Kurdų kalba
Kurdų kalba (sav. كوردی Kurdî) – viena iš indoeuropiečių kalbų, priklausanti iranėnų šakai, vartojama daugiausia kurdų, kurie gyvena Artimuosiuose Rytuose, Kurdistano krašte: Irake, Irane, Sirijoje, Turkijoje, mažiau Afganistane, Armėnijoje, Azerbaidžane, Pakistane, išeivijoje Europos šalyse.
Vieningos kurdų kalbos nėra – tai įvairių kalbų ir tarmių spiečius, rytuose persiliejantis su persų kalba ir kitomis iranėnų kalbomis (ypač lurių).
Pagrindinės kurdų tarmės ar atskiros kalbos:
Kurdų kalbos fonetinę sistemą sudaro 9 balsių ir 30 priebalsių fonemų.
Balsiai gali būti redukuoti ir neredukuoti, duslieji sprogstamieji priebalsiai – aspiruoti ir neaspiruoti.
Vieningos kurdų kalbos nėra – tai įvairių kalbų ir tarmių spiečius, rytuose persiliejantis su persų kalba ir kitomis iranėnų kalbomis (ypač lurių).
Pagrindinės kurdų tarmės ar atskiros kalbos:
Kurdų kalbos fonetinę sistemą sudaro 9 balsių ir 30 priebalsių fonemų.
Balsiai gali būti redukuoti ir neredukuoti, duslieji sprogstamieji priebalsiai – aspiruoti ir neaspiruoti.
Šalis
-
Iranas
Iranas, oficialiai Irano Islamo Respublika , iki 1935 m. Persija – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Armėnija, Azerbaidžanu ir Turkmėnija, rytuose – su Afganistanu ir Pakistanu, vakaruose – su Iraku, šiaurės vakaruose – su Turkija. Šiaurėje Iranas prieina prie Kaspijos jūros, pietuose – prie Persijos ir Omano įlankų. Tai antra didžiausia valstybė Artimuosiuose Rytuose po Saudo Arabijos ir šešta pagal dydį Azijoje.
Irane susikūrė viena seniausių pasaulio civilizacijų ir dar prieš šešis tūkstantmečius Irano teritorijoje formavosi elamitų karalystės. VII a. pr. m. e. Iranas buvo suvienytas medų, o teritorinį apogėjų pasiekė VI a. pr. m. e., Kyrui Didžiajam įkūrus Achemenidų imperiją, dėl dydžio ir galios dažnai laikoma pirmąja supervalstybe. Imperija žlugo ją užkariavus Aleksandrui Didžiajam. -
Mesopotamija
Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.
Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų. -
Sirija
Sirija, oficialiai Sirijos Arabų Respublika – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Turkija, rytuose ir pietryčiuose – su Iraku, pietuose – su Jordanija, vakaruose – su Izraeliu ir Libanu. Vakaruose Sirija prieina prie Viduržemio jūros. Šalis suskirstyta į 14 muchafazų, kurios apima 65 rajonus. Sirijos sostinė ir didžiausias miestas – Damaskas.
Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija -
Turkija
Turkija, oficialiai Turkijos Respublika – valstybė Vakarų Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Juodąja jūra, šiaurės rytuose – su Gruzija, rytuose – su Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu, pietryčiuose – su Iraku, pietuose – su Sirija ir Viduržemio jūra, vakaruose – su Egėjo jūra, šiaurės vakaruose – su Graikija ir Bulgarija. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.
Yra JTO, ankstyvoji NATO, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko narė bei viena pirmųjų EBPO, ESBO, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir G20 narių.