COVID-19 pandemija
COVID-19 pandemija – kvėpavimo takų ligos COVID-19, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2, pandemija. COVID-19 liga pradėjo plisti 2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane. 2020 m. sausio mėnesį Kinijoje kilo šios ligos epidemija, infekcija ėmė plisti į kitas pasaulio šalis ir tapo pandemija. COVID-19 ligos sukėlėjas yra iki tol nežinotas koronavirusas SARS-CoV-2. Siekiant apriboti ligos plitimą daugelis šalių ėmėsi plačių visuomeninio ir asmeninio piliečių gyvenimo apribojimų, riboja ar ribojo asmenų judėjimą tarp šalių ar šalių viduje. Pandemija sukėlė pasaulinę ekonominę krizę.
Iš viso iki 2022 m. balandžio 15 d. 226 šalyse ir teritorijose buvo patvirtinta per 503 mln. infekcijos atvejų. Realus susirgimų skaičius galėjo būti gerokai didesnis, visų pirma, gali būti neįskaičiuoti atvejai, kai infekcija pasireiškia lengva forma.
Pasak PSO atakaitos, tikėtina, kad iki 2021 m. pabaigos su SARS-CoV-2 virusu susijusių mirčių buvo 14,9 mln., kas būtų beveik 3 kartus daugiau nei oficialiai paskelbtų, kiek daugiau nei 5,4 mln. mirčių pasaulyje.
2019 m. gruodžio 31 d. Kinijos valdžia apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį informavo Pasaulio sveikatos organizaciją. 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl COVID-19 ligos plitimo paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją. Nuo 2020 m. vasario 28 d. PSO savo pranešimuose infekcijos riziką pasauliniame lygmenyje pradėjo vertinti kaip „labai aukštą“ (angliškai WHO risk assessment, global level: very high), iki tol rizika vertinta kaip „aukšta“. 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 plitimą įvardijo kaip pandemiją, pirmą kartą po H1N1 2009/10 pandemijos (dar vadintos „kiaulių gripu“).
Buvo nustatyta, kad susirgimus sukelia naujas koronavirusas, kurio genomas ne mažiau kaip 70 % sutampa su SARS (liet. SŪRS) virusu SARS-CoV (liet. SŪRS-CoV), todėl jam suteiktas SARS-CoV-2 (liet. SŪRS-CoV-2) pavadinimas. Vasario 11 d. šio viruso sukeliama infekcija gavo 2019 m. koronavirusinio susirgimo pavadinimą (COVID-2019 – Coronavirus Disease 2019).
Nuo 2020 m. sausio 22 d. Uhanas buvo uždarytas – jame paskelbtas karantinas, nuo sausio 24 d. karantinas paskelbtas ir šalia miesto esančiose apskrityse. Nepaisant priemonių, kurių imtasi Kinijoje, liga išplito į kitas pasaulio šalis. 2020 m. sausio 13 d. pranešta apie pirmąjį laboratoriškai patvirtintą susirgimą COVID-19 Tailande (pirmasis susirgimas už Kinijos ribų), sausio 23 d. pranešta apie pirmąjį susirgimą už Azijos ribų – JAV. 2020 m. vasario 2 d. Filipinuose patvirtinta pirmoji mirtis nuo COVID-19 už Kinijos ribų (mirė pacientas kinas, atvykęs iš Uhano). 2020 m. vasario 9 d. registruotas mirčių nuo COVID-19 skaičius pasiekė 800 ir viršijo bendrą 2002–2003 m. SARS epidemijos aukų skaičių. 2020 m. vasario 15 d. Prancūzijoje mirė iš Kinijos atvykęs aštuoniasdešimtmetis sirgęs COVID-19. Šis kinų turistas buvo pirmoji pandemijos auka už Azijos ribų.
2020 m. vasario 23 d. nuo šios infekcijos Italijoje mirė pirmieji du europiečiai. Vasario 26 d. PSO pranešime pakelbta, kad naujų infekcijos atvejų užregistruota daugiau už Kinijos ribų, nei pačioje Kinijoje. 2020 m. kovo 13 d. PSO paskelbė, kad pandemijos centru tapo Europa. 2020 m. kovo 16 d. bendras susirgusiųjų skaičius už Kinijos ribų (86 434) viršijo bendrą susirgimų skaičių Kinijoje (81 077).
