Kalba - Danų kalba

Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.

Danijoje danų kalba yra gimtoji 5 mln. žmonių. Danų kaip gimtąja taip pat kalbama Grenlandijoje ir Farerų salose (abi teritorijos politiškai priklauso Danijai), Pietų Šlėzvige.

Vokietijoje (Šlėzvige-Holšteine) danų yra oficiali mažumų kalba. Ja kaip gimtąja kalba apie 50 000 gyventojų Šlėzvige-Holšteine, taip pat maždaug tiek pat danų yra persikėlę į Vokietiją pastaraisiais laikais.

Danų kartu su farerų kalba yra oficiali kalba Farerų salose. Daugelis farerų gyventojų moka danų kalbą. Grenlandijoje, kur nuo 2009 m. vienintelė oficiali kalba yra grenlandų kalba, daniškai kalba apie 6,8 tūkst. danų (2005 m. vertinimu).

Danų kalba paplitusi ir danų emigrantų bendruomenėse. Švedijoje pagal oficialią statistiką gyvena 42 602 danai (2005 m. ). Anksčiau danų kalbai buvo priskiriami ir dialektai dabartinės Švedijos pietuose (Skonė, Halandas, Blekingė), kurie suartėjo su švedų kalba, kai 1658 m. šios provincijos tapo Švedijos dalimi. JAV 2000 m. surašymo duomenimis namuose daniškai kalbėjo 33 395 asmenys iš 1 430 897 danų kilmės gyventojų. Pagal 2001 m. surašymą Kanadoje namuose daniškai kalbėjo 5295 gyventojai. Didesnės daniškai kalbančių emigrantų bedruomenės taip pat yra Australijoje ir Argentinoje.

Danija

Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūros. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir aplinkinėse salose: Danijos salyne, Šiaurės Fryzų salose, Bornholme. Jutlandijos pietuose ribojasi su Vokietija (vienintelė sausumos siena – 68 km ilgio).

Kategato ir Eresuno sąsiauriai skirią Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė.

Farerai

Farerai  – salų grupė Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros. Autonominis Danijos regionas. Administracinis centras – Torshaunas. 18 Farerų salų buvo atrastos Viduramžiais. Visos salos, išskyrus Mažąjį Duimuną, yra apgyvendintos.

Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.

Islandija

Islandija  – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2013 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 13-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.

Grenlandija

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala, Danijai priklausanti salų grupė Šiaurės Amerikoje. Apie 81 % salos padengta ledu. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir pakrantės salų.

Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500 m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti Islandijos ir Norvegijos vikingai ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmonės, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonės, dabartinių inuitų protėviai, kurie ėmė slinkti į salos pietus.