Valiuta - Danijos krona

Krona – oficiali Danijos, Grenlandijos ir Farerų salų valiuta. Vieną kroną sudaro 100 erių. ISO 4217 kodas yra DKK. Šalyje naudojama santrumpa kr. Galima rasti tokių žymėjimų kaip DKR ar Dkr, bet jie nėra oficialūs.

Iki XVIII a. krona buvo lygi aštuonioms markėms. Kaip nauja Danijos valiuta, krona buvo pristatyta 1873 m. Tai buvo Skandinavijos pinigų sąjungos iniciatyva. Nustatytas kronos ir aukso santykis. Vienas kilogramas aukso prilyginta 2480 kronų.

Skandinavijos pinigų sąjungai iširus 1914 m., Danija, Norvegija ir Švedija nusprendė valiutos nebekeisti.

Nuo 1940 m. iki 1945 m., krona buvo surišta su Vokietijos reichsmarke. Okupacijai pasibaigus, krona prilyginta Didžiosios Britanijos svarui santykiu 24 DKK = 1 GBP, kuris tų pačių metų rugpjūtį nukrito iki 19,34.

Farerų salos taip pat naudoja danų kroną, tačiau banknotai ir monetos yra skirtingo dizaino. Nepaisant to, tai nėra nepriklausoma valiuta.

Grenlandija taip pat išleido skirtingus banknotus, naujas leidimas planuojamas 2008 m. Oficialieji Danijos banknotai ir monetos ten taip pat galioja.

Danija išsiderėjo specialią išimtį Mastrichto sutartyje, kuri leido jai išlaikyti kroną, kai daugelis kitų šalių įsivedė eurą 1999 m. Po metų surengtas referendumas parodė, kad piliečiai euro nepalaiko, o vėlesni bandymai surengti kitą referendumą žlugo. Vis dėlto, Danijos vyriausybė yra įsipareigojusi kada nors įvesti eurą ir Danijoje.

Šiuo metu Danijos kronos ir euro santykis yra 7,44 DKK = 1€

Pirmieji kronų banknotai išleisti 5, 10, 50, 100 ir 500 kronų nominalais. Vienos kronos banknotas buvo pridėtas Pirmojo pasaulinio karo metu. 1960 m. penkių kronų banknotas virto moneta. 1972 m. įvestas tūkstančio kronų banknotas. 1979 m. 10 kronų banknotas pakeistas moneta ir pristatytas 20 kronų banknotas, kuris ilgainiui taip pat virto moneta. Nors ir nebespausdinami, abu šie banknotai vis dar galioja.

Šiuo metu Danijoje cirkuliuojantys banknotai:

Danija

Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūros. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir aplinkinėse salose: Danijos salyne, Šiaurės Fryzų salose, Bornholme. Jutlandijos pietuose ribojasi su Vokietija (vienintelė sausumos siena – 68 km ilgio).

Kategato ir Eresuno sąsiauriai skirią Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė.

Farerai

Farerai  – salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros. Autonominis Danijos regionas. Administracinis centras – Torshaunas. 18 Farerų salų buvo atrastos Viduramžiais. Visos salos, išskyrus Mažąjį Duimuną, yra apgyvendintos.

Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.

Grenlandija

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala, Danijai priklausanti salų grupė Šiaurės Amerikoje. Apie 81 % salos padengta ledu. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir pakrantės salų.

Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500 m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti Islandijos ir Norvegijos vikingai ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmonės, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonės, dabartinių inuitų protėviai, kurie ėmė slinkti į salos pietus.