Zimbabvės vėliava
Zimbabvės vėliava buvo įteisinta 1980 metų balandžio 18 dieną, kuomet baigėsi baltųjų mažumos valdžia ir valstybės valdymas buvo perduotas juodaodžių daugumai.
Zimbabvės vėliava sudaryta iš 7 horizontalių spalvotų juostų: kraštinėse juostose esančios žalios, toliau sekančios geltonos, raudonos ir per vidurį esančios juodos spalvos juostos.
Vėliavos kairėje pusėje yra atvaizduotas baltas lygiašonis trikampis, su jame vaizduojamais dviem simboliais – penkiakampe raudona žvaigžde bei virš jos esantis Zimbabvės Paukštis (muilo akmens statulėle, rasta kasinėjant Didžiosios Zimbabvės miestą, esantį dabartinės Zimbabvės teritorijoje.
Šioje vėliavoje esanti žalia spalva simbolizuoja žemės ūkį, kaimą bei gamtą; geltona – šios šalies mineralinius turtus; raudona – kraują bei netektis, patirtas per nepriklausomybės kovas; juoda – vietinius gyventojus bei jų kultūrą.
Baltasis trikampis simbolizuoja taiką bei šalies progresą; paukštis – tai šalies praeities palikimas; raudonoji žvaigždė – internacionalizmą bei valdančiąją partiją.
Zimbabvės vėliava sudaryta iš 7 horizontalių spalvotų juostų: kraštinėse juostose esančios žalios, toliau sekančios geltonos, raudonos ir per vidurį esančios juodos spalvos juostos.
Vėliavos kairėje pusėje yra atvaizduotas baltas lygiašonis trikampis, su jame vaizduojamais dviem simboliais – penkiakampe raudona žvaigžde bei virš jos esantis Zimbabvės Paukštis (muilo akmens statulėle, rasta kasinėjant Didžiosios Zimbabvės miestą, esantį dabartinės Zimbabvės teritorijoje.
Šioje vėliavoje esanti žalia spalva simbolizuoja žemės ūkį, kaimą bei gamtą; geltona – šios šalies mineralinius turtus; raudona – kraują bei netektis, patirtas per nepriklausomybės kovas; juoda – vietinius gyventojus bei jų kultūrą.
Baltasis trikampis simbolizuoja taiką bei šalies progresą; paukštis – tai šalies praeities palikimas; raudonoji žvaigždė – internacionalizmą bei valdančiąją partiją.
Šalis - Zimbabvė
 |
 |
Senieji Zimbabvės teritorijos gyventojai greičiausiai buvo koisanų rasės atstovai. Apie III a. šią teritoriją pasiekė pirmoji bantų migracijos banga, kurios metu apsigyveno ankstyvieji geležies lydytojai bantu, atsikėlę iš šiaurės. Apie VII a. juos išnaikino ir asimiliavo nauja migracijos banga, kuri šį kartą vyko iš pietų, t. y. iš dabartinės Pietų Afrikos Respublikos teritorijos. Šie bantai jau kalbėjo kalba, iš kurios išsivystė šonų ir kalangų kalbos.