Kalba - Kinų kalba

Kinų kalba (汉语/漢語, 华语/華語, arba 中文; Pinyin: Hànyǔ, Huáyǔ, arba Zhōngwén) – izoliacinė toninė kalba, priklausanti kinų-tibetiečių kalboms. Nors dažnai kalbama apie vieną kinų kalbą, iš tiesų jos variantų gausa primena romanų kalbų įvairovę. Tačiau visos tarmės vartoja tą pačią bendrinę rašomąją kalbą.

Kinų kalba yra gimtoji maždaug penktadaliui pasaulio gyventojų. Bendrinė kinų kalba, kurios pagrindas – Pekino tarmė ir kai kurios kitos šiaurinės Kinijos tarmės, yra valstybinė Kinijos Liaudies Respublikos bei Kinijos Respublikos Taivano kalba, taip pat viena iš keturių valstybinių Singapūro kalbų ir viena iš šešių oficialių Jungtinių Tautų kalbų. Kantono atmaina drauge su anglų kalba yra oficiali kalba Honkonge ir drauge su portugalų kalba – Makao.

Kinų išeivijoje kalbama įvairiomis kinų kalbos atmainomis: bendrine kinų kalba, Kantono, Min Nan, Hakka. XX a. antroje pusėje bendrinė kinų kalba ypač išpopuliarėjo kinų diasporoje ir tapo pagrindine išeivių tarpusavio bendravimo kalba.

Kinų kalba ypač skiriasi nuo vakarietiškųjų tuo, kad ryškiai atskiriamos rašytinė bei šnekamoji kalbos. Kinija turėjo vieną rašomąją kalbą per visą savo istoriją, nors šnekamosios kalbos variantų būta daug, kaip ir Europoje. Todėl kinai aiškiai atskiria rašomąją kalbą (wén; 文) ir šnekamąją kalbą (yǔ; 语/語).

Vadinamoji kinų kalba iš tiesų susideda iš daugybės regioninių kalbinių variantų, kai kurie iš jų vienas nuo kito smarkiai skiriasi (maždaug taip, kaip skiriasi šiuolaikinės romanų kalbos). Europoje išsivystė nepriklausomos valstybės, siekusios kultūrinės nepriklausomybės, todėl valstybėse vystėsi savitos kalbos. Kinijoje, nors miestuose ir regionuose taip pat gyvavo skirtingi šnekamosios kalbos variantai, visada šalia egzistavo vienas kultūrinis – kalbinis standartas (anksčiau senoji kinų kalba, vėliau bendrinė rašomoji kalba). Kaip vientisą kinų kalbą suvokia ir patys kinai – daugiausiai dėl minėtojo rašto standarto. Apibūdindami tarmes kinai dažniausiai juos vadina pagal vietoves, pvz., Pekino tarmė, Šanchajaus tarmė. Paprasti žmonės dažnai net nesuvokia, kad šios „tarmės“ lingvistų gali būti laikomos atskiromis kalbomis. Riba tarp kalbos ir tarmės Kinijoje ne visada aiški, skiriama nuo septynių iki septyniolikos skirtingų kalbų.

Didesnė lingvistinė įvairovė yra Pietų Kinijoje. Tai lėmė geografinės sąlygos: kalnai, upės, augmenija trukdė žmonėms bendrauti.

Kalbinė įvairovė susijusi su politika: pripažįstant, kad kinų kalba yra greičiau kalbų grupė, būtų pripažįstama, kad Kiniją reikėtų laikyti įvairių tautų samplaika ir atvirkščiai – laikant variantus vienos kalbos tarmėmis būtų teigiamas tautos vieningumas. Problemos keblumą rodo ir tai, kad kai kurie tarmėmis kalbantys žmonės hanius (Han) laiko sąvoka, kuri, vienydama žmones, išlaiko ir įvairių etninių grupių įvairovės galimybę. Panašiai ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžia laikosi termino „Kinijos nacija“ (Zhōnghuá Mínzú), reiškiančio „kiną“, nepaisant jo etninės kilmės, t. y. į šią savoką įeina ir Kinijoje gyvenantys tibetiečiai, uigurai, mongolai ir kt. Han vadinami tie, kurių gimtoji kalba išties yra kinų ir yra „etniniai kinai“.

