Kalba - Gudžaratų kalba

Gudžarati (ગુજરાતી Gujarātī) – indoarijų kalba, viena iš 22 oficialių Indijos kalbų, bei pagrindinė kalba Gudžarato valstijoje. Dar vartojama Maharaštros, Radžasthano ir Madhja Pradešo valstijose, be to, vietomis Pakistane, Bangladeše, Pietų Afrikoje ir kitur, kur gyvena gudžaratų išeivija. Rašybai naudojamas gudžaratų raštas, labai panašus į devanagari.

Skiriamos gudžaratų kalbos 3 pagrindinės tarmės: šiaurės, arba Ahmadabado, vakarų, arba Kathijavaro, ir pietų, arba Surato. Skiriasi ir religinių bendruomenių (hinduistų, musulmonų ir parsų) vartojama gudžaratų kalba.

Gudžaratų kalba iš esmės yra tarpinė tarp hindi ir marathų kalbų. Su hindi gudžaratų kalbą sieja paplitusios vardažodžio ir veiksmažodžio analitinės formos, su marathų – tai, kad nėra balsių fonologinio ilgumo ir išsaugota bevardė giminė. Kaip ir kitos šiaurės Indijos kalbos, gudžaratų kalba ženkliai paveikta persų, arabų, pastaraisiais laikais – anglų kalbų.

Gudžarati kalba buvo gimtoji „Indijos tėvui“ Mohandui Gandžiui ir „Pakistano tėvui“ Mohamedui Ali Džinai.

Gudžaratų kalba ėmė klostytis XII a. iš vidurinių indų kalbų. Iš pradžių buvo artima radžastanų kalbos tarmėms, nuo jų galutinai atsiskyrė XIV–XV amžiuje.

Seniausi raštytiniai tekstai gudžaratų kalba žinoma nuo XV a. (žodinė kūryba, daugiausia religinė poezija, šia kalba plito nuo XIII amžiaus). Dabartinė rašomoji kalba susiformavo apie XIX a. vidurį Barodos (Vadodaros) ir Ahmadabado tarmių pagrindu.

Indija

Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Ribojasi su Pakistanu, Kinija, Mianmaru, Bangladešu, Nepalu, Butanu, Afganistanu bei Indijos vandenynu. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi induizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.