Kalba - Vengrų kalba

Vengrų kalba  – Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupio kalba. Tai viena iš daugiausia vartotojų turinčių neindoeuropietiškų Europos kalbų, kuri jos vartotojams yra gimtoji. Vengrų kalba yra valstybinė Vengrijoje, be to, ją vartoja vengrų bendruomenės septyniose gretimose šalyse bei vengrų išeivija visame pasaulyje. Vengriškai kalba apie 14–15 milijonų žmonių.

Vengrų kalba priklauso Uralo kalbų šeimos ugrų kalbų pogrupiui. Artimiausios vengrų kalbai yra mansių ir chantų kalbos, kuriomis šnekama Vakarų Sibire (žr. Chantų Mansija, Jugra). Ugrų ir daugelio kitų kalbų tarpusavio sąsajos buvo pastebėtos XVII a. 8-ajame dešimtmetyje, o 1717 m., mokslininkams išskyrus Uralo kalbų šeimą, vengrų kalba buvo į ją įtraukta, nors dėl politinių bei ideologinių nesutarimų toks vengrų kalbos klasifikavimas buvo ginčijamas iki XVIII ir net XIX a. (neva negarbinga vengrų kalbą kildinti iš protėvių Pauralės medžiotojų ir žvejų kalbos). Vengrijos pavadinimo forma Hungary gali būti reguliaraus garsų pokyčio Ungrian>Ugrian padarinys, o tai, kad rytų slavai vengrus vadino ǫgry/ǫgrove (vns. ǫgrinŭ; ǫ iš on), galėtų patvirtinti tokią prielaidą. Remiantis šiuo tautovardžiu slavų kalbose, literatūroje dabar dažniausiai palaikoma hipotezė, teigianti, jog šis tautovardis kilęs iš tiurkų genties pavadinimo onogu (tai reiškia "dešimt strėlių", t. y. "dešimt genčių"). Esama daugybės garsų atitikmenų tarp vengrų ir kitų ugrų kalbų. Pavyzdžiui, vengrų kalbos tam tikrais atvejais atitinka chantų kalbos /o/, tačiau vengrų kalbos /h/ chantų kalboje tolygus /x/, vengrų k. /z/ žodžio gale atitinka chantų k. /t/. Pavyzdžiui, vengrų ház [haːz] 'namas' ir chantų k. xot [xot] "namas", vengrų k. száz [saːz] "šimtas" ir chantų k. sot [sot] 'šimtas'. Ugrų ir finų kalbos tolimesnės, tačiau atitikmenys tarp šių kalbų grupių taip pat reguliarūs.

Austrija

Austrija, oficialiai – Austrijos Respublika  – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

Lietuvos Respubliką de jure Austrija pripažino 1924 m. vasario 7 d. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure, kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

Juodkalnija

Juodkalnija – valstybė Europoje, Balkanų regione. Juodkalnija ribojasi su Serbija, Kosovu, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Albanija ir Adrijos jūra.

Senovėje Juodkalnija sudarė Ilyrijos dalį ir 9 m. buvo užimta romėnų. Valdoma kaip Dalmatijos, vėliau Praevalitanijos provincija. Pagal didžiausią regiono miestą Doklea kraštas romėnų buvo vadinamas Docleata. Kuomet slavai 5-6 a. kolonizavo kraštą ir asimiliavo vietos ilyrus, regiono pavadinimas buvo suslavintas ir tapo Duklja. Iki IX a. regione įtaką turėjo Bizantijos imperija.

Rumunija

Rumunija – valstybė Europos pietryčiuose. Ribojasi su Ukraina ir Moldova šiaurės rytuose, Vengrija ir Serbija vakaruose bei Bulgarija pietuose. Taip pat turi nedidelę pakrantę prie Juodosios jūros.

Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika. Šalies vadovas bei vyriausias ginkluotų pajėgų vadas – visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamas prezidentas.

Serbija

Serbija, oficialiai Serbijos Respublika ( arba Republika Srbija) yra Balkanų respublika pietryčių Europoje. Ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.

Pagrindinis straipsnis: Serbijos istorija

Slovakija

Slovakija, oficialiai – Slovakijos Respublika  – valstybė centrinėje Europoje. Ribojasi su Čekija šiaurės vakaruose, Lenkija – šiaurėje, Ukraina – rytuose, Vengrija – pietuose bei Austrija – pietvakariuose.

Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.

Ukrainos TSR

Ukrainà  – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.

Vengrija

Vengrija – valstybė vidurio Europoje, besiribojanti su Austrija, Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija ir Slovėnija.

Administraciniu-teritoriniu požiūriu šalis suskirstyta į 19 medžių . Sostinė Budapeštas turi atskiro vieneto statusą. Vengrijos apskritys (skliausteliuose nurodomi jų centrai):