. Frankų galios pavyzdžiu tapo Karolio Didžiojo karūnacija imperatoriumi Romoje. Bet jo imperijos vienybė truko neilgai. Ginčai tarp jo palikuonių privedė prie Verdeno sutarties (843 m.). Vokietijos vardu buvo vadinama ne valstybė, bet daugybė savarankiškų kunigaikštysčių ar karalysčių Europos centre.