COVID-19 pandemija

COVID-19 pandemija
COVID-19 pandemija – kvėpavimo takų ligos COVID-19, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2, pandemija. COVID-19 liga pradėjo plisti 2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane. 2020 m. sausio mėnesį Kinijoje kilo šios ligos epidemija, infekcija ėmė plisti į kitas pasaulio šalis ir tapo pandemija. COVID-19 ligos sukėlėjas yra iki tol nežinotas koronavirusas SARS-CoV-2. Siekiant apriboti ligos plitimą daugelis šalių ėmėsi plačių visuomeninio ir asmeninio piliečių gyvenimo apribojimų, riboja ar ribojo asmenų judėjimą tarp šalių ar šalių viduje. Pandemija sukėlė pasaulinę ekonominę krizę.

Iš viso iki 2022 m. balandžio 15 d. 226 šalyse ir teritorijose buvo patvirtinta per 503 mln. infekcijos atvejų. Realus susirgimų skaičius galėjo būti gerokai didesnis, visų pirma, gali būti neįskaičiuoti atvejai, kai infekcija pasireiškia lengva forma.

Pasak PSO atakaitos, tikėtina, kad iki 2021 m. pabaigos su SARS-CoV-2 virusu susijusių mirčių buvo 14,9 mln., kas būtų beveik 3 kartus daugiau nei oficialiai paskelbtų, kiek daugiau nei 5,4 mln. mirčių pasaulyje.

2019 m. gruodžio 31 d. Kinijos valdžia apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį informavo Pasaulio sveikatos organizaciją. 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl COVID-19 ligos plitimo paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją. Nuo 2020 m. vasario 28 d. PSO savo pranešimuose infekcijos riziką pasauliniame lygmenyje pradėjo vertinti kaip „labai aukštą“ (angliškai WHO risk assessment, global level: very high), iki tol rizika vertinta kaip „aukšta“. 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 plitimą įvardijo kaip pandemiją, pirmą kartą po H1N1 2009/10 pandemijos (dar vadintos „kiaulių gripu“).

Buvo nustatyta, kad susirgimus sukelia naujas koronavirusas, kurio genomas ne mažiau kaip 70 % sutampa su SARS (liet. SŪRS) virusu SARS-CoV (liet. SŪRS-CoV), todėl jam suteiktas SARS-CoV-2 (liet. SŪRS-CoV-2) pavadinimas. Vasario 11 d. šio viruso sukeliama infekcija gavo 2019 m. koronavirusinio susirgimo pavadinimą (COVID-2019 – Coronavirus Disease 2019).

Nuo 2020 m. sausio 22 d. Uhanas buvo uždarytas – jame paskelbtas karantinas, nuo sausio 24 d. karantinas paskelbtas ir šalia miesto esančiose apskrityse. Nepaisant priemonių, kurių imtasi Kinijoje, liga išplito į kitas pasaulio šalis. 2020 m. sausio 13 d. pranešta apie pirmąjį laboratoriškai patvirtintą susirgimą COVID-19 Tailande (pirmasis susirgimas už Kinijos ribų), sausio 23 d. pranešta apie pirmąjį susirgimą už Azijos ribų – JAV. 2020 m. vasario 2 d. Filipinuose patvirtinta pirmoji mirtis nuo COVID-19 už Kinijos ribų (mirė pacientas kinas, atvykęs iš Uhano). 2020 m. vasario 9 d. registruotas mirčių nuo COVID-19 skaičius pasiekė 800 ir viršijo bendrą 2002–2003 m. SARS epidemijos aukų skaičių. 2020 m. vasario 15 d. Prancūzijoje mirė iš Kinijos atvykęs aštuoniasdešimtmetis sirgęs COVID-19. Šis kinų turistas buvo pirmoji pandemijos auka už Azijos ribų.

2020 m. vasario 23 d. nuo šios infekcijos Italijoje mirė pirmieji du europiečiai. Vasario 26 d. PSO pranešime pakelbta, kad naujų infekcijos atvejų užregistruota daugiau už Kinijos ribų, nei pačioje Kinijoje. 2020 m. kovo 13 d. PSO paskelbė, kad pandemijos centru tapo Europa. 2020 m. kovo 16 d. bendras susirgusiųjų skaičius už Kinijos ribų (86 434) viršijo bendrą susirgimų skaičių Kinijoje (81 077).

2020 m. kovo mėn. PSO pranešė, kad infekuotųjų skaičius pasaulyje viršijo 100 000, mirusiųjų nuo ligos – 3486, o kovo 27 d. infekuotųjų skaičius viršijo 500 000, mirusiųjų 23 335. Jau po aštuonerių dienų, balandžio 4 d., PSO pranešė apie daugiau nei 1 000 000 infekuotųjų ir 57 000 mirčių, o 2020 m. balandžio 17 d. infekuotųjų skaičius viršijo 2 milijonus, mirusiųjų – 139 000. Naujuoju pandemijos centru tapo Italija. Čia kovo 19 d. pirmą kartą mirusiųjų nuo pandemijos registruota daugiau nei Kinijoje. 2020 m. kovo 23 d. šalia Kinijos, Italijos ir Ispanijos daugiausia infekcijų registruota Irane, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV; Kinijoje naujų susirgimų skaičius buvo ženkliai sumažėjęs. Kovo 26 d. daugiau mirusiųjų nuo infekcijos nei Kinijoje registruota Ispanijoje. 2020 m. kovo pabaigoje stipriai išaugo susirgimų skaičius JAV; Jungtinės Valstijos tapo nauju epidemijos centru šalia Kinijos ir Europos. 2020 m. balandžio mėn. Kinijos pandemijos aukų skaičius buvo viršytas Prancūzijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Irane, Belgijoje ir Vokietijoje. Daugelyje šalių imtasi griežtų apribojimų viešojoje sferoje, imtas reguliuoti asmeninis piliečių gyvenimas, ėmė reikštis šių priemonių sukeltos ekonominės krizės ženklai.

2020 m. gegužės pabaigoje įvairiose vietose buvo atlikti antikūnių tyrimai, apytikriai nustatant persirgusių žmonių procentą. Paaiškėjo, jog daugiausia (19,8 %) gyventojų persirgo labai epidemijos paliestame Niujorke. Londone persirgo 17,5 %. Stokholme, kur vyriausybė nesiėmė labai griežtų karantino priemonių, persirgo 7,3 %. Uhane, kur epidemija prasidėjo, persirgo 10 %. Kitose vietose nustatyta dalis dar mažesnė. Tiek nėra daug, nes kad liga nebeplistų, imunitetą turi įgyti 60–80 % visų gyventojų. Pagal šiuos duomenis taip pat buvo iš naujo apskaičiuotas mirštamumo procentas, kuris pasirodė esąs apie 1 %.

Šalis
  • Alžyras
    Alžyras, oficialiai Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika  – valstybė Šiaurės Afrikoje. Alžyras yra didžiausia plotu Afrikos valstybė ir dešimta didžiausia pasaulyje. Alžyras rytuose ribojasi su Tunisu ir Libija, pietryčiuose – su Nigeriu, pietuose – su Maliu ir Mauritanija, vakaruose – su Maroku ir Vakarų Sachara. Šiaurėje krantus skalauja Viduržemio jūra. Alžyras yra turtingas gamtiniais ištekliais – Alžyre glūdi šešiolikti pagal dydį naftos ir devinti pagal dydį gamtinių dujų ištekliai, o šalies ekonomika daugiausia paremta energijos eksportu. Sonatrach, valstybinė naftos bendrovė, yra didžiausia įmonė Afrikoje, tiekianti Europai didelius kiekius gamtinių dujų. Alžyro kariuomenė yra viena didžiausių Afrikoje ir turi didžiausią gynybos biudžetą žemyne.

    Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Alžyras.
  • Burkina Fasas
    Burkina Fasas – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Maliu vakaruose ir šiaurėje, Nigeriu rytuose, Beninu pietryčiuose, Togu ir Gana pietuose, Dramblio Kaulo Krantu pietvakariuose. Neturi priėjimo prie jūros. Iki 1984 m. vad. Aukštutinės Voltos Respublika.

