Šonų kalba

Šonų kalba
Šonų kalba arba čišona (chiShona) – Nigerio-Kongo kalbų šeimos, bantų kalbų grupės kalba. Vartojama daugiausia šonų tautybės žmonių, gyvenančių Zimbabvėje, Mozambike ir Zambijoje. Kartu su anglų ir šiaurės ndebelų kalba tai pagrindinė Zimbabvės kalba. Kalbančiųjų skaičius siekia 11-14 mln. žmonių.

Išskiriamos šios šonų kalbos tarmės:

* Hvesos

* Kanangos (pietų Zimbabvėje, apie Masvingą)

* Zezuru (Mašonalande ir vidurio Zimbabvėje)

* Korekore (šiaurėje, Mvurvi apylinkėse)

Šonų kalbai labai artima kalangų kalba. Ndau ir manjikų kalbos, vartojamos rytų Zimbabvėje ir Mozambike dažnai laikoma šonų tarmėmis.

Šonų kalboje skiemenys visad užsibaigia balsiu (pvz., Zi/mba/bwe). Garsai sv, zv, tsv bei dzv tariami švilpiančiai.

Šonų kalba pradėta užrašinėti XX a. pr., o galutinai standartizuota amžiaus viduryje. 1957 m. išleistas pirmas romanas šia kalba „Feso“ (Solomon Mutswairo).

Šalis
  • Zimbabvė
    Zimbabvės Respublika (Zimbabvė) – valstybė Pietų Afrikoje, tarp Zambezės ir Limpopo upių. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Botsvana vakaruose, Zambija šiaurėje ir Mozambiku rytuose.

    Senieji Zimbabvės teritorijos gyventojai greičiausiai buvo koisanų rasės atstovai. Apie III a. šią teritoriją pasiekė pirmoji bantų migracijos banga, kurios metu apsigyveno ankstyvieji geležies lydytojai bantu, atsikėlę iš šiaurės. Apie VII a. juos išnaikino ir asimiliavo nauja migracijos banga, kuri šį kartą vyko iš pietų, t. y. iš dabartinės Pietų Afrikos Respublikos teritorijos. Šie bantai jau kalbėjo kalba, iš kurios išsivystė šonų ir kalangų kalbos.