2020 m. kovo mėn. PSO pranešė, kad infekuotųjų skaičius pasaulyje viršijo 100 000, mirusiųjų nuo ligos – 3486, o kovo 27 d. infekuotųjų skaičius viršijo 500 000, mirusiųjų 23 335. Jau po aštuonerių dienų, balandžio 4 d., PSO pranešė apie daugiau nei 1 000 000 infekuotųjų ir 57 000 mirčių, o 2020 m. balandžio 17 d. infekuotųjų skaičius viršijo 2 milijonus, mirusiųjų – 139 000. Naujuoju pandemijos centru tapo Italija. Čia kovo 19 d. pirmą kartą mirusiųjų nuo pandemijos registruota daugiau nei Kinijoje. 2020 m. kovo 23 d. šalia Kinijos, Italijos ir Ispanijos daugiausia infekcijų registruota Irane, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV; Kinijoje naujų susirgimų skaičius buvo ženkliai sumažėjęs. Kovo 26 d. daugiau mirusiųjų nuo infekcijos nei Kinijoje registruota Ispanijoje. 2020 m. kovo pabaigoje stipriai išaugo susirgimų skaičius JAV; Jungtinės Valstijos tapo nauju epidemijos centru šalia Kinijos ir Europos. 2020 m. balandžio mėn. Kinijos pandemijos aukų skaičius buvo viršytas Prancūzijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Irane, Belgijoje ir Vokietijoje. Daugelyje šalių imtasi griežtų apribojimų viešojoje sferoje, imtas reguliuoti asmeninis piliečių gyvenimas, ėmė reikštis šių priemonių sukeltos ekonominės krizės ženklai.
2020 m. gegužės pabaigoje įvairiose vietose buvo atlikti antikūnių tyrimai, apytikriai nustatant persirgusių žmonių procentą. Paaiškėjo, jog daugiausia (19,8 %) gyventojų persirgo labai epidemijos paliestame Niujorke. Londone persirgo 17,5 %. Stokholme, kur vyriausybė nesiėmė labai griežtų karantino priemonių, persirgo 7,3 %. Uhane, kur epidemija prasidėjo, persirgo 10 %. Kitose vietose nustatyta dalis dar mažesnė. Tiek nėra daug, nes kad liga nebeplistų, imunitetą turi įgyti 60–80 % visų gyventojų. Pagal šiuos duomenis taip pat buvo iš naujo apskaičiuotas mirštamumo procentas, kuris pasirodė esąs apie 1 %.
Iš viso iki 2022 m. balandžio 15 d. 226 šalyse ir teritorijose buvo patvirtinta per 503 mln. infekcijos atvejų. Realus susirgimų skaičius galėjo būti gerokai didesnis, visų pirma, gali būti neįskaičiuoti atvejai, kai infekcija pasireiškia lengva forma.
Pasak PSO atakaitos, tikėtina, kad iki 2021 m. pabaigos su SARS-CoV-2 virusu susijusių mirčių buvo 14,9 mln., kas būtų beveik 3 kartus daugiau nei oficialiai paskelbtų, kiek daugiau nei 5,4 mln. mirčių pasaulyje.
2019 m. gruodžio 31 d. Kinijos valdžia apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį informavo Pasaulio sveikatos organizaciją. 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl COVID-19 ligos plitimo paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją. Nuo 2020 m. vasario 28 d. PSO savo pranešimuose infekcijos riziką pasauliniame lygmenyje pradėjo vertinti kaip „labai aukštą“ (angliškai WHO risk assessment, global level: very high), iki tol rizika vertinta kaip „aukšta“. 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 plitimą įvardijo kaip pandemiją, pirmą kartą po H1N1 2009/10 pandemijos (dar vadintos „kiaulių gripu“).
Buvo nustatyta, kad susirgimus sukelia naujas koronavirusas, kurio genomas ne mažiau kaip 70 % sutampa su SARS (liet. SŪRS) virusu SARS-CoV (liet. SŪRS-CoV), todėl jam suteiktas SARS-CoV-2 (liet. SŪRS-CoV-2) pavadinimas. Vasario 11 d. šio viruso sukeliama infekcija gavo 2019 m. koronavirusinio susirgimo pavadinimą (COVID-2019 – Coronavirus Disease 2019).
Nuo 2020 m. sausio 22 d. Uhanas buvo uždarytas – jame paskelbtas karantinas, nuo sausio 24 d. karantinas paskelbtas ir šalia miesto esančiose apskrityse. Nepaisant priemonių, kurių imtasi Kinijoje, liga išplito į kitas pasaulio šalis. 2020 m. sausio 13 d. pranešta apie pirmąjį laboratoriškai patvirtintą susirgimą COVID-19 Tailande (pirmasis susirgimas už Kinijos ribų), sausio 23 d. pranešta apie pirmąjį susirgimą už Azijos ribų – JAV. 2020 m. vasario 2 d. Filipinuose patvirtinta pirmoji mirtis nuo COVID-19 už Kinijos ribų (mirė pacientas kinas, atvykęs iš Uhano). 2020 m. vasario 9 d. registruotas mirčių nuo COVID-19 skaičius pasiekė 800 ir viršijo bendrą 2002–2003 m. SARS epidemijos aukų skaičių. 2020 m. vasario 15 d. Prancūzijoje mirė iš Kinijos atvykęs aštuoniasdešimtmetis sirgęs COVID-19. Šis kinų turistas buvo pirmoji pandemijos auka už Azijos ribų.