  • Dramblio Kaulo Krantas
    Dramblio Kaulo Kranto Respublika  – valstybė Vakarų Afrikoje. Ji užima 322 462 km² plotą ir ribojasi su Liberija, Gvinėja, Maliu, Burkina Fasu, Gana bei Gvinėjos įlanka pietuose. 2009 m. šalyje gyveno 20 617 068 gyventojai.

    Prasidėjus Afrikos kolonizavimui šalis tapo Prancūzijos kolonija. 1960 m. rugpjūčio 7 d. Dramblio Kaulo Krantas tapo nepriklausoma respublika, tačiau iki šiol išlaiko puikius santykius ne tik su Afrikos kaimynėmis, tačiau ir su Europa, ypač Prancūzija.
  • Etiopija
    Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika (Etiopija, Ge’ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu ir Pietų Sudanu.

    Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje ir antra šalis pagal gyventojų skaičių Afrikoje. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai.
  • Gabonas
    Gabono Respublika (Gabonas) – valstybė Centro Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Pusiaujo Gvinėja, Kamerūnu, Kongu ir Gvinėjos įlanka. Gabonas užima beveik 270 000 km² plotą, kuriame gyvena apie 1,8 milijonų gyventojų. Šalies sostinė yra didžiausias miestas Librevilis. Nuo pat šalies nepriklausomybės paskelbimo nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 17 dienos šalį valdė du prezidentai.

    Pagrindinis straipsnis: Gabono istorija
  • Gana
    Ganos Respublika (Gana) – valstybė Vakarų Afrikoje su sostine – Akra. Ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose, Burkina Fasu šiaurėje, Togu rytuose, ir Gvinėjos įlanka pietuose.

    Gana yra unitarinė prezidentinė konstitucinė demokratija su parlamentine daugiapartine sistema, kurioje dominuoja dvi partijos - Nacionalinis demokratinis kongresas (NDC) ir Naujoji patriotinė partija (NPP). Ganoje iki 1993 m. sausio mėnesio pakaitomis keitėsi civilinė ir karinė vyriausybės, kol po 1992 m. pabaigoje vykusių prezidento ir parlamento rinkimų karinė vyriausybė užleido vietą Ketvirtajai Ganos Respublikai. Pagal 1992 m. Ganos konstituciją valdžia paskirstyta Ganos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui (Ganos prezidentas), parlamentui, ministrų kabinetui, valstybės tarybai ir nepriklausomai teismų sistemai. Vyriausybė renkama visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus.
  • Jungtinė Arabų Respublika
    Jungtinė Arabų Respublika – istorinė valstybė Afrikoje ir Azijoje. Šalis susikūrė 1958 m., kai Egiptas ir Sirija susijungė į bendrą valstybę. 1961 m. Sirija pasitraukė ir vėl tapo nepriklausoma valstybe, bet Egiptas iki 1971 m. oficialiai buvo vadinamas „Jungtine Arabų Respublika“. Per beveik visą savo egzistavimo laiką Jungtinė Arabų Respublika kartu su Šiaurės Jemenu sudarė Jungtines Arabų Valstijas.

    Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis.
  • Kamerūnas
    Kamerūno Respublika (Kamerūnas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Nigerija, Čadu, Centrinės Afrikos Respublika, Kongu, Gabonu, Pusiaujo Gvinėja ir Gvinėjos įlanka. Šalis kartais vadinama „miniatiūrine Afrika“ dėl geologinės ir kultūrinės įvairovės. Gamtinės sąlygos čia labai įvairios: yra ir paplūdimių, dykumų, savanų, kalnų ir net drėgnųjų miškų. Aukščiausias taškas – 4040 m aukščio Kamerūno ugnikalnis, didžiausi miestai – Duala, Jaundė ir Garua. Kamerūne gyvena apie 200 skirtingų kalbinių grupių. Šalis garsi savo tradicine muzika (makossa ir bikutsi), taip pat pajėgia futbolo rinktine. Oficialios kalbos – prancūzų ir anglų.

    Kamerūnas palaiko gerus santykius su JAV ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai geruose santykiuose su savo kaimynais Afrikoje, palaiko JT taikos palaikymo iniciatyvą Centrinėje Afrikoje. Vis dėlto tarptautinėje arenoje daugiausiai konfiktų kyla dėl sienų nustatymo, ypač su Nigerija.
  • Kenija
    Kenijos Respublika (Kenija) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija, Somaliu, Pietų Sudanu, Tanzanija, Uganda ir Indijos vandenynu.

    Kenijos šalies pavadinimas kilo nuo Kenijos kalno, reiškiančio „baltas“. Kenijos kalno viršukalnė (5199 m virš jūros lygio) nuolat skendi baltuojančiuose debesyse.
  • Marokas
    Marokas, oficialiai Maroko Karalystė – valstybė Šiaurės vakarų Afrikoje. Rytuose ribojasi su Alžyru, pietuose – su Vakarų Sachara, vakaruose – su Atlanto vandenynu, šiaurėje – su Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra. Nuo 1975 m. Marokas valdo didžiąją Vakarų Sacharos dalį, tačiau ši aneksija nėra visuotinai pripažįstama.

    Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų.
  • Nigerija
    Nigerija (oficialus pavadinimas Nigerijos Federacinė Respublika) – federacinė konstitucinė Vakarų Afrikos valstybė.

    Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 218 mln. gyventojų ir yra didžiausia Afrikos žemyno ir šešta pagal dydį pasaulio valstybė. Sostinė Abudža, tačiau didžiausias miestas - Lagosas (taip pat antras pagal dydį Afrikos žemyne). Nigerija yra federacinė respublika, sudaryta iš 36 valstijų. Nigerija yra daugiatautė valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 250 etninių grupių, kalbančių 500 skirtingų kalbų, besitapatinančių su įvairiomis kultūromis. Trys didžiausios etninės grupės yra hausai šiaurėje, jorubai vakaruose ir igbai rytuose. Šioms grupėms priklauso daugiau nei 60% visų šalies gyventojų. Oficiali kalba yra anglų, pasirinkta siekiant palengvinti kalbinę vienybę nacionaliniu lygiu. Nigerijos konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę. Krikščionių ir musulmonų populiacijos panašiai pasiskirstę - Nigerija yra padalinta maždaug per pusę tarp musulmonų, gyvenančių daugiausia šiaurėje, ir krikščionių, gyvenančių daugiausia pietuose. Tradicinių religijų, kurios sutinkamos tarp kai kurių igbo ir jorubų etninių grupių, išpažinėjai sudaro mažiau nei 1%.
  • Pietų Afrikos Respublika
    Pietų Afrika, oficialiai Pietų Afrikos Respublika (PAR) – valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų. Šiaurėje ribojasi su Namibija, Botsvana bei Zimbabve, šiaurės rytuose – su Mozambiku ir Svazilandu, apglėbia Lesotą.

    Plotas – 1 221 037 km². Gyventojų skaičius – 44 819 778 (2001 m.). Pietų Afrikos Respublikoje yra 11 oficialų kalbų, iš kurių 9 priklauso bantu kalbinei grupe, o likusios 2 (anglų ir afrikanų) – indoeuropiečių kalboms. 79,3 % Pietų Afrikos gyventojų juodaodžiai, 9,1 % baltaodžiai, 9,0 % spalvotieji ir 2,6 % azijiečiai.
  • Senegalas
    * Apie upę žr. Senegalas (upė).

    Senegalo Respublika (Senegalas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Mauritanija šiaurėje, Maliu rytuose, Gvinėja ir Bisau Gvinėja pietuose, pilnai apsupa Gambiją, taip pat ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose.
  • Togas
    Togo Respublika (Togas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Gana vakaruose, Beninu rytuose, Burkina Fasu šiaurėje ir Gvinėjos įlanka pietuose.

    * Dar žiūrėti: Vergų krantas (Benino civilizacija)''
  • Tunisas
    Tunisas, oficialiai Tuniso Respublika – valstybė Šiaurės Afrikoje, prie Viduržemio jūros. Vakaruose ribojasi su Alžyru, pietryčiuose – su Libija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tunisas.

    Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.
  • Afganistanas
    Afganistanas ( = Afġānestān), oficialiai Afganistano Islamo Emyratas (PS د افغانستان اسلامي امارت (Də Afġānistān Islāmī Imārat), ) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, šiaurės rytuose – su Kinija ir Šiaurės Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 230 km² teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, o pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė – Kabulas.

    Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, taip pat ir Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.
  • Armėnija
    Armėnija, oficialiai Armėnijos Respublika – neturinti išėjimo į jūrą valstybė pietinėje Užkaukazėje, Vakarų Azijoje. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.

    Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.
  • Azerbaidžanas
    Azerbaidžanas, oficialiai Azerbaidžano Respublika – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukazo regione. Azerbaidžanas ribojasi su Rusija šiaurėje, Gruzija šiaurės vakaruose, Armėnija vakaruose ir Iranu pietuose. Nachičevanės Autonominė Respublika ribojasi su Turkija, Armėnija ir Iranu. Rytuose šalies krantus skalauja Kaspijos jūra. Azerbaidžanas nuo 2001 m. priklauso Europos Tarybai, bet Jungtinės Tautos laiko jį pietvakarių Azijos dalimi dėl jo geografinių ir kultūrinių charakteristikų.

    * Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija.
  • Bahreinas
    Bahreinas (arab. البحرين‎ al-Baḥrayn), oficialiai Bahreino Karalystė (arab. مملكة البحرين Mamlakat al-Baḥrayn) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose. Bahreinas Karaliaus Fahdo tiltų tinklu sujungtas su Saudo Arabija. 2014 m. šalyje gyveno 1 300 000 gyventojų.

    Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima.
  • Bangladešas
    Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas, বাংলাদেশ) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru. Pietuose turi pakrantės juostą Bengalijos įlankoje. Nuo Butano ir Nepalo skiria siauras Siligurio koridorius, nuo Kinijos – į šiaurę esanti Sikimo valstija Indijoje. Šalies sostinė ir didžiausias miestas yra Daka; antrasis pagal dydį miestas yra Čitagongas, kuriame įsikūręs didžiausias šalies jūrų uostas. Oficiali valstybės kalba – indoeuropiečių kalbų šeimai priklausanti bengalų kalba.

    Tai aštunta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių (165 mln. gyventojų, gyvenančių 147 570–148 460 km2 teritorijoje, t. y., vos 2,3 karto didesnėje teritorijoje nei Lietuva). Taip pat tai viena tankiausiai apgyvendintų valstybių.
  • Brunėjus
    Brunėjus arba Brunėjaus Valstybės Darusalamas (Negara Brunei Darussalam/نڬارا بروني دارالسلام, Brunėjaus Valstybė, Taikos Užuovėja) – valstybė Pietryčių Azijoje, Borneo saloje. Ribojasi su Malaizija ir Pietų Kinijos jūra.

    Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali.
  • Butanas
    Butano Karalystė (Butanas) – valstybė pietų Azijoje, Himalajuose. Ribojasi su Indija ir Kinija. Butaną nuo Nepalo vakaruose skiria Sikimo valstija Indijoje, nuo Bangladešo − Vakarų Bengalija. Butaniečiai savo šalį vadina Druk Yul, kas reiškia „Griaustinio drakono žemė“.

    Butanas ilgą laiką buvo viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, tačiau naujovės, tokios kaip tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai, internetas, mobilusis ryšys ir kabelinė televizija, ženkliai modernizavo šalies miestus. Butane tokią modernizaciją bandoma suderinti su senovės kultūra ir tradicijomis, taikant bendrosios nacionalinės laimės (BNL) filosofiją. Šalyje išvengta gamtos niokojimo. Vyriausybė imasi veiksmingų priemonių kultūros, tapatumo ir aplinkos išsaugojimui. 2006 m. žurnalas „Business week“, remdamasis tais pačiais metais Lesterio universiteto atlikto tyrimo „Pasaulinis laimės žemėlapis“ duomenimis, Butaną įvertino kaip laimingiausią šalį Azijoje ir aštuntą laimingiausią pasaulyje.
  • Filipinai
    Filipinai, oficialiai Filipinų Respublika  – valstybė Pietryčių Azijoje. Filipinai įsikūrę 7 107 salose Ramiojo vandenyno vakaruose, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo žemyninės Azijos. Filipinai yra vienintelė Azijos pietryčių valstybė, neturinti sausumos sienų su savo kaimynėmis. Vakaruose Filipinų krantus skalauja Pietų Kinijos, Sulu ir Sulavesio jūros, rytuose – Filipinų jūra. Plotu Filipinai yra 5-oji salų valstybė (po Indonezijos, Madagaskaro, Papua Naujosios Gvinėjos ir Japonijos). Ji yra 13-oji valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (per 100 mln.). Filipinai buvo Ispanijos bei JAV kolonija. Nepriklausomybę atgavo po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m. liepos 4 d. Manilos sutartimi.

    * Pagrindinis straipsnis – Filipinų istorija. Iki nepriklausomybės – Malajų salyno istorija.
  • Honkongas
    Honkongas (, kanton. Hēunggóng, liet. „Kvapnusis uostas“), oficialiai Honkongo specialusis administracinis regionas (HSAR; ) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Honkongas pagal kinietišką tarimą žinomas kaip Siangangas. Jis yra Kinijos pietryčiuose, prie Perlų upės žiočių ir Pietų Kinijos jūros. Honkonge, gyvena daugiau kaip 7,5 mln. įvairių tautybių gyventojų. Gyventojų Tankis yra didžiausias visame pasaulyje 6777 žm./km².

    Honkongas buvo įkurtas Britų imperijos ir tapo kolonija po to, kai pasibaigė Pirmasis opiumo karas 1841 m. Čingų imperija atidavė Honkongo salą iš Sinano apygardos, paskui dar kartą 1842 m. Po Antrojo opiumo karo 1860 m. kolonija išsiplėtė į Kaulono pusiasalį, o 1898 m., kai Didžioji Britanija 99 metams gavo Naujųjų teritorijų nuomos teisę, Išsiplėtė dar labiau, o 1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija. 1941-1945 m. Britų Honkongą buvo okupavusi Japonijos imperatoriškoji valdžia, po Japonijos kapituliacijos britų administravimas buvo atnaujintas. 1997 m. visa Honkongo teritorija buvo perduota Kinijai. Pagal 1984 m. Jungtinės Karalystės ir Kinijos susitarimą, Honkongas išlaikys aukšto laipsnio autonomiją 50 metų nuo kolonijos perleidimo KLR (t. y. iki 2047 m.), kuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Honkonge ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP. Čia savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos, kas sukuria palankias sąlygas privačiam verslui.
  • Indija
    Indija, oficialiai Indijos Respublika  – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Indija šiaurės vakaruose ribojasi su Pakistanu, šiaurėje – su Kinija, Nepalu, Butanu, rytuose – su Mianmaru ir Bangladešu. Vakaruose šalis prieina prie Arabijos jūros, rytuose – prie Bengalijos įlankos, o pietuose krantus skalauja Indijos vandenynas. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

    Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi hinduizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.
  • Indonezija
    Indonezija, oficialiai Indonezijos Respublika  – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

    Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.
  • Iranas
    Iranas, oficialiai Irano Islamo Respublika , iki 1935 m. Persija – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Armėnija, Azerbaidžanu ir Turkmėnija, rytuose – su Afganistanu ir Pakistanu, vakaruose – su Iraku, šiaurės vakaruose – su Turkija. Šiaurėje Iranas prieina prie Kaspijos jūros, pietuose – prie Persijos ir Omano įlankų. Tai antra didžiausia valstybė Artimuosiuose Rytuose po Saudo Arabijos ir šešta pagal dydį Azijoje.

