Žemėlapis - Zambija (Republic of Zambia)

Zambijos vėliava

Zambijos Respublika (Zambija) – valstybė Vidurio-Pietų Afrikoje. Ribojasi su Kongo Demokratine Respublika šiaurėje, Tanzanija šiaurės rytuose, Malaviu rytuose, Mozambiku pietryčiuose, Zimbabve, Botsvana ir Namibija pietuose, Angola vakaruose.

Dabartinė Zambijos teritorija susiformavo XIX a., ją kolonizavus Jungtinei Karalystei. Iki tol ši teritorija kartu su Kongo Demokratinės Respublikos, Malavio, Zimbabvės teritorija buvo Pietinės Afrikos dalis. Seniausieji vietos gyventojai buvo pigmėjai, kuriuos IV a. išstūmė technologiškai pažangesni bantai, atsinešę žemdirbystės, vario apdirbimo tradicijas. Čia nuo XVI a. formavosi Afrikos geležies amžiaus valstybės. Svarbiausios tarp tokių valstybių Zambijos teritorijoje buvo Alujana vakarinėje Zambijoje, Bemba šiaurinėje, Kazembė centrinėje ir Maravi rytinėje. Šios karalystės iki pat XIX a. beveik neturėjo santykių su Afrikos pakrante, kurią tuomet jau kolonizavo Portugalija.

XIX a. Zambijos gentinės karalystės patyrė invazijas ir išorines įtakas. Pirmiausia, ją veikė klajoklių tautų kilnojimaisi iš pietų, taip vadinamoji mfekanė. Lozi gyvenamą Alujaną nusiaubė kololo gentys, vadovaujamos vado Sebetvane, kuris galiausiai paėmė valdžią Alujanoje. Kita klajoklių gentis ngoniai įsitvirtino Maravi imperijoje. Kraštu domėjosi ir rytinės Afrikos pakrantės imperijos: Omano imperijai plečiant prekybinius ryšius su krašto giluma, Kazembėje įsitvirtino prekybinė efemeriška Msirio imperija.

XIX a. viduryje vis stipresnė tapo britų įtaka. Kraštą tyrinėjo Deividas Livingstonas, o 1888 m. Sesilis Rodas iš vietos karalių nusipirko teises čia verstis kalnakasyba. Britus labiausiai domino regiono vario ištekliai. Netrukus visas Rodo užvaldytas plotas (dabartinė Zambija ir Zimbabvė) tapo žinomas kaip Rodezija, o Zambija – kaip Šiaurės Rodezija. 1923 m. britai nusprendė nebepratęsti sutarties ir prijungti Rodeziją prie savo imperijos. Pietų Rodezija (Zambija) tapo kolonija, o Šiaurinei suteiktas protektorato statusas. Zambijoje atrasti milžiniški vario ištekliai spartino šalies kolonizaciją. Vietos gyventojų išnaudojimas vedė prie ne kartą kilusių streikų.

1953 m. britai nusprendė sujungti savo Pietinėje Afrikoje buvusias tris kolonijines valdas į Rodezijos ir Njasalando federaciją. Jau po 10 metų, 1963 m. federacija suiro, o 1964 m. spalio 24 d. Šiaurės Rodezija tapo nepriklausoma kaip Zambijos Respublika.

Pirmuoju Zambijos prezidentu tapo Kenetas Kaunda, kuris pasirinko pro-sovietinį kelią, t. y. Afrikos socializmą, nacionalizaciją ir vienpartinę sistemą, kurioje viešpatavo Jungtinė nacionalinė nepriklausomybės partija (UNIP). Ši asmenybė sugebėjo išlaikyti valdžią ir stabilią politinę sistemą iki pat 1991 m. Zambijoje, skirtingai nei kaimyninėse valstybėse, nekilo pilietinis karas, kas atsitiko, pvz., Angoloje ir Zimbabvėje.

Paskutiniuoju Šaltojo karo dešimtmečiu šalyje stiprėjo vienpartinės pro-socialistinės sistemos kritika. Todėl 1991 m. prezidentas K. Kaunda leido šalyje reformas, panaikino partijų draudimą, kas leido susikurti daugiapartinei sistemai. Tais pačiais metais įvykusių demokratinių rinkimų metu laimėjo Judėjimas už daugiapartinę demokratiją (MMD), ir prezidentu tapo Frederikas Čiluba. Jis pradėjo šalies ekonomikos liberalizaciją. Tačiau šalis negalėjo greitai demokratizuotis. Keletą kartų šalyje įvyko bandymai nuversti MMD valdžią (žymiausi – 1993 ir 1997 m.), daugiausia inicijuoti UNIP, su kuriais vyriausybė žiauriai susidorojo. MMD pavyko išsaugoti valdžią šalyje iki šiol. 2002 m. trečiuoju šalies prezidentu tapo Levy Mwanawasa, o po šio mirties 2008 m. – Rupiah Banda. Nuo 2011 m. rugsėjo šalį valdo penktasis šalies prezidentas Maiklas Sata.