2020 m. vasario 23 d. nuo šios infekcijos Italijoje mirė pirmieji du europiečiai. Vasario 26 d. PSO pranešime pakelbta, kad naujų infekcijos atvejų užregistruota daugiau už Kinijos ribų, nei pačioje Kinijoje. 2020 m. kovo 13 d. PSO paskelbė, kad pandemijos centru tapo Europa. 2020 m. kovo 16 d. bendras susirgusiųjų skaičius už Kinijos ribų (86 434) viršijo bendrą susirgimų skaičių Kinijoje (81 077).
2020 m. kovo mėn. PSO pranešė, kad infekuotųjų skaičius pasaulyje viršijo 100 000, mirusiųjų nuo ligos – 3486, o kovo 27 d. infekuotųjų skaičius viršijo 500 000, mirusiųjų 23 335. Jau po aštuonerių dienų, balandžio 4 d., PSO pranešė apie daugiau nei 1 000 000 infekuotųjų ir 57 000 mirčių, o 2020 m. balandžio 17 d. infekuotųjų skaičius viršijo 2 milijonus, mirusiųjų – 139 000. Naujuoju pandemijos centru tapo Italija. Čia kovo 19 d. pirmą kartą mirusiųjų nuo pandemijos registruota daugiau nei Kinijoje. 2020 m. kovo 23 d. šalia Kinijos, Italijos ir Ispanijos daugiausia infekcijų registruota Irane, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JAV; Kinijoje naujų susirgimų skaičius buvo ženkliai sumažėjęs. Kovo 26 d. daugiau mirusiųjų nuo infekcijos nei Kinijoje registruota Ispanijoje. 2020 m. kovo pabaigoje stipriai išaugo susirgimų skaičius JAV; Jungtinės Valstijos tapo nauju epidemijos centru šalia Kinijos ir Europos. 2020 m. balandžio mėn. Kinijos pandemijos aukų skaičius buvo viršytas Prancūzijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Irane, Belgijoje ir Vokietijoje. Daugelyje šalių imtasi griežtų apribojimų viešojoje sferoje, imtas reguliuoti asmeninis piliečių gyvenimas, ėmė reikštis šių priemonių sukeltos ekonominės krizės ženklai.
2020 m. gegužės pabaigoje įvairiose vietose buvo atlikti antikūnių tyrimai, apytikriai nustatant persirgusių žmonių procentą. Paaiškėjo, jog daugiausia (19,8 %) gyventojų persirgo labai epidemijos paliestame Niujorke. Londone persirgo 17,5 %. Stokholme, kur vyriausybė nesiėmė labai griežtų karantino priemonių, persirgo 7,3 %. Uhane, kur epidemija prasidėjo, persirgo 10 %. Kitose vietose nustatyta dalis dar mažesnė. Tiek nėra daug, nes kad liga nebeplistų, imunitetą turi įgyti 60–80 % visų gyventojų. Pagal šiuos duomenis taip pat buvo iš naujo apskaičiuotas mirštamumo procentas, kuris pasirodė esąs apie 1 %.
Šalis
-
Alžyras
Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Alžyras. -
Burkina Fasas
-
Dramblio Kaulo Krantas
Prasidėjus Afrikos kolonizavimui šalis tapo Prancūzijos kolonija. 1960 m. rugpjūčio 7 d. Dramblio Kaulo Krantas tapo nepriklausoma respublika, tačiau iki šiol išlaiko puikius santykius ne tik su Afrikos kaimynėmis, tačiau ir su Europa, ypač Prancūzija. -
Etiopija
Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje ir antra šalis pagal gyventojų skaičių Afrikoje. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai. -
Gabonas
Pagrindinis straipsnis: Gabono istorija -
Gana
Gana yra unitarinė prezidentinė konstitucinė demokratija su parlamentine daugiapartine sistema, kurioje dominuoja dvi partijos - Nacionalinis demokratinis kongresas (NDC) ir Naujoji patriotinė partija (NPP). Ganoje iki 1993 m. sausio mėnesio pakaitomis keitėsi civilinė ir karinė vyriausybės, kol po 1992 m. pabaigoje vykusių prezidento ir parlamento rinkimų karinė vyriausybė užleido vietą Ketvirtajai Ganos Respublikai. Pagal 1992 m. Ganos konstituciją valdžia paskirstyta Ganos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui (Ganos prezidentas), parlamentui, ministrų kabinetui, valstybės tarybai ir nepriklausomai teismų sistemai. Vyriausybė renkama visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus. -
Jungtinė Arabų Respublika
Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis. -
Kamerūnas
Kamerūnas palaiko gerus santykius su JAV ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai geruose santykiuose su savo kaimynais Afrikoje, palaiko JT taikos palaikymo iniciatyvą Centrinėje Afrikoje. Vis dėlto tarptautinėje arenoje daugiausiai konfiktų kyla dėl sienų nustatymo, ypač su Nigerija. -
Kenija
Kenijos šalies pavadinimas kilo nuo Kenijos kalno, reiškiančio „baltas“. Kenijos kalno viršukalnė (5199 m virš jūros lygio) nuolat skendi baltuojančiuose debesyse. -
Marokas
Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų. -
Nigerija
Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 218 mln. gyventojų ir yra didžiausia Afrikos žemyno ir šešta pagal dydį pasaulio valstybė. Sostinė Abudža, tačiau didžiausias miestas - Lagosas (taip pat antras pagal dydį Afrikos žemyne). Nigerija yra federacinė respublika, sudaryta iš 36 valstijų. Nigerija yra daugiatautė valstybė, kurioje gyvena daugiau nei 250 etninių grupių, kalbančių 500 skirtingų kalbų, besitapatinančių su įvairiomis kultūromis. Trys didžiausios etninės grupės yra hausai šiaurėje, jorubai vakaruose ir igbai rytuose. Šioms grupėms priklauso daugiau nei 60% visų šalies gyventojų. Oficiali kalba yra anglų, pasirinkta siekiant palengvinti kalbinę vienybę nacionaliniu lygiu. Nigerijos konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę. Krikščionių ir musulmonų populiacijos panašiai pasiskirstę - Nigerija yra padalinta maždaug per pusę tarp musulmonų, gyvenančių daugiausia šiaurėje, ir krikščionių, gyvenančių daugiausia pietuose. Tradicinių religijų, kurios sutinkamos tarp kai kurių igbo ir jorubų etninių grupių, išpažinėjai sudaro mažiau nei 1%. -