    Irane susikūrė viena seniausių pasaulio civilizacijų ir dar prieš šešis tūkstantmečius Irano teritorijoje formavosi elamitų karalystės. VII a. pr. m. e. Iranas buvo suvienytas medų, o teritorinį apogėjų pasiekė VI a. pr. m. e., Kyrui Didžiajam įkūrus Achemenidų imperiją, dėl dydžio ir galios dažnai laikoma pirmąja supervalstybe. Imperija žlugo ją užkariavus Aleksandrui Didžiajam.
  • Izraelis
    Izraelis, oficialiai Izraelio valstybė – žydų valstybė Vakarų Azijoje, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis šiaurėje ribojasi su Libanu, šiaurės rytuose – su Sirija, rytuose – su Jordanija, pietvakariuose – su Egiptu. Izraelis taip pat ribojasi su Palestinos teritorijomis (pietvakariuose – su Gazos Ruožu, rytuose – su Vakarų Krantu). Vakaruose ir šiaurės vakaruose Izraelio krantus skalauja Viduržemio jūra, pietuose – Raudonoji jūra.

    Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi šalis ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose, patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme bei yra laikoma tarp 25 labiausiai socialiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą.
  • Japonija
    Japonija ( arba Nihon) – salų valstybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos, Ochotsko, Rytų Kinijos jūrų. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija.

    Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos. Didžiausios salos, Hokaidas (北海道 – Hokkaidō), Honšiū (本州), Šikoku (四国), Kiūšiū (九州) ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.
  • Jordanija
    Jordanija, oficialiai Jordanijos Hašimitų Karalystė – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Šiaurėje ribojasi su Sirija, šiaurės rytuose – su Iraku, rytuose ir pietuose – su Saudo Arabija, vakaruose – su Palestinos Vakarų Krantu ir Izraeliu. Pietvakariuose Jordanija prieina prie Raudonosios jūros Akabos įlankos. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Amanas.

    Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija).
  • Jungtiniai Arabų Emyratai
    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE, ) – valstybė Pietvakarių Azijoje, pietrytinėje Arabijos pusiasalio dalyje. Ją sudaro 7 emyratai – Abu Dabio, Dubajaus, Šardžos, Adžmano, Um el Kaivaino, Ras al Kaimo, Fudžeiros. Šalis yra prie Persijos įlankos, ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru.

    JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.
  • Kataras
    Kataras, oficialiai Kataro valstybė  – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Saudo Arabija pietuose, Persijos įlanka vakaruose, šiaurėje ir rytuose.

    Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.
  • Kazachstanas
    Kazachstanas arba Kazachija, oficialiai Kazachstano Respublika  – valstybė Vidurinėje Azijoje. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Rusija, rytuose – su Kinija, pietryčiuose – su Kirgizija, pietuose – su Uzbekija, pietvakariuose – su Turkmėnija. Vakaruose Kazachstanas prieina prie Kaspijos jūros. Šalies sostinė yra Astana, didžiausias miestas – Almata.

    Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“.
  • Kuveitas
    Kuveitas (arab. الكويت‎ al-Kuwayt), oficialiai Kuveito Valstybė (arab. دولة الكويت‎ Dawlat al-Kuwayt) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, šalia Persijos įlankos. Ribojasi su Iraku šiaurėje (242 km) ir Saudo Arabija pietuose (220 km). Kuv iš arabų kalbos išvertus reiškia tvirtovė, o visas pavadinimas apytiksliai reikštų tvirtovė pastatyta netoli vandens.

    * ''Apie senesniąją Kuveito istoriją – Bachreinas (regionas)
  • Libanas
    * Šis straipsnis apie valstybę. Apie miestą Kolumbijoje žr. Libanas (Kolumbija).

    Libanas, oficialiai Libano Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Sirija, pietuose – su Izraeliu. Vakaruose Libanas prieina prie Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Beirutas.
  • Makao
    Makao arba Aomenas, oficialiai Makao specialusis administracinis regionas (MSAR; ; ) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipos ir Koloanės salas. Plotas 115,3 km², 667 tūkst. gyventojų (2018 m.). Šiaurėje Makao ribojasi su Džuhajaus specialiąja ekonomine zona.

    1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje.
  • Malaizija
    Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Abdullah Shah.

    Valstybinė šalies kalba yra malajiečių. Taip pat dažnai vartojami įvairūs kinų kalbos dialektai ir įvairios indų kalbos. Rytinėje Malaizijos dalyje yra vartojamos kelios vietinės kalbos. Anglų kalba taip pat yra plačiai vartojama, pradinėje ir vidurinėje mokyklose ji yra privalomas dalykas. Tiesa, šnekamoji anglų kalba Malaizijoje yra nukrypusi nuo įprastos versijos, naudojami ir iš malajų, kinų bei indų kalbų kilę žodžiai, amerikietiškas bei australiškas slengas, sintaksė panaši į pietinės Kinijos dalies dialektų sintaksę.
  • Maldyvai
    Maldyvų Respublika (Maldyvai ދިވެހިރާއްޖެ = Dhivehi Raa’je) – salų valstybė Indijos vandenyne, į pietvakarius nuo Indijos.

    Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimalė (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558–1573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhamadas Thakurufaras Al Azamas. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887–1965 m.). Nuo 1953 m. – respublika. 1965 m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. tamilai įsiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies.
  • Mesopotamija
    Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.

    Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų.
  • Mongolija
    Mongolija (mong. Монгол улс, 30px) – valstybė Azijoje, tarp Rusijos ir Kinijos. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose – kalnai, o pietuose – dykuma. Pagal plotą šalis yra 18-a pasaulyje, 2016 m. turėjo 3 081 677 gyventojų.

    Mongolija yra antroji pagal plotą pasaulio valstybė po Kazachstano, neturinti priėjimo prie atviros jūros.
  • Nepalas
    Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika – valstybė Azijos pietuose, Himalajų kalnuose. Šiaurėje ribojasi su Kinija (Tibetu), pietuose – su Indija. Sostinė Katmandu yra didžiausias miestas šalyje. Valstybinė kalba – nepaliečių, valiuta – Nepalo rupija (NPR).

    Šalis pasižymi gamtine įvairove: pietuose plyti siauras drėgnų terajų lygumų ruožas, kurioms būdingas tropinis ir subtropinis klimatas, o tolstant į šiaurę prasideda vidurio kalvos, pereinančios į Aukštuosius Himalajus. Nepalui priklauso 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir Everestas.
  • Omanas
    Omanas (arab. عُمَان‎ ʿUmān), oficialiai Omano Sultonatas (arab. سلْطنةُ عُمان‎ Salṭanat(u) ʻUmān) – valstybė pietvakarinėje Azijos dalyje, Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Jungtiniais Arabų Emyratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose, Jemenu pietvakariuose, taip pat su Arabijos jūra pietuose ir rytuose bei Persijos įlanka šiaurės rytuose.

    Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika
  • Pakistanas
    Pakistanas, oficialiai Pakistano Islamo Respublika – valstybė Pietų Azijoje. Vakaruose ribojasi su Iranu, šiaurėje ir šiaurės vakaruose – su Afganistanu, šiaurės rytuose – su Kinija, rytuose ir pietryčiuose – su Indija. Pietuose Pakistanas prieina prie Arabijos jūros.

    Šalies sostinė yra Islamabadas, o didžiausias miestas – Karačis.
  • Pietų Korėja
    Pietų Korėja, oficialiai Korėjos Respublika  – valstybė Rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, seniau buvusios vieningos Korėjos dalis. Šiaurėje ribojasi su šiaurinę pusiasalio dalį užimančia Šiaurės Korėja. Rytuose Pietų Korėja prieina prie Japonijos jūros, vakaruose – prie Geltonosios jūros. Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias miestas – Seulas, vienas didžiausių metropolinių miestų.

    Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių civilizacijų pasaulyje. Korėjos istorijos pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai Tankuno buvo įkurta Kočiosono karalystė. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite. 668 m., valdant Sillai, suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo į Šiaurės ir Pietų Antrojo pasaulinio karo metais, pastaroji 1948 m. pasuko demokratijos keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų, šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino pilna demokratija.
  • Saudo Arabija
    Saudo Arabija, oficialiai Saudo Arabijos Karalystė  – didžiausia Arabijos pusiasalio absoliutinės monarchijos valstybė, esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Saudo Arabija užima beveik 2 150 000 km² ir yra didžiausia nepriklausoma Vakarų Azijos valstybė ir antra pagal dydį (po Alžyro) arabų valstybė, penkta pagal dydį Azijos ir dvylikta pagal dydį pasaulio valstybė. Ribojasi su Iraku šiaurėje ir šiaurės rytuose, Jordanija šiaurės vakaruose, Kuveitu, Kataru, Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emyratais rytuose, Omanu pietryčiuose bei Jemenu pietuose. Nuo Sinajaus pusiasalio (Egiptas) ją skiria Akabos įlanka. Saudo Arabija yra vienintelė šalis, kuri prieina ir prie Raudonosios jūros ir prie Persijos įlankos, didžiąją dalį jos teritorijos užima dykumos, kalnai ir lygumos. 2018 m. spalio mėn. duomenimis Saudo Arabijos ekonomika buvo didžiausia Artimuosiuose Rytuose ir 18-ta pagal dydį pasaulyje. Apie 34,2 mln. gyventojų. Šalies populiacija labai jauna, apie 50 proc. gyventojų yra jaunesni nei 25 metai.

    Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos – Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902 m. užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 m.
  • Singapūras
    Singapūro Respublika (MS Singapura; ; ) – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 5,75 mln. žmonių (2017).

    Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui
  • Tailandas
    Tailandas, oficialiai Tailando Karalystė  – valstybė Pietryčių Azijoje, esanti Indokinijos pusiasalio centre. Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su Mianmaru, šiaurės rytuose ir rytuose – su Laosu, pietryčiuose – su Kambodža, pietuose – su Malaizija. Pietuose Tailandas prieina prie Tailando įlankos, o pietvakariuose – prie Andamanų jūros.

    Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausios jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas, taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema.
  • Taivanas
    * ''„Kinijos Respublika“ nukreipia čia. Apie Kinijos Liaudies Respubliką žr. Kinija.

    Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika  – valstybė Rytų Azijoje, įsikūrusi pagrindinėje Taivano saloje ir keliose mažesnėse aplinkinėse salelėse tarp Taivano sąsiaurio ir Filipinų jūros. Užima 36 197 kv. km plotą, turi beveik 24 mln. gyventojų. Sostinė ir didžiausias šalies miestas – Taipėjus.
  • Turkija
    Turkija, oficialiai Turkijos Respublika  – valstybė Vakarų Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Juodąja jūra, šiaurės rytuose – su Gruzija, rytuose – su Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu, pietryčiuose – su Iraku, pietuose – su Sirija ir Viduržemio jūra, vakaruose – su Egėjo jūra, šiaurės vakaruose – su Graikija ir Bulgarija. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

    Yra JTO, ankstyvoji NATO, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko narė bei viena pirmųjų EBPO, ESBO, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir G20 narių.
  • Vietnamas
    Vietnamas, oficialiai Vietnamo Socialistinė Respublika  – valstybė Pietryčių Azijoje, Indokinijos pusiasalio rytuose. Šiaurėje ribojasi su Kinija, vakaruose – su Laosu, pietvakariuose – su Kambodža. Rytuose ir pietuose Vietnamas prieina prie Pietų Kinijos jūros ir jos įlankų – Tonkino įlankos (šiaurės rytuose) bei Tailando įlankos (pietvakariuose). 2021 m. Vietname gyveno apytiksliai 98,5 milijono žmonių. Tai 13-a didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir 8-a Azijoje.

    Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale.
  • Šri Lanka
    Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, Šri Lanka (iki 1972 m. žinoma kaip Ceilonas) – sala Indijos vandenyne ir to paties pavadinimo joje įsikūrusi valstybė. Sala yra už 55 km į pietryčius nuo Indostano pusiasalio.

    Lanka (skr. tviskanti žemė) – istorinis-kultūrinis Pietų Azijos regionas, žinomas nuo I tūkst. pr. m. e. Jis buvo minimas Mahabharatoje ir Ramajanoje. Iš šio pavadinimo valstybė ir kildina savo pavadinimą.
  • Albanija
    Albanija ( arba Shqipëria), oficialiai Albanijos Respublika ( – erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje ir 2008 m. vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Šiaurės Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra. Sostinė – Tirana. Kiti didieji miestai yra Duresis, Vliorė ir Škoderis.

    Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu.
  • Andora
    Andora, oficialiai Andoros Kunigaikštystė – mikrovalstybė Pirėnų pusiasalyje, rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, šiaurėje besiribojanti su Prancūzija ir pietuose su Ispanija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Andora la Velja.

    1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.
  • Austrija
    Austrija, oficialiai Austrijos Respublika  – valstybė Centrinėje Europoje. Tai devynių žemių federacija, iš kurių viena yra sostinė Viena. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

    Austrija yra Jungtinių Tautų narė nuo 1955 m., o Europos Sąjungos narė nuo 1995 m. Šalyje yra tarptautinių organizacijų ESBO ir OPEC būstinės. Austrija yra viena iš EBPO bei Interpolo steigėjų. 1995 m. ji taip pat pasirašė Šengeno sutartį, o 1999 m. įsivedė eurą.
  • Baltarusija
    Baltarusija arba Gudija (blrs. ir ??), oficialiai Baltarusijos Respublika  – žemyninė valstybė Rytų Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Lietuva, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Latvija, rytuose ir šiaurės rytuose – su Rusija, pietuose – su Ukraina. Sostinė ir didžiausias miestas – Minskas.

    Plotas – 207 600 kv. km, iš kurių 40 % dengia miškai. Baltarusija skirstoma į tris geografinius regionus – šiaurinį, kuriame yra gausybė ežerų, centre esantį miškingą Baltarusijos kalvyną ir pelkėtą ir menkai apgyvendintą pietinę dalį, vadinamą Pinsko pelkėmis. Svarbiausios Baltarusijos ekonomikos šakos yra paslaugos ir gamyba.
  • Belgija
    Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė – valstybė šiaurės Vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, Belgijoje įsikūrusios ES, NATO bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų būstinės. Belgija ribojasi su Nyderlandais šiaurėje, Vokietija rytuose, Liuksemburgu pietryčiuose, Prancūzija pietvakariuose ir Šiaurės jūra bei Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauriu šiaurės vakaruose. Sostinė ir didžiausias miestas – Briuselis. Kiti didieji miestai yra Antverpenas, Gentas, Šarlerua, Lježas, Briugė, Namiūras ir Leuvenas.

    Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.
  • Bosnija ir Hercegovina
    Bosnija ir Hercegovina – valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų regiono vakaruose, sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Serbija ir Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose su Kroatija, taip pat turi ~20 kilometrų Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. Berlyno kongrese nustatytas šios teritorijos sienas.

    Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos.
  • Bulgarija
    Bulgarija, oficialiai Bulgarijos Respublika  – valstybė Pietryčių Europoje, užimanti visą rytinę Balkanų dalį. Bulgarija ribojasi su Rumunija šiaurėje, Serbija ir Šiaurės Makedonija vakaruose, Graikija ir Turkija pietuose bei Juodąja jūra rytuose. Šalis užima 110 994 kvadratinių kilometrų teritoriją ir yra šešiolikta pagal dydį Europos šalis. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Sofija. Kiti didieji miestai yra Plovdivas, Varna ir Burgasas.

    Bulgarija yra besivystanti šalis, kurios ekonomika yra aukštesnių vidutinių pajamų ir užima 56 vietą pagal žmogaus socialinės raidos indeksą. Jos rinkos ekonomika yra Europos bendrosios rinkos dalis ir daugiausia grindžiama paslaugomis, o toliau seka pramonė, ypač mašinų gamyba ir kasyba, bei žemės ūkis. Plačiai paplitusi korupcija yra pagrindinė socialinė ir ekonominė problema; Bulgarija 2018 m. buvo labiausiai korumpuota šalis Europos Sąjungoje. Šalis taip pat susiduria su demografine krize – maždaug nuo 1990 m. jos gyventojų skaičius kasmet mažėja. Šiuo metu gyventojų yra apytiksliai 7 mln., o 1988 m. jų buvo beveik 9 mln. Bulgarija yra Europos Sąjungos, NATO ir Europos Tarybos narė. Bulgarija taip pat yra viena iš ESBO steigėjų ir yra tris kartus užėmusi vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
  • Danija
    Danija, oficialiai Danijos Karalystė  – Šiaurės šalims priklausanti valstybė Šiaurės Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūros. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir aplinkinėse salose: Danijos salyne, Šiaurės Fryzų salose, Bornholme. Jutlandijos pietuose ribojasi su Vokietija (vienintelė sausumos siena – 68 km ilgio).