Paprastai skiriamos tokios kinų kalbos tarmių grupės:

* Bendrinė kinų kalba (北方话 běifānghuà) – bendrinė kinų kalba, pažodžiui „šiaurės kalba“; 850 mln. žmonių gimtoji kalba

* Vu (吳 wu)

Honkongas

Honkongo specialusis administracinis regionas, Siangangas ( 'Kvapnusis uostas') – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų.

1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija.

Kalėdų sala

Kalėdų sala yra maža, savivaldos neturinti ir Australijai priklausanti Indijos vandenyno sala. Salos plotas siekia apie 135 km². 2006 m. liepos mėn. saloje gyvena 1493 gyventojai. Administracinis centras – Flajing Fiš Kovas (Flying Fish Cove).

Sala turi unikalios gyvūnijos ir augalijos, kuri išsivystė visiškai atsiskyrusi nuo didesnių salų ar žemynų, todėl labai domina mokslininkus. 65 % salos ploto užima nacionalinis parkas. Nemažą salos dalį apima atogrąžų miškai.

Kinijos Liaudies Respublika

Kinijos Liaudies Respublika (Kinija) – valstybė rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių. Ribojasi su Afganistanu, Butanu, Mianmaru, Indija, Kazachstanu, Kirgizstanu, Laosu, Mongolija, Nepalu, Šiaurės Korėja, Pakistanu, Rusija, Tadžikistanu ir Vietnamu.

KLR turi nuolatinę vietą JTO Saugumo Taryboje, taip pat yra APEC, East Asia Summit ir Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narė. Kinija taip pat yra branduolinė valstybė, turinti didžiausią kariuomenę pasaulyje ir yra antra pagal ginklavimuisi skirtas lėšas.

Makao

Makao arba Aomenas (oficialus pavadinimas – Makao specialusis administracinis regionas) – nedidelė Kinijos teritorija pietinėje šalies pakrantėje. Apima Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipa ir Koloanės salas. Šiaurėje Makao ribojasi su Džuhajaus specialiąja ekonomine zona.

1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Makao (Aomenas) – autonomiją turintis Kinijos vienetas.

Malaizija

Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Mizan Zainal Abidin.

Malaizijos istorija iki nepriklausomybės: Malajų salyno istorija, Malajų valstybės

Singapūras

Singapūro Respublika – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 5,75 mln. žmonių (2017).

Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui

Taivanas

Taivanas, oficialiai – Kinijos Respublika  – Rytų Azijoje, Taivane ir keliose mažesnėse salose tarp Taivano sąsiaurio ir Filipinų jūros įsikūrusi valstybė, oficialiai priklausanti Kinijai. Nepaisant to, šalis de facto glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Buvo viena iš JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO.

1912 m. įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mongolijos dalį. Pasibaigus II Pasauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivano ir Penghu salas. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pasitraukė į Taivaną bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų, o žemyninėje Kinijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Nuo tada Taivanas, kartu su Penghu, Dzinmeno, Macu ir kitomis mažesnėmis salomis, tapo Kinijos Liaudies Respublikai priklausančia teritorija.

Vietnamas

Vietnamo Socialistinė Respublika  – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Kinija, Laosu, Kambodža. 2011 m. Vietname gyveno apytiksliai 90,5 milijono žmonių. Tai 13-ta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir 8-ta Azijoje.

Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale.

Trinidadas ir Tobagas

Trinidado ir Tobago Respublika (Trinidadas ir Tobagas) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų.

Trinidadas ir Tobagas užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.

Marianos Šiaurinės Salos

Marianos šiaurinių salų sandrauga (kitaip: Šiaurės Marianų salos, Šiaurės Marianai) – 14 salų sandrauga Ramiojo vandenyno vakaruose, sudariusi politinę sąjungą su JAV, yra viena JAV teritorijų.

Palau

Palau – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Sostinė – Melekeokas. Ši šalis yra viena iš jauniausių ir viena iš mažiausių pasaulio valstybių.

Palau – jauniausia Mikronezijos regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi tik 1994 m.