Pietų Afrikos Respublika
Plotas – 1 221 037 km². Gyventojų skaičius – 44 819 778 (2001 m.). Pietų Afrikos Respublikoje yra 11 oficialų kalbų, iš kurių 9 priklauso bantu kalbinei grupe, o likusios 2 (anglų ir afrikanų) – indoeuropiečių kalboms. 79,3 % Pietų Afrikos gyventojų juodaodžiai, 9,1 % baltaodžiai, 9,0 % spalvotieji ir 2,6 % azijiečiai. -
Senegalas
Senegalo Respublika (Senegalas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Mauritanija šiaurėje, Maliu rytuose, Gvinėja ir Bisau Gvinėja pietuose, pilnai apsupa Gambiją, taip pat ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose. -
Togas
* Dar žiūrėti: Vergų krantas (Benino civilizacija)'' -
Tunisas
Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje. -
Afganistanas
Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, taip pat ir Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos. -
Armėnija
Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje. -
Azerbaidžanas
* Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija. -
Bahreinas
Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima. -
Bangladešas
Tai aštunta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių (165 mln. gyventojų, gyvenančių 147 570–148 460 km2 teritorijoje, t. y., vos 2,3 karto didesnėje teritorijoje nei Lietuva). Taip pat tai viena tankiausiai apgyvendintų valstybių. -
Brunėjus
Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali. -
Butanas
Butanas ilgą laiką buvo viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, tačiau naujovės, tokios kaip tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai, internetas, mobilusis ryšys ir kabelinė televizija, ženkliai modernizavo šalies miestus. Butane tokią modernizaciją bandoma suderinti su senovės kultūra ir tradicijomis, taikant bendrosios nacionalinės laimės (BNL) filosofiją. Šalyje išvengta gamtos niokojimo. Vyriausybė imasi veiksmingų priemonių kultūros, tapatumo ir aplinkos išsaugojimui. 2006 m. žurnalas „Business week“, remdamasis tais pačiais metais Lesterio universiteto atlikto tyrimo „Pasaulinis laimės žemėlapis“ duomenimis, Butaną įvertino kaip laimingiausią šalį Azijoje ir aštuntą laimingiausią pasaulyje. -
Filipinai
* Pagrindinis straipsnis – Filipinų istorija. Iki nepriklausomybės – Malajų salyno istorija. -
Honkongas
Honkongas buvo įkurtas Britų imperijos ir tapo kolonija po to, kai pasibaigė Pirmasis opiumo karas 1841 m. Čingų imperija atidavė Honkongo salą iš Sinano apygardos, paskui dar kartą 1842 m. Po Antrojo opiumo karo 1860 m. kolonija išsiplėtė į Kaulono pusiasalį, o 1898 m., kai Didžioji Britanija 99 metams gavo Naujųjų teritorijų nuomos teisę, Išsiplėtė dar labiau, o 1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija. 1941-1945 m. Britų Honkongą buvo okupavusi Japonijos imperatoriškoji valdžia, po Japonijos kapituliacijos britų administravimas buvo atnaujintas. 1997 m. visa Honkongo teritorija buvo perduota Kinijai. Pagal 1984 m. Jungtinės Karalystės ir Kinijos susitarimą, Honkongas išlaikys aukšto laipsnio autonomiją 50 metų nuo kolonijos perleidimo KLR (t. y. iki 2047 m.), kuomet teritorija galės būti visiškai integruota į KLR. Honkonge ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų sfera, o gamyba ir žemės ūkis praktiškai nebeturi reikšmės ir tesudaro vos kelis procentus BVP. Čia savo būstines ir atstovybes turi daugelis stambių tarptautinių kompanijų ir bankų dėl ypač žemo korupcijos lygio ir palankios mokesčių sistemos, kas sukuria palankias sąlygas privačiam verslui. -
Indija
Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi hinduizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse. -
Indonezija
Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę. -
Iranas
Irane susikūrė viena seniausių pasaulio civilizacijų ir dar prieš šešis tūkstantmečius Irano teritorijoje formavosi elamitų karalystės. VII a. pr. m. e. Iranas buvo suvienytas medų, o teritorinį apogėjų pasiekė VI a. pr. m. e., Kyrui Didžiajam įkūrus Achemenidų imperiją, dėl dydžio ir galios dažnai laikoma pirmąja supervalstybe. Imperija žlugo ją užkariavus Aleksandrui Didžiajam. -
Izraelis
Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi šalis ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose, patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme bei yra laikoma tarp 25 labiausiai socialiai išsivysčiusių valstybių pasaulyje pagal žmogaus socialinės raidos indeksą. -
Japonija
Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos. Didžiausios salos, Hokaidas (北海道 – Hokkaidō), Honšiū (本州), Šikoku (四国), Kiūšiū (九州) ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų. -
Jordanija
Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija). -
Jungtiniai Arabų Emyratai
JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui. -
Kataras
Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną. -
Kazachstanas
Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“. -
Kuveitas
* ''Apie senesniąją Kuveito istoriją – Bachreinas (regionas) -
Libanas
Libanas, oficialiai Libano Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Sirija, pietuose – su Izraeliu. Vakaruose Libanas prieina prie Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Beirutas. -
Makao
1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje. -
Malaizija
Valstybinė šalies kalba yra malajiečių. Taip pat dažnai vartojami įvairūs kinų kalbos dialektai ir įvairios indų kalbos. Rytinėje Malaizijos dalyje yra vartojamos kelios vietinės kalbos. Anglų kalba taip pat yra plačiai vartojama, pradinėje ir vidurinėje mokyklose ji yra privalomas dalykas. Tiesa, šnekamoji anglų kalba Malaizijoje yra nukrypusi nuo įprastos versijos, naudojami ir iš malajų, kinų bei indų kalbų kilę žodžiai, amerikietiškas bei australiškas slengas, sintaksė panaši į pietinės Kinijos dalies dialektų sintaksę. -
Maldyvai
Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimalė (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558–1573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhamadas Thakurufaras Al Azamas. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887–1965 m.). Nuo 1953 m. – respublika. 1965 m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. tamilai įsiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies. -
Mesopotamija
Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų. -
Mongolija
Mongolija yra antroji pagal plotą pasaulio valstybė po Kazachstano, neturinti priėjimo prie atviros jūros. -
Nepalas
Šalis pasižymi gamtine įvairove: pietuose plyti siauras drėgnų terajų lygumų ruožas, kurioms būdingas tropinis ir subtropinis klimatas, o tolstant į šiaurę prasideda vidurio kalvos, pereinančios į Aukštuosius Himalajus. Nepalui priklauso 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir Everestas. -
Omanas
Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika -
Pakistanas
Šalies sostinė yra Islamabadas, o didžiausias miestas – Karačis. -
Pietų Korėja
Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių civilizacijų pasaulyje. Korėjos istorijos pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai Tankuno buvo įkurta Kočiosono karalystė. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite. 668 m., valdant Sillai, suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo į Šiaurės ir Pietų Antrojo pasaulinio karo metais, pastaroji 1948 m. pasuko demokratijos keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų, šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino pilna demokratija. -
Saudo Arabija
Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos – Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902 m. užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 m. -
Singapūras
Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui -
Tailandas
Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausios jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas, taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema. -
Taivanas
Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika – valstybė Rytų Azijoje, įsikūrusi pagrindinėje Taivano saloje ir keliose mažesnėse aplinkinėse salelėse tarp Taivano sąsiaurio ir Filipinų jūros. Užima 36 197 kv. km plotą, turi beveik 24 mln. gyventojų. Sostinė ir didžiausias šalies miestas – Taipėjus. -
Turkija
Yra JTO, ankstyvoji NATO, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko narė bei viena pirmųjų EBPO, ESBO, Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir G20 narių. -
Vietnamas
Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale. -
Šri Lanka
Lanka (skr. tviskanti žemė) – istorinis-kultūrinis Pietų Azijos regionas, žinomas nuo I tūkst. pr. m. e. Jis buvo minimas Mahabharatoje ir Ramajanoje. Iš šio pavadinimo valstybė ir kildina savo pavadinimą. -
Albanija
Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas – Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb – kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį (teritoriniai ginčai tarp Albanijos ir Graikijos tęsiasi ir iki šių dienų). Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją, pasiuntusi ten 200 karo laivų. Tačiau lingvistiniai duomenys prieštarauja tokiai traktuotei. Ilyrai greičiausiai buvę kentuminės kalbos atstovais, o albanai yra sateminės kalbos atstovai. Vis dėlto genetiniai tyrimai nedviprasmiškai parodo, kad albanai yra Balkanų autochtonai. Viena iš labiau pagrįstų versijų yra albanų kilimas iš dakų – senosios Dakijos (dab. Rumunija) gyventojų, kurie į šiuolaikinę Albaniją atsikėlė po romėnų Dakijos nukariavimo. Tai patvirtina albanų prokalbės substratas rumunų kalboje bei dakų ir albanų asmenvardžių paralelės. Tačiau ši etnogenezės versija albanų netenkina politiniais sumetimais dėl pretenzijų į Kosovą, nes šie reikalavimai grindžiami neįrodytu ilyrų ir albanų giminiškumu. -
Andora
1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare. -
Austrija
Austrija yra Jungtinių Tautų narė nuo 1955 m., o Europos Sąjungos narė nuo 1995 m. Šalyje yra tarptautinių organizacijų ESBO ir OPEC būstinės. Austrija yra viena iš EBPO bei Interpolo steigėjų. 1995 m. ji taip pat pasirašė Šengeno sutartį, o 1999 m. įsivedė eurą. -
Baltarusija
Plotas – 207 600 kv. km, iš kurių 40 % dengia miškai. Baltarusija skirstoma į tris geografinius regionus – šiaurinį, kuriame yra gausybė ežerų, centre esantį miškingą Baltarusijos kalvyną ir pelkėtą ir menkai apgyvendintą pietinę dalį, vadinamą Pinsko pelkėmis. Svarbiausios Baltarusijos ekonomikos šakos yra paslaugos ir gamyba. -
Belgija
Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas. -
Bosnija ir Hercegovina
Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos. -
Bulgarija
Bulgarija yra besivystanti šalis, kurios ekonomika yra aukštesnių vidutinių pajamų ir užima 56 vietą pagal žmogaus socialinės raidos indeksą. Jos rinkos ekonomika yra Europos bendrosios rinkos dalis ir daugiausia grindžiama paslaugomis, o toliau seka pramonė, ypač mašinų gamyba ir kasyba, bei žemės ūkis. Plačiai paplitusi korupcija yra pagrindinė socialinė ir ekonominė problema; Bulgarija 2018 m. buvo labiausiai korumpuota šalis Europos Sąjungoje. Šalis taip pat susiduria su demografine krize – maždaug nuo 1990 m. jos gyventojų skaičius kasmet mažėja. Šiuo metu gyventojų yra apytiksliai 7 mln., o 1988 m. jų buvo beveik 9 mln. Bulgarija yra Europos Sąjungos, NATO ir Europos Tarybos narė. Bulgarija taip pat yra viena iš ESBO steigėjų ir yra tris kartus užėmusi vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. -
Danija
Kategato ir Eresuno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė. -
Džersis
Džersis yra Britanijos karūnos priklausomybė, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Gernsis. -
Estija
Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė. -
Graikija
Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. -
Islandija
Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2020 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 4-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis. -
Ispanija
Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys. -
Italija
Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos). -
Kipras
Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą. -
Latvija
Latvija yra unitarinė parlamentinė respublika, kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 118 savivaldybių (109 savivaldybės ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga. Latvija nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų, nuo 2004 m. balandžio 2 d. NATO, o nuo tų pačių metų gegužės 1-osios, kartu su Lietuva ir Estija, Europos Sąjungos narė. Nuo 2014 m. valstybė priklauso euro zonai. 2016 m. tapo OECD nare. Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas. -
Lenkija
Lenkijos ištakos siekia 966 m., kai dabartinių Lenkijos žemių valdovas Meška I pasikrikštijo. 1025 m. įkurta Lenkijos karalystė, o 1569 m. susijungė su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), kuri iki XVII a. buvo plotu ir gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos valstybių. ATR tapo pirmąja šalimi Europoje 1791 m. gegužės 3 d. išleidusi rašytinę konstituciją. Po padalijimų Lenkija liovėsi egzistavusi ir savo nepriklausomybę atkūrė tik 1918 m. Nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po dviejų savaičių rytinę Lenkijos dalį užėmė SSRS, išeivijoje buvo paskelbta vieninga vyriausybė tremtyje. Karo metais žuvo daugiau nei šeši milijonai žmonių. Po karo 1947 m. SSRS iniciatyva įkurta SSRS satelitinė Lenkijos liaudies respublika. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijoje išpopuliarėjo Solidarumo judėjimas ir 1989 m. buvo atkurta suvereni demokratinė Lenkijos respublika. -
Lichtenšteinas
Lichtenšteinas yra mažiausia vokiškai kalbanti šalis. Šalis turi stiprų finansų sektorių. Dėl mažų mokesčių vadinama „mokesčių rojumi“. Su 167 291 Tarptautinis dolerų vienam darbuotojui (2015 m.) lichtenšteiniečių BVP vienam gyventojui buvo didžiausias pasaulyje. Be to, šalis neturi skolų. Lichtenšteinas yra Jungtinių Tautų Organizacijos ir ELPA narys. -
Lietuvos Tarybų Respublika
1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos Maskvoje centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. Gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko. 1918 m. gruodžio 16 – 1919 m. sausio 7 d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame Daugpilyje. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms ir Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, gruodžio 15 d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė Prano Eidukevičiaus vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba. Gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią. Gruodžio 18 d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios dažniausiai realios valdžios neturėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. Tarybų Rusijos sovnarkomas pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). Netrukus Lietuvos Sovietų Respubliką pripažino vadinamosios Baltarusijos, Estijos, Ukrainos sovietų respublikos. 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. Sausio 5 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, į kurį persikėlė ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė. -
Liuksemburgas
Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas. -
Malta
Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvairios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai. -
Moldavija
Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai. -
Monakas
Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille). -
Norvegija
Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų. -
Portugalija
Portugalija paliko gilų kultūrinį, architektūrinį ir kalbinį pėdsaką visame pasaulyje. Portugalų kalba, diegta kolonijiniais laikais, išlieka viena plačiausiai paplitusių pasaulio kalbų – ja šneka 250 milijonų vadinamųjų lusofonų (portugalakalbių). -
Prancūzija
Prancūzija yra didžiausia pagal plotą ir antra pagal gyventojų skaičių Europos Sąjungos šalis. Bendras Prancūzijos plotas 643 801 km², iš jų atitinkamai Europinė Prancūzija 551 500 km², Užjūrio Prancūzija 92 301 km². Prancūzijos sausumos plotas 640 427 km², iš jo Europinės Prancūzijos 549 970 km², Užjūrio Prancūzijos 90 457 km². Prancūzijai priklausantys vandenys iš bendro ploto užima 3 374 km², iš jų atitinkamai Europinėje Prancūzijoje 1 530 km² ir 1 844 km² Užjūrio Prancūzijoje. -
Rumunija
Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika. Šalies vadovas bei vyriausias ginkluotų pajėgų vadas – visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamas prezidentas. -
Rusija
Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos. -
San Marinas
San Marinas yra anklavas, iš visų pusių supamas Italijos. -
Serbija
Serbų gentys valstybę suformavo VII a. XI a. jie įkūrė Duklijos karalystę. 1346 m. Stefanas Dušanas sujungė serbų ir aplinkines žemes į Serbijos Imperiją. 1389 m. po Kosovo mūšio imperiją užkariavo turkai osmanai. Dėl Belgrado žemių net 70 metų vyko karai tarp turkų ir vengrų, pasibaigę Osmanų imperijos pergale. Visu okupacijos laikotarpiu vyko serbų sukilimai, kurie buvo žiauriai malšinami. Okupacijos laikotarpiu išplito islamas ir nuo serbų tautos atsiskyrė bosniai. 1815 m. Serbijai pavyko sudaryti Serbijos kunigaikštystę. 1848 m. austrų valdoma serbų dalis sukūrė Serbų Vojvodinos autonomiją. 1878 m. Berlyno sutartis garantavo Serbijai visišką nepriklausomybę, tačiau neleido sujungti visų savo žemių. Dalį žemių pasiliko Austrija. Dėl to 1912 – 1913 m. kilo Balkanų karai, tai buvo viena iš I pasaulinio karo priežasčių. -
Slovakija
Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą. -
Suomija
Suomija yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Euro zonos narė. -
Ukraina
Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, iki Liublino unijos buvo jos dalimi., o XVIII a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų. -
Vatikanas
Vatikanas, oficialiai Vatikano Miesto Valstybė – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą. Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo Sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus rūmų ir jo aptarnaujančio personalo buvimo vieta. Užsienio šalių diplomatinės misijos akredituotos ne mieste, o prie Šventojo Sosto ir reziduoja ne Vatikane, o Romoje. -
Vengrija
Administraciniu-teritoriniu požiūriu šalis suskirstyta į 19 medžių. Sostinė Budapeštas turi atskiro vieneto statusą. Vengrijos apskritys (skliausteliuose nurodomi jų centrai): -
Vokietija
Antikos laikotarpiu šiaurinė dabartinės Vokietijos dalis buvo apgyvendinta įvairių germanų genčių. Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu germanų gentys apgyvendino teritorijas ir pietinėje dabartinės Vokietijos dalyje. Nuo X a. vokiečių teritorijos sudarė centrinę Šventosios Romos imperijos dalį. XVI a. šiaurinė Vokietija tapo protestantiškosios reformacijos centru. -
Čekija
Čekija susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Čekų Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija). -
Švedija
Švedijos plotas – 450,295 km² (trečia Europos Sajungoje). Čia gyvena daugiau kaip 10 milijonų gyventojų. Švedijoje labai mažas gyventojų tankis – 21 gyventojas 1 kvadratiniame kilometre. Šalies pietuose gyvena žymiai daugiau žmonių negu šiaurėje. Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose, prognozuojama, kad šis skaičius didės. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijonų gyventojų, trečias – Malmė. -
Šveicarija
Šveicarijos ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje. Paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Nustatyta, kad Ciurichas ir Ženeva, pagal gyvenimo kokybę, užima antrą ir trečią vietas pasaulyje. -
Dominikos Respublika
Dominikos Respublikos ekonomika devinta pagal dydį tarp Lotynų Amerikos ir antra pagal dydį tarp Karibų ir Centrinės Amerikos šalių. Nors seniau garsėjusi cukraus gamyba, šiuo metu didžiausią ekonomikos dalį sudaro paslaugų ekonomika. Nors ir labai išvystytos telekomunikacinės sistemos, šalį vargina nedarbo lygis, valdžios korupcija, nenuoseklus elektros energijos tiekimas, socialinės nelygybės sąlygotos problemos. -
Hondūras
Valdymo forma – prezidentinė respublika. Šalies vadovas – prezidentas, kuris yra ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Dabartinis prezidentas - Porfirio Lobo Sosa, išrinktas per paskutinius rinkimus (2010 m. sausio 27 d.). -
Jungtinės Amerikos Valstijos
Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno. -
Kanada
Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų. 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų, ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje. -
Kosta Rika
Kosta Rika yra demokratinė respublika su stipria konstitucija. Šalis turėjo daugiau nei 115 metų nenutraukiamą demokratiją. Dėl to Kosta Rika yra viena iš stabiliausių valstybių regione. Ji sugebėjo išvengti agresijos protrūkio, kuris pasireiškė didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje. -
Kuba
1492 m. Kristupas Kolumbas išsilaipino Kubos saloje ir paskelbė ją Ispanijos karalystės dalimi. Kuba liko ispanų valdžioje iki ispanų-amerikiečių 1898 m. karo galo. 1902 m. JAV pripažinimo Kubos nepriklausomybę. Nuo 1953 iki 1959 m. Kuboje įvyko Kubos revoliucija ir buvo pašalinta Fulgensijaus Batistos diktatūra ir pakeista vienpartine komunistine santvarka. Kiek veliau Fidelis Kastro sukūrė naują valdžią. TSRS subyrėjimas skaudžiai paveikė Kubos ekonomiką. 2008 m. Fidelis Kastro atsistatydino išbuvęs 49 metus valdžioje, o jį pakeitė brolis Raulis Kastro. Kuba yra viena nedaugelio pasaulio valstybių, kurios konstitucijoje pabrėžiama komunistų partijos, kaip vienintelės šalies politinės partijos, reikšmė ir galia. Dabartinė Kubos valdžia laikoma autoritarine; žmogaus teisių padėtis saloje prastėja nuo 2018 m. Reporteriai be sienų Kubą yra įvardinę kaip vieną iš labiausiai suvaržytos spaudos šalių. Kita vertus, Kuba 2022 m. rugsėjo 25 d. referendumu įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas ir leido homoseksualioms poroms įsivaikinti ir LGBT teisių užtikrinimo srityje yra laikoma viena progresyviausių Lotynų Amerikos valstybių. -
Panama
Panama yra demokratinė prezidentinė respublika. Šalies prezidentas yra valstybės galva ir vyriausybės vadovas. Veikia daugiapartinė sistema. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma. -
Trinidadas ir Tobagas
Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos -
Australija
Australijai priklausančios teritorijos: Indijos vandenyne – Ašmoro ir Kartjė salos, Kalėdų sala, Kokosų salos, Ramiajame vandenyne – Norfolko sala, Koralų jūros salų teritorija, Antarktyje – Australijos Antarktinė teritorija ir Herdo ir Makdonaldo salų teritorija. -
Naujoji Zelandija
Naujosios Zelandijos salas nuo XI – XIV a. apgyvendino polineziečių gentys. Labiausiai įsitvirtino maoriai ir Morioriai (Čatamo salose). Maoriai įsikūrė Šiaurės ir Pietų salų pakrantėse. Jie vertėsi medžiokle, maisto rinkimu. Gyveno bendruomenėmis, kurioms vadovavo genčių vadai. -
Argentina
Argentina užima 2 780 400 km² plotą ir yra antroji pagal plotą P. Amerikos valstybė po Brazilijos. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą. -
Bolivija
Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Centro-pietiniai Andai -
Gajana
Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai. -
Paragvajus
Paragvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas ir jo paskirta vyriausybė. Įstatymų leidybinę valdžią sudaro dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Senatorių rūmų (Cámara de Senadores) ir Deputatų rūmų (Cámara de Diputados). Senatorių rūmus sudaro 45 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Deputatų rūmus sudaro 80 narių, renkamų visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Paragvajuje yra daugiapartinė sistema. Šalį daug metų valdė konservatyvi Colorado partija. -
Peru
* Lima – 6 100 000 gyv.,