    Kategato ir Eresuno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė.
  • Džersis
    Džersis  – sala Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos krantų.

    Džersis yra Britanijos karūnos priklausomybė, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Gernsis.
  • Estija
    Estija, oficialiai Estijos Respublika  – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose – Rygos įlanka.

    Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.
  • Graikija
    Graikija, oficialiai Graikijos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Šiaurės Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Atėnai.

    Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
  • Islandija
    Islandija  – Šiaurės šalims priklausanti valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

    Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2020 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 4-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.
  • Ispanija
    Ispanija (, tariama ), oficialiai Ispanijos Karalystė (, tariama [ˈrejno ð(e) esˈpaɲa]) – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje – Seuta ir Melilja.

    Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys.
  • Italija
    Italija, oficialiai Italijos Respublika  – valstybė Pietų Europoje.

    Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).
  • Jungtinė Karalystė
    ''Apie salą žr.

    Didžioji Britanija (sala)''
  • Kipras
    Kipras (, ), oficialiai Kipro Respublika (, ) − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose, esanti į pietus nuo Turkijos, į vakarus nuo Sirijos, į šiaurės vakarus nuo Libano, Izraelio ir Gazos ruožo (Palestina), į šiaurę nuo Egipto ir į pietryčius nuo Graikijos. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūriniu atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Nikosija.

    Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą.
  • Latvija
    Latvija, oficialiai Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija (bendros sienos ilgis 343 km) ir Lietuva (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija (276 km), o pietryčiuose su Baltarusija (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su Švedija. Latvija priskiriama vidutinių platumų klimato zonai.

    Latvija yra unitarinė parlamentinė respublika, kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 118 savivaldybių (109 savivaldybės ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga. Latvija nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų, nuo 2004 m. balandžio 2 d. NATO, o nuo tų pačių metų gegužės 1-osios, kartu su Lietuva ir Estija, Europos Sąjungos narė. Nuo 2014 m. valstybė priklauso euro zonai. 2016 m. tapo OECD nare. Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas.
  • Lenkija
    Lenkija, oficialiai Lenkijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje. Vakaruose ji ribojasi su Vokietija, pietuose – su Čekija ir Slovakija, rytuose – su Ukraina ir Baltarusija, šiaurėje – su Lietuva ir Rusijos Federacijai priklausančia Kaliningrado sritimi ir Baltijos jūra. Sostinė ir didžiausias miestas – Varšuva. Kiti didieji miestai yra Krokuva, Lodzė, Vroclavas, Poznanė, Gdanskas ir Ščecinas.

    Lenkijos ištakos siekia 966 m., kai dabartinių Lenkijos žemių valdovas Meška I pasikrikštijo. 1025 m. įkurta Lenkijos karalystė, o 1569 m. susijungė su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), kuri iki XVII a. buvo plotu ir gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos valstybių. ATR tapo pirmąja šalimi Europoje 1791 m. gegužės 3 d. išleidusi rašytinę konstituciją. Po padalijimų Lenkija liovėsi egzistavusi ir savo nepriklausomybę atkūrė tik 1918 m. Nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po dviejų savaičių rytinę Lenkijos dalį užėmė SSRS, išeivijoje buvo paskelbta vieninga vyriausybė tremtyje. Karo metais žuvo daugiau nei šeši milijonai žmonių. Po karo 1947 m. SSRS iniciatyva įkurta SSRS satelitinė Lenkijos liaudies respublika. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijoje išpopuliarėjo Solidarumo judėjimas ir 1989 m. buvo atkurta suvereni demokratinė Lenkijos respublika.
  • Lichtenšteinas
    Lichtenšteinas, oficialiai Lichtenšteino Kunigaikštystė  – nedidelė Alpių valstybė Centrinėje Europoje tarp Šveicarijos ir Austrijos. Šalies valdymo forma yra Konstitucinė monarchija. Suverenitetas priklauso nuo gyventojų ir nuo kunigaikščio. Lichtenšteiną sudaro 11 apskričių. Šalies sostinė ir kunigaikščio rezidencija yra Vaducas.

    Lichtenšteinas yra mažiausia vokiškai kalbanti šalis. Šalis turi stiprų finansų sektorių. Dėl mažų mokesčių vadinama „mokesčių rojumi“. Su 167 291 Tarptautinis dolerų vienam darbuotojui (2015 m.) lichtenšteiniečių BVP vienam gyventojui buvo didžiausias pasaulyje. Be to, šalis neturi skolų. Lichtenšteinas yra Jungtinių Tautų Organizacijos ir ELPA narys.
  • Lietuvos Tarybų Respublika
    Lietuvos Tarybų Respublika  – buvusi sovietinė respublika dabartinės Lietuvos teritorijoje, gyvavusi kelis mėnesius 1918–1919 m.

    1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos Maskvoje centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. Gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko. 1918 m. gruodžio 16 – 1919 m. sausio 7 d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame Daugpilyje. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms ir Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, gruodžio 15 d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė Prano Eidukevičiaus vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba. Gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią. Gruodžio 18 d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios dažniausiai realios valdžios neturėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. Tarybų Rusijos sovnarkomas pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). Netrukus Lietuvos Sovietų Respubliką pripažino vadinamosios Baltarusijos, Estijos, Ukrainos sovietų respublikos. 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. Sausio 5 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, į kurį persikėlė ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė.
  • Liuksemburgas
    Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė  – nedidelė valstybė Vakarų Europoje, besiribojanti su Belgija vakaruose ir šiaurėje, Vokietija rytuose ir Prancūzija pietuose. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Liuksemburgas. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių.

    Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.
  • Malta
    Malta, oficialiai Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, Pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys iš kurių yra apgyvendintos. Didžiausia sala – Maltos, kur įsikūrusi sostinė Valeta ir didžioji dalis valstybės gyventojų. Nors Maltoje gyvena kiek mažiau nei 500 000 gyventojų, dėl savo mažo ploto (316 km²), Malta yra viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Yra dvi valstybinės kalbos – maltiečių ir anglų. Malta yra 80 km į pietus nuo Italijos, 284 km į rytus nuo Tuniso, ir 333 km į šiaurę virš Libijos.

    Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvairios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai.
  • Moldavija
    Moldova arba Moldavija, oficialiai Moldovos Respublika – valstybė Pietryčių Europoje. Vakaruose ribojasi su Rumunija, šiaurėje, rytuose ir pietuose – su Ukraina. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Kišiniovas. Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare. 2022 m. birželio 23 d. Moldovai suteiktas ES kandidatės statusas.

    Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.
  • Monakas
    Monakas, oficialiai Monako Kunigaikštystė  – nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai viena mažiausių valstybių pasaulyje, bet kartu  – tankiausiai apgyvendinta.

    Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).
  • Norvegija
    Norvegija (Norge/Noreg), oficialiai Norvegijos Karalystė (Kongeriket Norge/Noreg) – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Valstybei priklauso arba ji administruoja Svalbardą, Lokių salą, Jan Majeną, Buvę, Petro I salą ir Karalienės Modos Žemę. Europinė šalies dalis ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Šalies krantus skalauja Barenso, Šiaurės, Norvegų jūros. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.

    Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų.
  • Portugalija
    Portugalija, oficialiai Portugalijos Respublika  – pietvakarių Europos valstybė. Portugalija šiaurėje bei rytuose ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija (sienos ilgis – 1214 km), o likusią šalies pusę skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km). Atlanto vandenyne Portugalijai priklauso Azorų salos ir Madeira.

    Portugalija paliko gilų kultūrinį, architektūrinį ir kalbinį pėdsaką visame pasaulyje. Portugalų kalba, diegta kolonijiniais laikais, išlieka viena plačiausiai paplitusių pasaulio kalbų – ja šneka 250 milijonų vadinamųjų lusofonų (portugalakalbių).
  • Prancūzija
    Prancūzija (, tariama ), oficialiai Prancūzijos Respublika (, tariama ) – valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų Amerikoje, Atlanto, Ramiajame ir Indijos vandenynuose. Europoje šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina „Šešiakampiu“. Europinė Prancūzija pietuose ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (Šv. Martyno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.

    Prancūzija yra didžiausia pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos šalis. Bendras Prancūzijos plotas 643 801 km², iš jų atitinkamai Europinė Prancūzija 551 500 km², Užjūrio Prancūzija 92 301 km². Prancūzijos sausumos plotas 640 427 km², iš jo Europinės Prancūzijos 549 970 km², Užjūrio Prancūzijos 90 457 km². Prancūzijai priklausantys vandenys iš bendro ploto užima 3 374 km², iš jų atitinkamai Europinėje Prancūzijoje 1 530 km² ir 1 844 km² Užjūrio Prancūzijoje.
  • Rumunija
    Rumunija  – valstybė Europos pietryčiuose. Šiaurės vakaruose ribojasi su Vengrija, šiaurėje ir rytuose – su Ukraina, rytuose ir šiaurės rytuose – su Moldova, pietuose – su Bulgarija, pietvakariuose – su Serbija. Rytuose Rumunija prieina prie Juodosios jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Bukareštas.

    Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika. Šalies vadovas bei vyriausias ginkluotų pajėgų vadas – visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamas prezidentas.
  • Rusija
    Rusija, oficialiai Rusijos Federacija  – federacinė transkontinentinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros (Atlanto vandenyno) iki Ramiojo vandenyno. Šiaurės vakaruose ribojasi su Norvegija ir Suomija, vakaruose – su Estija, Latvija ir Baltarusija, pietvakariuose – su Ukraina, pietuose – su Gruzija, Azerbaidžanu ir Kazachstanu, pietryčiuose – su Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja. Rusijos pusiau eksklavas Kaliningrado sritis šiaurėje ir rytuose ribojasi su Lietuva, pietuose – su Lenkija.

    Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.
  • San Marinas
    San Marinas, oficialiai San Marino Respublika , arba Šviesiausioji San Marino Respublika – nedidelė (61 km² ploto) valstybė Europos pietuose, Apeninų pusiasalio šiaurės rytuose.

    San Marinas yra anklavas, iš visų pusių supamas Italijos.
  • Serbija
    Serbija, oficialiai Serbijos Respublika – Balkanų respublika centrinėje ir pietryčių Europoje. Ribojasi su Vengrija šiaurėje, Rumunija šiaurės rytuose, Bulgarija pietryčiuose, Šiaurės Makedonija pietuose, Kroatija ir Bosnija ir Hercegovina vakaruose bei Juodkalnija pietvakariuose. Serbija taip pat reiškia pretenzijas į sieną su Albanija per ginčijamą Kosovo teritoriją.

    Serbų gentys valstybę suformavo VII a. XI a. jie įkūrė Duklijos karalystę. 1346 m. Stefanas Dušanas sujungė serbų ir aplinkines žemes į Serbijos Imperiją. 1389 m. po Kosovo mūšio imperiją užkariavo turkai osmanai. Dėl Belgrado žemių net 70 metų vyko karai tarp turkų ir vengrų, pasibaigę Osmanų imperijos pergale. Visu okupacijos laikotarpiu vyko serbų sukilimai, kurie buvo žiauriai malšinami. Okupacijos laikotarpiu išplito islamas ir nuo serbų tautos atsiskyrė bosniai. 1815 m. Serbijai pavyko sudaryti Serbijos kunigaikštystę. 1848 m. austrų valdoma serbų dalis sukūrė Serbų Vojvodinos autonomiją. 1878 m. Berlyno sutartis garantavo Serbijai visišką nepriklausomybę, tačiau neleido sujungti visų savo žemių. Dalį žemių pasiliko Austrija. Dėl to 1912 – 1913 m. kilo Balkanų karai, tai buvo viena iš I pasaulinio karo priežasčių.
  • Slovakija
    Slovakija, oficialiai Slovakijos Respublika  – valstybė Centrinėje Europoje. Ribojasi su Čekija šiaurės vakaruose, Lenkija – šiaurėje, Ukraina – rytuose, Vengrija – pietuose bei Austrija – pietvakariuose. Sostinė ir didžiausias miestas yra Bratislava, o antras pagal dydį miestas – Košicė.

    Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.
  • Suomija
    Suomija (, SV Finland), oficialiai Suomijos Respublika (, SV Republiken Finland) – Šiaurės šalis Europos šiaurėje, Fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su Norvegija, rytuose su Rusija, vakaruose su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose – Botnijos, o pietuose – Suomijos įlanka. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų salos priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra Helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų.

    Suomija yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Euro zonos narė.
  • Ukraina
    Ukraina  – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

    Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, iki Liublino unijos buvo jos dalimi., o XVIII a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.
  • Vatikanas
    * Nepainiotina su Šventuoju Sostu.

    Vatikanas, oficialiai Vatikano Miesto Valstybė  – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą. Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo Sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus rūmų ir jo aptarnaujančio personalo buvimo vieta. Užsienio šalių diplomatinės misijos akredituotos ne mieste, o prie Šventojo Sosto ir reziduoja ne Vatikane, o Romoje.
  • Vengrija
    Vengrija  – valstybė Centrinėje Europoje. Vengrija ribojasi su Slovakija šiaurėje, Ukraina šiaurės rytuose, Rumunija rytuose ir pietryčiuose, Serbija pietuose, Kroatija ir Slovėnija pietvakariuose ir Austrija vakaruose. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Budapeštas. Kiti didieji miestai yra Debrecenas, Segedas, Miškolcas, Pėčas ir Dėras.

    Administraciniu-teritoriniu požiūriu šalis suskirstyta į 19 medžių. Sostinė Budapeštas turi atskiro vieneto statusą. Vengrijos apskritys (skliausteliuose nurodomi jų centrai):
  • Vokietija
    Vokietija (, tariama ), oficialiai Vokietijos Federacinė Respublika (VFR,, tariama ) – valstybė Vidurio Europoje. Šiaurėje ribojasi su Danija, rytuose – su Lenkija ir Čekija, pietuose – su Austrija bei Šveicarija, vakaruose – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija ir Nyderlandais. Šiaurės vakaruose Vokietija prieina prie Šiaurės jūros, šiaurės rytuose – prie Baltijos jūros. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų (žemių). Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Berlynas. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~83,15 mln. gyv.).

    Antikos laikotarpiu šiaurinė dabartinės Vokietijos dalis buvo apgyvendinta įvairių germanų genčių. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu germanų gentys apgyvendino teritorijas ir pietinėje dabartinės Vokietijos dalyje. Nuo X a. vokiečių teritorijos sudarė centrinę Šventosios Romos imperijos dalį. XVI a. šiaurinė Vokietija tapo protestantiškosios reformacijos centru.
  • Čekija
    Čekija, oficialiai Čekijos Respublika  – valstybė Vidurio Europoje. Respublika šiaurėje ribojasi su Lenkija, šiaurės vakaruose ir vakaruose su Vokietija, pietuose su Austrija ir Slovakija.

    Čekija susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Čekų Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija).
  • Švedija
    Švedija (SV Sverige), oficialiai Švedijos Karalystė (SV Konungariket Sverige) – valstybė Skandinavijos pusiasalyje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija rytuose ir Norvegija vakaruose, o pietuose Eresundo tiltu jungiasi su Danija. Švedija yra didžiausia Šiaurės šalis ir trečia didžiausia Europos Sąjungoje.

    Švedijos plotas – 450,295 km² (trečia Europos Sajungoje). Čia gyvena daugiau kaip 10 milijonų gyventojų. Švedijoje labai mažas gyventojų tankis – 21 gyventojas 1 kvadratiniame kilometre. Šalies pietuose gyvena žymiai daugiau žmonių negu šiaurėje. Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose, prognozuojama, kad šis skaičius didės. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijonų gyventojų, trečias – Malmė.
  • Šveicarija
    Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija  – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose. Šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose – su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose – su Italija, vakaruose – su Prancūzija. Šalį sudaro 26 kantonai. Šveicarijoje vartojamos keturios oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, 2004 m. prisijungė prie Šengeno erdvės.

    Šveicarijos ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje. Paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Nustatyta, kad Ciurichas ir Ženeva, pagal gyvenimo kokybę, užima antrą ir trečią vietas pasaulyje.
  • Dominikos Respublika
    Dominikos Respublika  – valstybė Karibų jūroje, Ispanjolos saloje. Ribojasi su Haičiu, užimančiu vakarinę salos pusę.

    Dominikos Respublikos ekonomika devinta pagal dydį tarp Lotynų Amerikos ir antra pagal dydį tarp Karibų ir Centrinės Amerikos šalių. Nors seniau garsėjusi cukraus gamyba, šiuo metu didžiausią ekonomikos dalį sudaro paslaugų ekonomika. Nors ir labai išvystytos telekomunikacinės sistemos, šalį vargina nedarbo lygis, valdžios korupcija, nenuoseklus elektros energijos tiekimas, socialinės nelygybės sąlygotos problemos.
  • Hondūras
    Hondūro Respublika (La Republica de Honduras) – valstybė Centrinėje Amerikos dalyje. Ribojasi su Gvatemala ir Salvadoru vakaruose, Nikaragva – pietuose. Su Belizu per Hondūro įlanką eina 75 km jūros siena.

    Valdymo forma – prezidentinė respublika. Šalies vadovas – prezidentas, kuris yra ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Dabartinis prezidentas - Porfirio Lobo Sosa, išrinktas per paskutinius rinkimus (2010 m. sausio 27 d.).
  • Jungtinės Amerikos Valstijos
    Jungtinės Amerikos Valstijos, trumpiau Jungtinės Valstijos arba JAV , vadinama Amerika – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi žemyninėje centrinės Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinė Kolumbijos apygarda). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.

    Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.
  • Kanada
    Kanada (angl. ir pranc. Canada) – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje. Pietuose ir šiaurės vakaruose ribojasi su JAV. Rytuose Kanados krantus skalauja Atlanto vandenynas, vakaruose – Ramusis vandenynas, o šiaurėje – Arkties vandenynas.

    Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų. 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų, ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje.
  • Kosta Rika
    Kosta Rikos Respublika (Kosta Rika) – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Panama pietuose, Nikaragva šiaurėje, taip pat Karibų jūra rytuose ir Ramiuoju vandenynu vakaruose.

    Kosta Rika yra demokratinė respublika su stipria konstitucija. Šalis turėjo daugiau nei 115 metų nenutraukiamą demokratiją. Dėl to Kosta Rika yra viena iš stabiliausių valstybių regione. Ji sugebėjo išvengti agresijos protrūkio, kuris pasireiškė didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje.
  • Kuba
    Kubos Respublika trumpiau – Kuba  – salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno. Kubos valstybę sudaro pagrindinė sala Kuba, Chuventudo sala ir kelios mažų salų grupės. Havana yra didžiausias miestas ir valstybės sostinė. Kubos Santjagas yra antras pagal dydį miestas. Kubos šiaurėje yra JAV ir Bahamos, Meksika į vakarus, Kaimanų salos ir Jamaika į pietus, Haitis ir Dominikos Respublika į pietryčius.

    1492 m. Kristupas Kolumbas išsilaipino Kubos saloje ir paskelbė ją Ispanijos karalystės dalimi. Kuba liko ispanų valdžioje iki ispanų-amerikiečių 1898 m. karo galo. 1902 m. JAV pripažinimo Kubos nepriklausomybę. Nuo 1953 iki 1959 m. Kuboje įvyko Kubos revoliucija ir buvo pašalinta Fulgensijaus Batistos diktatūra ir pakeista vienpartine komunistine santvarka. Kiek veliau Fidelis Kastro sukūrė naują valdžią. TSRS subyrėjimas skaudžiai paveikė Kubos ekonomiką. 2008 m. Fidelis Kastro atsistatydino išbuvęs 49 metus valdžioje, o jį pakeitė brolis Raulis Kastro. Kuba yra viena nedaugelio pasaulio valstybių, kurios konstitucijoje pabrėžiama komunistų partijos, kaip vienintelės šalies politinės partijos, reikšmė ir galia. Dabartinė Kubos valdžia laikoma autoritarine; žmogaus teisių padėtis saloje prastėja nuo 2018 m. Reporteriai be sienų Kubą yra įvardinę kaip vieną iš labiausiai suvaržytos spaudos šalių. Kita vertus, Kuba 2022 m. rugsėjo 25 d. referendumu įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas ir leido homoseksualioms poroms įsivaikinti ir LGBT teisių užtikrinimo srityje yra laikoma viena progresyviausių Lotynų Amerikos valstybių.
  • Panama
    Panama (oficialiai Panamos Respublika) – piečiausia Centrinės Amerikos valstybė, jungianti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Ribojasi su Kosta Rika šiaurės vakaruose, Kolumbija pietryčiuose, taip pat Ramiuoju vandenynu pietuose ir Karibų jūra šiaurėje.

    Panama yra demokratinė prezidentinė respublika. Šalies prezidentas yra valstybės galva ir vyriausybės vadovas. Veikia daugiapartinė sistema. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma.
  • Trinidadas ir Tobagas
    Trinidadas ir Tobagas (oficialus pavadinimas Trinidado ir Tobago Respublika) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų. Užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.

    Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos
  • Australija
    Australija, oficialiai Australijos Sandrauga  – šešta pagal plotą pasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos salą ir daug mažesnių aplinkinių salų. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. Australija yra seniausias, lygiausias, ir sausiausias žmonių gyvenamas žemynas, iš kitų žemynų taip pat išsiskiriantis skurdžiausiu dirvožemiu.

    Australijai priklausančios teritorijos: Indijos vandenyne – Ašmoro ir Kartjė salos, Kalėdų sala, Kokosų salos, Ramiajame vandenyne – Norfolko sala, Koralų jūros salų teritorija, Antarktyje – Australijos Antarktinė teritorija ir Herdo ir Makdonaldo salų teritorija.
  • Naujoji Zelandija
    Naujoji Zelandija  – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.

    Naujosios Zelandijos salas nuo XI – XIV a. apgyvendino polineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtino maoriai ir Morioriai (Čatamo salose). Maoriai įsikūrė Šiaurės ir Pietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai.
  • Argentina
    Argentina, oficialiai Argentinos Respublika  – valstybė Pietų Amerikos pietuose, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno. Vakaruose Argentina ribojasi su Čile, šiaurėje – su Bolivija, šiaurės rytuose – su Paragvajumi ir Brazilija, rytuose – su Urugvajumi.

    Argentina užima 2 780 400 km² plotą ir yra antroji pagal plotą P. Amerikos valstybė po Brazilijos. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.
  • Bolivija
    Bolivija, oficialiai Bolivijos Daugiatautė Valstybė – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Brazilija šiaurėje ir rytuose, Paragvajumi bei Argentina pietuose, Čile bei Peru vakaruose.

    Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Centro-pietiniai Andai
  • Gajana
    Gajanos Respublika (Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose, Venesuela vakaruose, Atlanto vandenynu šiaurėje. Gajanos vardas kilęs iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „Daugelio vandenų kraštas“, mat ją kerta ne viena upė, įtekanti į Atlanto vandenyną.

    Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.
  • Paragvajus
    Paragvajaus Respublika  – valstybė centrinėje Pietų Amerikoje. Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose, Brazilija šiaurės rytuose ir Bolivija šiaurės vakaruose.

    Paragvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas ir jo paskirta vyriausybė. Įstatymų leidybinę valdžią sudaro dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Senatorių rūmų (Cámara de Senadores) ir Deputatų rūmų (Cámara de Diputados). Senatorių rūmus sudaro 45 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Deputatų rūmus sudaro 80 narių, renkamų visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Paragvajuje yra daugiapartinė sistema. Šalį daug metų valdė konservatyvi Colorado partija.
  • Peru
    Peru, oficialiai Peru Respublika (isp. Perú arba República del Perú; keč. Piruw) – valstybė Pietų Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija šiaurėje, su Brazilija – rytuose, su Bolivija – pietryčiuose ir su Čile – pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

    * Lima – 6 100 000 gyv.,