Naujoji norvegų kalba
Naujoji norvegų kalba, arba niunoškas (nynorsk) – vienas iš dviejų norvegų kalbos standartų (kartu su bokmål). Šios kalbos bendrinę formą XIX a. sukūrė kalbininkas Ivaras Osenas.
Naujoji norvegų kalba sukurta kaip alternatyva bokmål standartui, kuris pasižymi didele daniškų skolinių gausa. Osenas, kurdamas naująją kalbą, rėmėsi tomis norvegų tarmėmis, kurios yra išlaikiusios daugiausia senosios skandinavų kalbos bruožų ir mažiau paveiktos danų ar švedų kalbų. Ir nors nynorsk suteiktas valstybinės kalbos statusas, ją vartoja mažuma norvegų. Kiekviena Norvegijos savivaldybė vietiniais referendumais yra pasirinkusi, kokį norvegų kalbos variantą vartoti. 26 % šalies savivaldybių vartoja naująją norvegų kalbą (dauguma jų yra kalnuotose, kaimiškose pietvakarių Norvegijos vietovėse). Miorės ir Rumsdalio apskrities Sunmiorės krašte visos savivaldybės pasirinkusios nynorsk.
Naujoji norvegų kalba turi 3 gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), priešingai nei 2 gimines turinti bokmål. Taip pat yra keletas kitų gramatinių, rašybos ir tarimo skirtumų.
Naujoji norvegų kalba sukurta kaip alternatyva bokmål standartui, kuris pasižymi didele daniškų skolinių gausa. Osenas, kurdamas naująją kalbą, rėmėsi tomis norvegų tarmėmis, kurios yra išlaikiusios daugiausia senosios skandinavų kalbos bruožų ir mažiau paveiktos danų ar švedų kalbų. Ir nors nynorsk suteiktas valstybinės kalbos statusas, ją vartoja mažuma norvegų. Kiekviena Norvegijos savivaldybė vietiniais referendumais yra pasirinkusi, kokį norvegų kalbos variantą vartoti. 26 % šalies savivaldybių vartoja naująją norvegų kalbą (dauguma jų yra kalnuotose, kaimiškose pietvakarių Norvegijos vietovėse). Miorės ir Rumsdalio apskrities Sunmiorės krašte visos savivaldybės pasirinkusios nynorsk.
Naujoji norvegų kalba turi 3 gimines (vyriškąją, moteriškąją ir bevardę), priešingai nei 2 gimines turinti bokmål. Taip pat yra keletas kitų gramatinių, rašybos ir tarimo skirtumų.
Šalis
-
Norvegija
Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų.