Naujienos - Koronaviruso 2019-nCoV protrūkis

Naujienos  >  Koronaviruso 2019-nCoV protrūkis

Koronaviruso 2019-nCoV protrūkis

Koronaviruso 2019-nCoV protrūkis prasidėjo 2019 m.

pabaigoje Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhano mieste, kai vietiniai gyventojai susirgo plaučių uždegimu be aiškių priežasčių, o egzistuojančios vakcinos ir gydymas nebuvo efektyvūs.

Kinijos mokslininkai greitai izoliavo koronaviruso štamą, nuskaitė jo genomą ir padarė genomo seką prieinama pasaulio laboratorijoms, kad jos sukurtų PGR testus, nustatančius, ar žmogus yra infekuotas.

Nustatyta, kad viruso genomas panašus į SARS virusą SARS-CoV, todėl šiam suteiktas SARS-CoV-2 pavadinimas.

Viruso inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 10 dienų.

Šalis

Alžyras

Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika (arab. الجمهورية الجزائرية الديمقراطية الشّعبية) yra valstybė Afrikos šiaurės vakaruose. Šalis ribojasi su Maroku, Mauritanija, Maliu, Nigeriu, Libija ir Tunisu, taip pat Viduržemio jūra. Alžyras yra didžiausia plotu Afrikos valstybė ir dešimta didžiausia pasaulyje.


Burkina Fasas

Burkina Fasas – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Maliu vakaruose ir šiaurėje, Nigeriu rytuose, Beninu pietryčiuose, Togu ir Gana pietuose, Dramblio Kaulo Krantu pietvakariuose. Neturi priėjimo prie jūros.


Dramblio Kaulo Krantas

Dramblio Kaulo Kranto Respublika (Côte d'Ivoire) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ji užima 322 462 km² plotą ir ribojasi su Liberija, Gvinėja, Maliu, Burkina Fasu, Gana bei Gvinėjos įlanka pietuose. 2009 m. šalyje gyveno 20 617 068 gyventojai.

Prasidėjus Afrikos kolonizavimui šalis tapo Prancūzijos kolonija. 1960 m. rugpjūčio 7 d. Dramblio Kaulo Krantas tapo nepriklausoma respublika, tačiau iki šiol išlaiko puikius santykius ne tik su Afrikos kaimynėmis, tačiau ir su Europa, ypač Prancūzija.

Etiopija

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika (Etiopija, Ge’ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu ir Pietų Sudanu.

Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje ir antra šalis pagal gyventojų skaičių Afrikoje. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai.

Gabonas

Gabono Respublika (Gabonas) – valstybė Centro Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Pusiaujo Gvinėja, Kamerūnu, Kongu ir Gvinėjos įlanka. Gabonas užima beveik 270 000 km² plotą, kuriame gyvena apie 1,8 milijonų gyventojų. Šalies sostinė yra didžiausias miestas Librevilis. Nuo pat šalies nepriklausomybės paskelbimo nuo Prancūzijos 1960 m. rugpjūčio 17 dienos šalį valdė du prezidentai.

Pagrindinis straipsnis: Gabono istorija

Gana

Ganos Respublika (Gana) – valstybė Vakarų Afrikoje. Jos sostinė Akra. Ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose, Burkina Fasu šiaurėje, Togu rytuose, ir Gvinėjos įlanka pietuose.


Jungtinė Arabų Respublika

Jungtinė Arabų Respublika – istorinė valstybė Afrikoje ir Azijoje. Šalis susikūrė 1958 m., kai Egiptas ir Sirija susijungė į bendrą valstybę. 1961 m. Sirija pasitraukė ir vėl tapo nepriklausoma valstybe, bet Egiptas iki 1971 m. oficialiai buvo vadinamas „Jungtine Arabų Respublika“. Per beveik visą savo egzistavimo laiką Jungtinė Arabų Respublika kartu su Šiaurės Jemenu sudarė Jungtines Arabų Valstijas.

Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis.

Kamerūnas

Kamerūno Respublika (Kamerūnas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Nigerija, Čadu, Centrinės Afrikos Respublika, Kongu, Gabonu, Pusiaujo Gvinėja ir Gvinėjos įlanka. Šalis kartais vadinama „miniatiūrine Afrika“ dėl geologinės ir kultūrinės įvairovės. Gamtinės sąlygos čia labai įvairios: yra ir paplūdimių, dykumų, savanų, kalnų ir net drėgnųjų miškų. Aukščiausias taškas – 4040 m aukščio Kamerūno ugnikalnis, didžiausi miestai – Duala, Jaundė ir Garua. Kamerūne gyvena apie 200 skirtingų kalbinių grupių. Šalis garsi savo tradicine muzika (makossa ir bikutsi), taip pat pajėgia futbolo rinktine. Oficialios kalbos – prancūzų ir anglų.

Kamerūnas palaiko gerus santykius su JAV ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai geruose santykiuose su savo kaimynais Afrikoje, palaiko JT taikos palaikymo iniciatyvą Centrinėje Afrikoje. Vis dėlto tarptautinėje arenoje daugiausiai konfiktų kyla dėl sienų nustatymo, ypač su Nigerija.

Kenija

Kenijos Respublika (Kenija) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija, Somaliu, Pietų Sudanu, Tanzanija, Uganda ir Indijos vandenynu.

Kenijos šalies pavadinimas kilo nuo Kenijos kalno, reiškiančio „baltas“. Kenijos kalno viršukalnė (5199 m virš jūros lygio) nuolat skendi baltuojančiuose debesyse.

Marokas

Maroko Karalystė (Marokas, ) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru rytuose, Vakarų Sachara pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose bei Gibraltaro sąsiauriu ir Viduržemio jūra šiaurėje. Nuo 1975 m. Marokas valdo didžiąją Vakarų Sacharos dalį, tačiau ši aneksija nėra visuotinai pripažįstama.

Marokas yra konstitucinė monarchija ir iki 2017 metų sausio 30 dienos buvo vienintelė Afrikos šalis, nepriklausiusi Afrikos Sąjungai. Šiuo metu jis yra Arabų lygos, Arabų Magrebo sąjungos, Afrikos Sąjungos, Islamo pasitarimo organizacijos, Viduržemio dialogo grupės, 77 grupės narys ir viena iš NATO nepriklausančių JAV sąjungininkų.

Nigerija

Nigerija (oficialus pavadinimas Nigerijos Federacinė Respublika) – federacinė konstitucinė Vakarų Afrikos valstybė.

Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 150 mln. gyventojų; sostinė Abudža. Trys didžiausios šalies etninės grupės yra hausai, igbai ir jorubai.

Pietų Afrikos Respublika

Pietų Afrikos Respublika (PAR) – valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų. Šiaurėje ribojasi su Namibija, Botsvana bei Zimbabve, šiaurės rytuose – su Mozambiku ir Svazilandu, apglėbia Lesotą.

Plotas – 1 221 037 km². Gyventojų skaičius – 44 819 778 (2001 m.). Pietų Afrikos Respublikoje yra 11 oficialų kalbų, iš kurių 9 priklauso bantu kalbinei grupe, o likusios 2 (anglų ir afrikanų) – indoeuropiečių kalboms. 79,3 % Pietų Afrikos gyventojų juodaodžiai, 9,1 % baltaodžiai, 9,0 % spalvotieji ir 2,6 % azijiečiai.

Senegalas

Senegalo Respublika (Senegalas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Mauritanija šiaurėje, Maliu rytuose, Gvinėja ir Bisau Gvinėja pietuose, pilnai apsupa Gambiją, taip pat ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose.

Senegalo istorija - Senegalo teritorijoje nuo seno egzistavusių valstybių ir tautų istorija. Jos kultūrinis centras yra Senegalo upės slėnis.

Togas

Togo Respublika (Togas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Gana vakaruose, Beninu rytuose, Burkina Fasu šiaurėje ir Gvinėjos įlanka pietuose.

Dabartinio Togo teritorijos pietinėje dalyje nuo seno vystėsi Benino civilizacija. Pietinis Togas, pietryčių Gana ir Beninas sudarė šios civilizacijos kultūrinį regioną, kuris nuo XVI a. vadintas Vergų krantu. Čia gyveno įvairios gbe grupės tautos. Dabartinio Togo teritorija buvo apgyvendinta daugiausia eve tautos, kuri išvystė aukšto lygio kultūrą ir sukūrė ankstyvuosius politinius darinius. Šiek tiek šiauriau jorubai sukūrė Atakpamės valstybę. Pakrantėje, netoli dabartinio Anecho uosto smulkias valstybėles sukūrė genai. Šiaurinė Togo dalis buvo daugiau veikiama iš Sahelio civilizacijos (daugiausia iš mosių valstybių). Ten susikūrė gentinės karalystės Basari, Kabu, Čokosi (su centru Mango), Kotokoli (su centru Sokodėje).

Tunisas

Tuniso Respublika (Tunisas) – musulmoniška arabų valstybė Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros pakrantėje. Ji ribojasi su Alžyru vakaruose ir Libija pietuose ir rytuose.

Tunisas yra populiarus tarp turistų, kurie lankosi Viduržemio jūros pakrantėje, Sacharos dykumoje ir buvusio senovinio miesto Kartaginos vietoje.

Afganistanas

Afganistãno Islãmo Respùblika (Afganistanas) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, š. rytuose – su Kinija ir Š. Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 000 km 2 teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, tuo tarpu pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė - Kabulas.

Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno Viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, tame tarpe Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.

Armėnija

Armėnija, oficialiai Armėnijos Respublika – neturinti išėjimo į jūrą valstybė pietinėje Užkaukazėje. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.

Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a.pr.m.e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m.e.m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.

Azerbaidžanas

Azerbaidžano Respublika  – valstybė Kaukazo regione, besiribojanti su Rusija šiaurėje, Gruzija bei Armėnija vakaruose ir Iranu pietuose. Nachičevanės Autonominė Respublika ribojasi su Turkija, Armėnija ir Iranu. Azerbaidžanas nuo 2001 m. priklauso Europos Tarybai, bet Jungtinės Tautos laiko jį pietvakarių Azijos dalimi dėl jo geografinių ir kultūrinių charakteristikų.

Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija

Bahreinas

Bahreino Karalystė (Bahreinas) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose. Bahreinas Karaliaus Fahdo tiltų tinklu sujungtas su Saudo Arabija. 2014 m. šalyje gyveno 1 300 000 gyventojų.

Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima.

Bangladešas

Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru.

Iki 1947 m. – Bengalijos istorija.

Brunėjus

Brunėjus arba Brunėjaus Valstybės Darusalamas (Negara Brunei Darussalam/نڬارا بروني دارالسلام, Brunėjaus Valstybė, Taikos Užuovėja) – valstybė Pietryčių Azijoje, Borneo saloje. Ribojasi su Malaizija ir Pietų Kinijos jūra.

Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali.

Butanas

Butano Karalystė (Butanas) – valstybė pietų Azijoje, Himalajuose. Ribojasi su Indija ir Kinija. Butaną nuo Nepalo vakaruose skiria Sikimo valstija Indijoje, nuo Bangladešo − Vakarų Bengalija. Butaniečiai savo šalį vadina Druk Yul, kas reiškia „Griaustinio drakono žemė“.

Butanas ilgą laiką buvo viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, tačiau naujovės, tokios kaip tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai, internetas, mobilusis ryšys ir kabelinė televizija, ženkliai modernizavo šalies miestus. Butane tokią modernizaciją bandoma suderinti su senovinės kultūra ir tradicijomis, taikant bendrosios nacionalinės laimės (BNL) filosofiją. Šalyje išvengta gamtos niokojimo. Vyriausybė imasi veiksmingų priemonių kultūros, tapatumo ir aplinkos išsaugojimui. 2006 m. žurnalas „Business week“, remdamasis tais pačiais metais Lesterio universiteto atlikto tyrimo „Pasaulinis laimės žemėlapis“ duomenimis, Butaną įvertino kaip laimingiausią šalį Azijoje ir aštuntą laimingiausią pasaulyje.

Filipinai

Filipinų Respublika  – valstybė, įsikūrusi 7 107 salose Ramiojo vandenyno vakaruose, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo žemyninės Azijos. Filipinai yra vienintelė Azijos pietryčių valstybė, neturinti sausumos sienų su savo kaimynėmis. Šalies krantus vakaruose skalauja Pietų Kinijos, Sulu ir Sulavesio jūros, o rytuose – Filipinų jūra. Plotu Filipinai yra 5-oji salų valstybė (po Indonezijos, Madagaskaro, Papua Naujosios Gvinėjos ir Japonijos). Ji yra 13-oji valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (per 100 mln.). Filipinai buvo Ispanijos bei JAV kolonija. Nepriklausomybę atgavo po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m. liepos 4 d. Manilos sutartimi.

Iki nepriklausomybės – Malajų salyno istorija.''

Honkongas

Honkongo specialusis administracinis regionas, Siangangas ( 'Kvapnusis uostas') – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų.

1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija.

Indija

Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Ribojasi su Pakistanu, Kinija, Mianmaru, Bangladešu, Nepalu, Butanu, Afganistanu bei Indijos vandenynu. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi induizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.

Indonezija

Indonezijos Respublika – salų valstybė Azijos pietryčiuose. Ribojasi su Malaizija Borneo saloje, Papua Naująja Gvinėja Naujosios Gvinėjos saloje bei Rytų Timoru Timoro saloje. Indonezija nepriklausomybę paskelbė 1945 m. rugpjūčio 17 d., bet galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę. Indonezijos pavadinime yra du žodžiai: lotyniškas Indus, reiškiantis Indiją ir graikiškas nesos, reiškiantis salas. Taigi, šalies pavadinimas gali būti verčiamas kaip Indijos salos. Iki nepriklausomybės Indonezija buvo vadinama Nyderlandų Indija arba Ost-Indija (Rytų Indija, plg. Karibų jūros salos Vest Indija, t. y. Vakarų Indija).

Indonezijos istorija iki 1945 m: Malajų salyno istorija

Iranas

Irano Islamo Respublika (anksčiau žinoma kaip Persija) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, Azijos pietvakarinėje dalyje. Ribojasi su Armėnija, Azerbaidžanu, Turkmėnija bei Kaspijos jūra šiaurėje, Afganistanu ir Pakistanu rytuose, Iraku ir Turkija vakaruose, Persijos įlanka bei Omano įlanka pietuose.

Po islamo respublikos įkūrimo Irane susiformavo unikali politinė sistema: teokratinė respublika su visuotiniais rinkimais. Iranas yra vienintelė tarp islamo šalių, kurioje oficiali yra šiitų islamo pakraipa.

Izraelis

Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.

Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi valstybė ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose ir patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme.

Japonija

Japonija (, 日 (saulė) 本 (šaknys/kilmė), pažodžiui „saulės kilmė“) yra Rytų Azijos šalis, esanti salyne tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos jūros, Korėjos pusiasalio rytų. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija.

Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos. Didžiausios salos, Hokaidas (北海道 – Hokkaidō), Honšiū (本州), Šikoku (四国), Kiūšiū (九州) ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.

Jordanija

Jordanijos Hašimitų Karalystė (Jordanija) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Sirija šiaurėje, Iraku šiaurės rytuose, Saudo Arabija rytuose ir pietuose, Izraeliu ir Vakarų Krantu vakaruose.

Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija).

Jungtiniai Arabų Emyratai

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru. JAE sudaro septynios valstijos, vadinamos emyratais. JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.

Iki XIX a. – Omano istorija.

Kambodža

Kambodžos Karalystė (Kambodža) – valstybė pietryčių Azijoje, prie Tailando įlankos. Ribojasi su Tailandu šiaurės vakaruose, Laosu šiaurėje bei Vietnamu rytuose.


Kataras

Kataro Valstybė (Kataras) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Saudo Arabija pietuose, Persijos įlanka vakaruose, šiaurėje ir rytuose.

Priešislaminės eros metu pusiasalyje dominavo įvairios užsienio jėgos, tokios kaip Persų dinastija. Paskutiniosios Persų dinastijos valdymo metu, Kataro pusiasalis buvo įtrauktas į didelį Bahreino regioną.

Kazachstanas

Kazachstano Respublika (Kazachstanas, Kazachija) – valstybė Vidurinėje Azijoje. Ribojasi su Rusija, Kinija, Kirgizstanu, Uzbekistanu, Turkmėnistanu bei Kaspijos jūra.

Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“.

Kuveitas

Kuveito Valstybė (Kuveitas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, šalia Persijos įlankos.

Ribojasi su Iraku šiaurėje (242 km) ir Saudo Arabija pietuose (220 km).

Libanas

Libano Respublika (Libanas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Sirija ir Izraeliu.

Dabartinio Libano teritorijoje finikiečiai buvo įkūrę miestų daugiau kaip prieš 3000 metų. Dar neseniai Libanas buvo klestinti valstybė, kultūrinis ir prekybinis Artimujų Rytų centras. Sostinė Beirutas pritraukdavo daugybę turistų. Tačiau dėl įtampos tarp religinių grupių 1975 m. prasidėjo ilgalaikis pilietinis karas, nuniokojęs beveik visą šalį. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo pasiektas taikos susitarimas, ir vyriausybė, padedama užsienio, ėmėsi atkurti ūkį ir atstatyti sugriautus miestus.

Makao

Makao arba Aomenas (oficialus pavadinimas – Makao specialusis administracinis regionas) – nedidelė Kinijos teritorija pietinėje šalies pakrantėje. Apima Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipa ir Koloanės salas. Šiaurėje Makao ribojasi su Džuhajaus specialiąja ekonomine zona.

1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Makao (Aomenas) – autonomiją turintis Kinijos vienetas.

Malaizija

Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Mizan Zainal Abidin.

Malaizijos istorija iki nepriklausomybės: Malajų salyno istorija, Malajų valstybės

Maldyvai

Maldyvų Respublika (Maldyvai ދިވެހިރާއްޖެ = Dhivehi Raa’je) – salų valstybė Indijos vandenyne, į pietvakarius nuo Indijos. Sanskrito kalba Maldyvai reiškia „tūkstantis salų“.

Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimale (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558–1573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhammad Thakurufar Al-Azam. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887–1965). Nuo 1953 – respublika. 1965 m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. Tamilai isiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies.

Mesopotamija

Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.

Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų.

Mongolija

Mongolija (mong. Монгол улс, 30px) – valstybė Azijoje, tarp Rusijos ir Kinijos. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos užima stepės, šiaurėje ir vakaruose – kalnai, o pietuose – dykuma. Pagal plotą šalis yra 18-a pasaulyje, 2016 m. turėjo 3 081 677 gyventojų.

Mongolija yra antroji pagal plotą pasaulio valstybė po Kazachstano, neturinti priėjimo prie atviros jūros.

Nepalas

Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika – valstybė Azijos pietuose, Himalajų kalnuose. Šiaurėje ribojasi su Kinija (Tibetu), pietuose – su Indija. Sostinė Katmandu yra didžiausias miestas šalyje. Valstybinė kalba – nepaliečių, valiuta – Nepalo rupija (NPR).

Šalis pasižymi gamtine įvairove: pietuose plyti siauras drėgnų terajų lygumų ruožas, kurioms būdingas tropinis ir subtropinis klimatas, o tolstant į šiaurę prasideda vidurio kalvos, pereinančios į Aukštuosius Himalajus. Nepalui priklauso 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir Everestas.

Omanas

Omano Sultonatas (Omanas) – valstybė pietvakarinėje Azijos dalyje, Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Jungtiniais Arabų Emiratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose, Jemenu pietvakariuose, taip pat su Arabijos jūra pietuose ir rytuose bei Persijos įlanka šiaurės rytuose.

Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika

Pakistanas

Pakistano Islamo Respublika (Pakistanas) – valstybė pietinėje Azijoje. Ribojasi su Indija, Iranu, Afganistanu, Kinija ir Arabijos jūra. Sostinė – Islamabadas.

Pakistanas kaip atskira valstybė sukurtas 1947 m. rugpjūčio 14 d., padalinus buvusią Britanijos Indiją. Iki tol per visą istoriją šalies teritorija buvo svarbi zona tarp dviejų civilizacijų – Indų civilizacijos rytuose ir Persų civilizacijos vakaruose. Dėl to rytinės dykumingos lygumos, drėkinamos Indo upės (istoriniai Pandžabo ir Sindo regionai) vystėsi veikiamos Indijos kultūros, o vakariniai kalnuoti regionai (istoriniai Beludžistano ir Puštunistano regionai) – veikiami senovės persų, o vėliau islamiškos Didžiojo Irano kultūros.

Pietų Korėja

Korėja, oficialiai vadinama Korėjos Respublika,, [tɛhanminɡuk̚] ) – valstybė rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, seniau buvusios vieningos Korėjos pietinė dalis. Šiaurėje ribojasi su šiaurinę pusiasalio dalį užimančia Šiaurės Korėja, vakaruose – su Kinija, rytuose – su Japonija. Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias miestas – Seulas, vienas didžiausių metropolinių miestų.

Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių pasaulio civilizacijų pasaulyje. Korėjos istorijos pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai Tankuno buvo įkurta Kočiosono karalystė. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite. 668 m., valdant Sillai, suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo į Šiaurės ir Pietų Antrojo pasaulinio karo metais, pastaroji 1948 m. pasuko demokratijos keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino pilna demokratija.

Saudo Arabija

Saudo Arabija, oficialiai Saudo Arabijos Karalystė – didžiausia Arabijos pusiasalio absoliutinės monarchijos valstybė, esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Iraku šiaurėje ir šiaurės rytuose, Jordanija šiaurės vakaruose, Kuveitu, Kataru, Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emiratais rytuose, Omanu pietryčiuose bei Jemenu pietuose. Šiaurės rytuose šaliai atsiveria Persijos įlanka, o vakaruose - Raudonoji jūra. Saudo Arabija užima beveik 2 150 000 km² ir turi apie 27,6 mln. gyventojų.

Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos - Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902 m. užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 m.

Singapūras

Singapūro Respublika – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 5,75 mln. žmonių (2017).

Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui

Tailandas

Tailando Karalystė (Tailandas; iki 1949 metų – Siamas) – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Laosu ir Kambodža rytuose, Tailando įlanka ir Malaizija pietuose, Andamanų jūra ir Mianmaru vakaruose.

Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausia jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema.

Taivanas

Taivanas, oficialiai – Kinijos Respublika  – Rytų Azijoje, Taivane ir keliose mažesnėse salose tarp Taivano sąsiaurio ir Filipinų jūros įsikūrusi valstybė, oficialiai priklausanti Kinijai. Nepaisant to, šalis de facto glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Buvo viena iš JTO steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai Kinijos Liaudies Respublika buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO.

1912 m. įkurta Kinijos Respublika apėmė didžiąją žemyninės Kinijos ir Mongolijos dalį. Pasibaigus II Pasauliniam karui, kapituliavus Japonijai, Kinijos Respublika prisijungė Taivano ir Penghu salas. Komunistams 1949 m. laimėjus pilietinį karą prieš Kinijos nacionalistus (Guomindaną), pastarieji pasitraukė į Taivaną bei aplinkines jo salas ir kaip laikinąją Kinijos Respublikos sostinę įkūrė Taipėjų, o žemyninėje Kinijoje įsitvirtinę komunistai įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką. Nuo tada Taivanas, kartu su Penghu, Dzinmeno, Macu ir kitomis mažesnėmis salomis, tapo Kinijos Liaudies Respublikai priklausančia teritorija.

Turkija

Turkija – valstybė pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos (Trakija) yra Europoje, o likusi dalis (Anatolija) Azijoje. Ribojasi su Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanu ir Iranu rytuose, Iraku ir Sirija pietuose, Graikija ir Bulgarija vakaruose. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama Osmanų imperija. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra respublika, kurioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

Istorija iki XI a.: Mažosios Azijos istorija, Senovės Armėnija

Vietnamas

Vietnamo Socialistinė Respublika  – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Kinija, Laosu, Kambodža. 2011 m. Vietname gyveno apytiksliai 90,5 milijono žmonių. Tai 13-ta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir 8-ta Azijoje.

Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale.

Šri Lanka

Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, Šri Lanka (iki 1972 m. žinoma kaip Ceilonas) – sala Indijos vandenyne ir to paties pavadinimo joje įsikūrusi valstybė. Sala yra 55 km į pietryčius nuo Indostano pusiasalio.

Lanka (skr. tviskanti žemė) – istorinis-kultūrinis Pietų Azijos regionas, žinomas nuo I tūkst. pr. m. e. Jis buvo minimas Mahabharatoje ir Ramajanoje. Iš šio pavadinimo valstybė ir kildina savo pavadinimą.

Albanija

Apie istorinę valstybę Kaukaze, žr. straipsnį Kaukazo Albanija''

Albanijos Respublika (Albanija;  – erelių žemė) – valstybė Pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodkalnija šiaurėje ir 2008 m. vasario 18 d. paskelbusia nepriklausomybę Kosovo valstybe šiaurės rytuose, Makedonija rytuose ir Graikija pietuose. Vakarinius šalies krantus skalauja Adrijos jūra, o pietvakariuose – Jonijos jūra.

Andora

Andoros Kunigaikštystė – labai maža pietvakarių Europos šalis, esanti rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Sostinė – Andorra la Vella.

1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

Austrija

Austrija, oficialiai – Austrijos Respublika  – valstybė Centrinėje Europoje, sudaryta iš 9 federacinių vienetų – žemių. Austrija šiaurėje ribojasi su Vokietija ir Čekija, rytuose su Slovakija ir Vengrija, pietuose su Slovėnija ir Italija, vakaruose su Šveicarija bei Lichtenšteinu. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės.

Lietuvos Respubliką de jure Austrija pripažino 1924 m. vasario 7 d. 1991 m. rugpjūčio 28 d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę de jure, kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

Baltarusija

Baltarusijos Respublika (Baltarusija arba Gudija) yra žemyninė valstybė Rytų Europoje, tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Klimatas vidutinių platumų, pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp -4 °C pietvakariuose ir -8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm. Žiemos paprastai sniegingos.

Belgija

Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė  – valstybė šiaurės vakarų Europoje. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, Belgijoje įsikūrusios ES, NATO bei kitų svarbių tarptautinių organizacijų būstinės. Belgija turi sausumos sienas su Nyderlandais, Vokietija, Liuksemburgu ir Prancūzija, šiaurės vakaruose valstybės krantus skalauja Šiaurės jūra ir Duvro (arba Pa De Kalės) sąsiauris.

Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.

Bosnija ir Hercegovina

Bosnija ir Hercegovina – valstybė Balkanų regiono vakaruose, sudaryta iš dviejų istorinių regionų – Bosnijos ir Hercegovinos. Rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Serbija ir Juodkalnija, šiaurėje, vakaruose ir pietvakariuose su Kroatija, taip pat turi ~20 kilometrų Adrijos jūros pakrantę prie Neumo. Bosnijos ir Hercegovinos sienos atitinka dar 1878 m. Berlyno kongrese nustatytas šios teritorijos sienas.

Pagrindinis straipsnis: Bosnijos ir Hercegovinos istorija

Bulgarija

Bulgarijos respublika – valstybė pietryčių Europoje. Ribojasi su Juodąja jūra rytuose, Graikija ir Turkija pietuose, Serbija bei Makedonija vakaruose ir Rumunija šiaurėje. Su Rumunija ribojasi Dunojaus upe.

Bulgarijos vardas kilęs iš tiurkų gentims priklausančių Volgos bulgarų (dar vad. bolgarų), kurie VII a. antroje pusėje migravo į Šiaurės Balkanus, maišėsi su VI a. į Balkanus migravusiais slavais ir toje teritorijoje gyvenusiais trakais. 681 m. buvo įkurta Bulgarų valstybė.

Danija

Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūros. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir aplinkinėse salose: Danijos salyne, Šiaurės Fryzų salose, Bornholme. Jutlandijos pietuose ribojasi su Vokietija (vienintelė sausumos siena – 68 km ilgio).

Kategato ir Eresuno sąsiauriai skirią Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė.

Džersis

Džersis  – sala Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos krantų.

Džersis yra Britanijos karūnos priklausomybė, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Gernsis.

Estija

Estijos Respublika  – valstybė šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose – Rygos įlanka.

Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.

Gernsis

Gernsis  – salų grupė Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos krantų.

Gernsis yra Britanijos karūnos priklausinys, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Džersis.

Graikija

Graikija (, 🇬🇷), oficialiai – Graikijos Respublika  – valstybė Pietų Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros.

Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Islandija

Islandija  – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2013 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 13-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.

Ispanija

Ispanijos Karalystė – valstybė Europos pietvakariuose, Pirėnų pusiasalyje. Ribojasi su Portugalija vakaruose, Prancūzija bei Andora šiaurėje, su Gibraltaru – pietuose. Ispanija yra supama Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Jai taip pat priklauso du autonominiai miestai Afrikoje.

Seniausieji Pirėnų pusiasalio gyventojai buvo iberai, kurių vardu pavadintas ir pusiasalis. IX a. m. e. pradžioje, iš dabartinės Prancūzijos, į Pirėnų pusiasalį persikėlė baskų gentys.

Italija

Italija arba Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje.

Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių (tarp jų žymesnės – Elbos, Kaprio salos).

Jungtinė Karalystė

Apie salą žr. Didžioji Britanija (sala)

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (arba trumpai Jungtinė Karalystė ) yra valstybė Vakarų Europoje.

Kipras

Kipras, oficialiai − Kipro respublika − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose , esanti į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos bei Libano. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūrinių atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi.

Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą.

Kroatija

Kroatijos Respublika (Kroatija) – valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija. Nuo 2013 m. liepos 1 d. yra Europos Sąjungos narė.

Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes – Dalmatiją ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus Tomislavo. Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Kroatija yra NATO (nuo 2009 m.) ir Europos Sąjungos (nuo 2013 m.) narė.

Latvija

Latvijos Respublika – valstybė Europos šiaurės rytuose, Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Latvija yra viena iš Baltijos šalių kartu su Estija (bendros sienos ilgis 343 km) ir Lietuva (588 km), kurios yra jos kaimynės iš šiaurės ir pietų. Rytuose Latvija ribojasi su Rusija (276 km), o pietryčiuose su Baltarusija (141 km). Jūros siena Latvija ribojasi su Švedija. Latvija priskiriama vidutinių platumų klimato zonai.

Latvija yra unitarinė parlamentinė respublika, kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 118 savivaldybių (109 savivaldybės ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga. Latvija nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų, nuo 2004 m. balandžio 2 d. NATO, o nuo tų pačių metų gegužės 1-osios, kartu su Lietuva ir Estija, Europos Sąjungos narė. Nuo 2014 m. valstybė priklauso euro zonai. 2016 m. tapo OECD nare. Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas.

Lenkija

Lenkijos Respublika yra Vidurio Europos valstybė. Vakaruose ji ribojasi su Vokietija, pietuose – su Čekija ir Slovakija, rytuose – su Ukraina ir Baltarusija, šiaurėje – su Lietuva ir Rusijos Federacijai priklausančia Kaliningrado sritimi ir Baltijos jūra.

Lenkijos ištakos siekia 966 m., kai dabartinių Lenkijos žemių valdovas Mieško I pasikrikštijo. 1025 m. įkurta Lenkijos karalystė, o 1569 m. apsijungė su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), kuri iki XVII a. buvo plotu ir gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos valstybių. ATR tapo pirmąja šalimi Europoje 1791 m. gegužės 3 d. išleidusi rašytinę konstituciją. Po padalijimų Lenkija liovėsi egzistavusi ir savo nepriklausomybę atkūrė tik 1918 m. Nacių Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po dviejų savaičių rytinę Lenkijos dalį užėmė SSRS, išeivijoje buvo paskelbta vieninga vyriausybė tremtyje. Karo metais žuvo daugiau nei šeši milijonai žmonių. Po karo 1947 m. SSRS iniciatyva įkurta SSRS satelitinė Lenkijos liaudies respublika. Dar XX a. devintajame dešimtmetyje Lenkijoje išpopuliarėjo Solidarumo judėjimas ir 1989 m. buvo atkurta suvereni demokratinė Lenkijos respublika.

Lichtenšteinas

Lichtenšteinas, oficialiai – Lichtenšteino kunigaikštystė  – nedidelė Alpių valstybė Centrinėje Europoje tarp Šveicarijos ir Austrijos. Šalies valdymo forma yra Konstitucinė monarchija. Suverenitetas priklauso nuo gyventojų ir nuo kunigaikščio. Lichtenšteiną sudaro 11 apskričių. Šalies sostinė ir kunigaikščio rezidencija yra Vaducas.

Lichtenšteinas yra mažiausia vokiškai kalbanti šalis. Šalis turi stiprų finansų sektorių. Dėl mažų mokesčių vadinama „mokesčių rojumi“. Su 160 000 Šveicarijos frankų (apie 110 500 €) vienam darbuotojui (2005 m.) lichtenšteiniečių BVP vienam gyventojui buvo didžiausias pasaulyje. Be to, šalis neturi skolų. Lichtenšteinas yra Jungtinių Tautų Organizacijos ir ELPA narys.

Lietuva

Lietuvos Respublika (LR; Lietuva) – valstybė Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Ribojasi su šiomis valstybėmis: Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), Lenkija (sienos ilgis – 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis) (sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km).

Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Bendras Lietuvos sienos ilgis – 1732 km. Lietuvos – Baltarusijos ir Lietuvos – Rusijos Federacijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną.

Liuksemburgas

Liuksemburgas, oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė  – nedidelė valstybė vakarų Europoje, besiribojanti su Vokietija, Prancūzija bei Belgija. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų ir liuksemburgiečių.

Liuksemburgas priklauso „Žemųjų šalių“ regionui (kurį taip pat sudaro Belgija ir Nyderlandai). Taip pat Liuksemburgas priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Malta

Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys iš kurių yra apgyvendintos. Didžiausia sala – Maltos, kur įsikūrusi sostinė Valeta ir didžioji dalis valstybės gyventojų. Nors Maltoje gyvena kiek mažiau nei 450 000 gyventojų, dėl savo mažo ploto (316 km 2 ), Malta yra viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Yra dvi valstybinės kalbos – maltiečių ir anglų. Malta randasi 80 km į pietus nuo Italijos, 284 km į rytus nuo Tuniso, ir 333 km į šiaurę virš Libijos.

Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvarios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai.

Moldavija

Moldovos Respublika (Moldova arba Moldavija) – Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus). Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare.

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Monakas

Monako Kunigaikštystė – nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai viena mažiausių valstybių pasaulyje, bet tuo pačiu – tankiausiai apgyvendinta.

Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).

Norvegija

Norvegija (Norge/Noreg), oficialiai Norvegijos karalystė (Kongeriket Norge/Noreg) – Šiaurės šalis vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Valstybei priklauso arba ji administruoja Svalbardą, Lokių salą, Jan Majeną, Buvę, Petro I salą ir Karalienės Modos Žemę. Europinė šalies dalis ribojasi su Švedija, Suomija bei Rusija, taip pat turi jūrinę sieną su Danija ir Jungtine Karalyste. Šalies krantus skalauja Barenso, Šiaurės, Norvegų jūros. Ilgoje Atlanto vandenyno pakrantėje išsidėstę žymieji fjordai.

Dauguma etimologų mano, kad šalies pavadinimas atsirado iš Šiaurės germanų kalbų ir reiškia „šiaurės kelias“, o tai senąja nordų kalba būtų nord veg ar norð vegri. Norvegija senąja nordų kalba yra Nóreegr, anglosaksų – Norþ weg, o viduramžių lotynų – Nhorvegia. Dabar Norvegija vadinama Norge norvegų bokmål kalboje ir Noreg norvegų nynorsk kalboje. Senųjų nordų ir nynorsk formos yra panašios į senovės samių žodį reiškiantį „palei pakrantę“ ar „palei jūrą“, o tai yra nuorrek šiuolaikinėje Lule samių kalboje. Archainės žodžio formos paremia mintį, kad šis žodis neatėjo iš germanų kalbų.

Portugalija

Portugalija (Portugal) – pietvakarių Europos valstybė. Portugalija šiaurėje bei rytuose ribojasi tik su viena šalimi – Ispanija (sienos ilgis – 1214 km), o likusią šalies pusę skalauja Atlanto vandenynas (pakrantės ilgis – 1793 km).

Ankstyvoji Portugalijos istorija neatsiejama nuo bendros Iberijos pusiasalio istorijos iki 1128 m., kai susikūrė Portugalijos valstybė.

Prancūzija

Prancūzija (, tariama [fʁɑ̃s]), oficialiai Prancūzijos Respublika  – šalis Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalis iš pietų į šiaurę driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros, iš rytų į vakarus nuo Reino iki Atlanto vandenyno. Dėl teritorijos formos patys prancūzai savo šalį kartais vadina šešiakampiu.

Pietuose Prancūzija ribojasi su Ispanija, Andora ir Monaku, šiaurėje su Belgija ir Liuksemburgu, šiaurės rytuose su Vokietija, rytuose su Šveicarija ir Italija. Prancūzijos vakarinius krantus skalauja Atlanto vandenynas, pietinius Viduržemio jūra. Prancūzijos užjūrio departamentai turi sienas su Brazilija ir Surinamu (Prancūzijos Gviana), taip pat su Nyderlandų Antilais (San Marteno saloje). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Eurotunelis.

Rumunija

Rumunija – valstybė Europos pietryčiuose. Ribojasi su Ukraina ir Moldova šiaurės rytuose, Vengrija ir Serbija vakaruose bei Bulgarija pietuose. Taip pat turi nedidelę pakrantę prie Juodosios jūros.

Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika. Šalies vadovas bei vyriausias ginkluotų pajėgų vadas – visuotiniuose rinkimuose penkeriems metams renkamas prezidentas.

Rusija

Rusija, oficialiai Rusijos Federacija  – federacinė valstybė šiaurinėje Eurazijos dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Baltarusija, Lietuva, Lenkija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.

Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvedintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, o taip yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.

San Marinas

San Marino Respublika – nedidelė (61 km² ploto) valstybė Europos pietuose, apsupta Italijos.

San Marinas yra mažiausiai gyventojų (33 285) turinti valstybė Europos Taryboje.

Serbija

Serbija, oficialiai Serbijos Respublika ( arba Republika Srbija) yra Balkanų respublika pietryčių Europoje. Ribojasi su Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Makedonija ir Juodkalnija.

Pagrindinis straipsnis: Serbijos istorija

Slovakija

Slovakija, oficialiai – Slovakijos Respublika  – valstybė centrinėje Europoje. Ribojasi su Čekija šiaurės vakaruose, Lenkija – šiaurėje, Ukraina – rytuose, Vengrija – pietuose bei Austrija – pietvakariuose.

Slovakijos valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Didžioji dalis vykdomosios valdžios įgaliojimų suteikta vyriausybės vadovui, premjerministrui, kuris paprastai yra parlamento daugumos arba daugumos koalicijos lyderis ir skiriamas prezidento. Kabineto nariai skiriami prezidento pagal premjerministro teikimą.

Slovėnija

Slovėnijos respublika – valstybė centrinėje Europoje, besiribojanti su Italija vakaruose, Kroatija pietuose ir rytuose, Vengrija šiaurės rytuose, Austrija šiaurėje ir Adrijos jūra pietvakariuose.

Pagrindinis straipsnis: Slovėnijos istorija

Suomija

Suomija, oficialiai Suomijos Respublika  – valstybė Šiaurės Europoje, Fenoskandijos regione. Suomija šiaurėje ribojasi su Norvegija, rytuose su Rusija, vakaruose su Švedija. Pietvakariuose Suomiją skalauja Baltijos jūra, vakaruose – Botnijos, o pietuose – Suomijos įlanka. Tarp Suomijos ir Švedijos esančios Alandų salos priklauso Suomijai, tačiau turi plačią savivaldą. Suomija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje (15,47 žm./km²). Didžioji dalis gyventojų susitelkę šalies pietuose. Šalies sostinė yra Helsinkis. Suomijoje yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų.

Suomija yra Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Šiaurės Tarybos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Eurozonos narė.

Ukrainos TSR

Ukrainà  – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.

Vatikanas

Vatikanas, Vatikano Miesto Valstybė (, ital. Stato della Citta del Vaticano) – miestas-valstybė, anklavas Italijos sostinės Romos vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą.

Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų Romoje, popiežiaus vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos).

Vengrija

Vengrija – valstybė vidurio Europoje, besiribojanti su Austrija, Slovakija, Ukraina, Rumunija, Serbija, Kroatija ir Slovėnija.

Administraciniu-teritoriniu požiūriu šalis suskirstyta į 19 medžių . Sostinė Budapeštas turi atskiro vieneto statusą. Vengrijos apskritys (skliausteliuose nurodomi jų centrai):

Vokietija

Apie Vokietijos Federacinės Respublikos istoriją skaitykite straipsnį Vakarų Vokietija

Vokietija, oficialiai – Vokietijos Federacinė Respublika, VFR (, BRD) – federacinė parlamentinė respublika Vakarų Europoje. Vokietija susideda iš 16 federacinių vienetų (žemių). Sostinė ir didžiausias miestas – Berlynas. Vokietija – didžiausia pagal gyventojų skaičių Europos šalis (~81,5 mln. gyv.).

Čekija

Čekijos Respublika  – valstybė Vidurio Europoje. Respublika šiaurėje ribojasi su Lenkija, šiaurės vakaruose ir vakaruose su Vokietija, pietuose su Austrija ir Slovakija.

Čekija susideda iš trijų istorinių žemių – Bohemijos, Moravijos ir Čekų Silezijos (anksčiau taip pat vadintos Austrijos Silezija).

Švedija

Švedija, oficialiai – Švedijos Karalystė  – valstybė Skandinavijos pusiasalyje, Šiaurės Europoje. Švedija ribojasi su Suomija rytuose ir Norvegija vakaruose, o pietuose Eresundo tiltu jungiasi su Danija.

Švedijos plotas – 450,295 km² (trečia Europos Sajungoje). Čia gyvena apie 9,6 milijonų gyventojų. Švedijoje labai mažas gyventojų tankis – 21 gyventojas 1 kvadratiniame kilometre. Šalies pietuose gyvena žymiai daugiau žmonių negu šiaurėje. Apie 85 % gyventojų gyvena miestuose, prognozuojama, kad šis skaičius didės. Švedijos sostinė yra Stokholmas, kuris taip pat yra ir didžiausias miestas šalyje su 1,3 milijono gyventojų. Antras pagal dydį miestas yra Geteborgas su 0,5 milijonų gyventojų, trečias – Malmė.

Šveicarija

Šveicarija, oficialiai Šveicarijos Konfederacija (, tarptautinis kodas CH) – mažiausia pasaulyje federacinė valstybė įsikūrusi vidurio Europoje. Šalį sudaro 26 kantonai. Šveicarija šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose su Italija, vakaruose su Prancūzija. Šveicarijoje vartojamos keturios oficialiosios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, 2004 m. prisijungė prie Šengeno erdvės.

Šveicarijos ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje. Paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Nustatyta, kad Ciurichas ir Ženeva, pagal gyvenimo kokybę, užima antrą ir trečią vietas pasaulyje.

Dominikos Respublika

Dominikos Respublika  – valstybė Karibų jūroje, Ispanjolos saloje. Ribojasi su Haičiu, užimančiu vakarinę salos pusę.

Dominikos Respublikos ekonomika devinta didžiausia tarp Lotynų Amerikos ir antra didžiausia tarp Karibų ir Centrinės Amerikos šalių. Nors seniau garsėjusi cukraus gamyba, šiuo metu didžiausią ekonomikos dalį sudaro paslaugų ekonomika. Nors ir labai išvystytos telekomunikacinės sistemos, šalį vargina nedarbo lygis, valdžios korupcija, nenuoseklus elektros energijos tiekimas, socialinės nelygybės sąlygotos problemos.

Hondūras

Hondūro Respublika (La Republica de Honduras) – valstybė Centrinėje Amerikos dalyje. Ribojasi su Gvatemala ir Salvadoru vakaruose, Nikaragva – pietuose. Su Belizu per Hondūro įlanką eina 75 km jūros siena.

Valdymo forma – prezidentinė respublika. Šalies vadovas – prezidentas, kuris yra ir vyriausybės vadovas. Prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Dabartinis prezidentas - Porfirio Lobo Sosa, išrinktas per paskutinius rinkimus (2010 m. sausio 27 d.).

Jamaika

Jamaika – sala ir valstybė Karibų jūroje, Didžiųjų Antilų salyne, į pietus nuo Kubos ir į vakarus nuo Haičio. Pavadinimas kilo iš indėnų Taino kalbos pavadinimo Xaymaca („pavasarių žemė“).

Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos; angl. The United States of America, sutrumpintai USA) – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinėje Kolumbijos apygardoje). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.

Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 306 milijonai), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos teritorijos.

Kanada

Kanada – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.

Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų. 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų, ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje.

Kosta Rika

Kosta Rikos Respublika (Kosta Rika) – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Panama pietuose, Nikaragva šiaurėje, taip pat Karibų jūra rytuose ir Ramiuoju vandenynu vakaruose.

Kosta Rika yra demokratinė respublika su stipria konstitucija. Šalis turėjo daugiau nei 115 metų nenutraukiamą demokratiją. Dėl to Kosta Rika yra viena iš stabiliausių valstybių regione. Ji sugebėjo išvengti agresijos protrūkio, kuris pasireiškė didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje.

Kuba

Kubos Respublika (Kuba) – salų valstybė tarp Karibų jūros, Meksikos įlankos ir Atlanto vandenyno. Kubos valstybę sudaro pagrindinė sala Kuba, Chuventudo sala ir kelios mažų salų grupės. Havana yra didžiausias miestas ir valstybės sostinė. Kubos Santjagas yra antras pagal dydį miestas. Kubos šiaurėje yra JAV ir Bahamos, Meksika į vakarus, Kaimanų salos ir Jamaika į pietus, Haitis ir Dominikos Respublika į pietryčius.

1492 m. Kristupas Kolumbas išsilaipino Kubos saloje ir paskelbė ją Ispanijos karalystės dalimi. Kuba liko ispanų valdžioje iki ispanų-amerikiečių 1898 m. karo galo. 1902 m. gavo JAV pripažinimą. Nuo 1953 iki 1959 m. Kuboje įvyko Kubos revoliucija ir buvo pašalinta Fulgensijaus Batistos diktatūra. Kiek veliau Fidelis Kastro sukūrė naują valdžią. Dabartinė Kubos valdžia laikoma autoritarine.

Meksika

Jungtinės Meksikos Valstijos (Meksika) yra federalinė konstitucinė respublika Šiaurės Amerikoje. Ribojasi su JAV šiaurėje, Gvatemala ir Belizu pietryčiuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose, Karibų jūra bei Meksikos įlanka rytuose. Šalis užima beveik 2 mln. km² plotą ir yra 5-ta iš didžiausių Amerikų žemynų valstybių ir 14-ta tarp didžiausių nepriklausomų valstybių pasaulyje. Šalyje gyvena apie 121,7 mln. gyventojų 2015 m. duomenimis ir tai yra didžiausia pagal gyventojų skaičių ispaniškai kalbanti valstybė bei 12-a pagal gyventojų skaičių pasaulyje. Meksika yra federacija, sudaryta iš 31 valstijos ir sostinės Meksiko.

Meksika yra vienintelė Lotynų Amerikos valstybė TEBIPO narė (nuo 1994 m.) Šalis laikoma naujai industrializuota valstybe turinti 11-a didžiausią BVP pagal perkamosios galios paritetą pasaulyje. Ekonomiškai glaudžiai bendradarbiauja su NAFTA, kurią ir pati yra pasirašiusi, narėmis.

Panama

Panama (oficialiai Panamos Respublika) – piečiausia Centrinės Amerikos valstybė, jungianti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Ribojasi su Kosta Rika šiaurės vakaruose, Kolumbija pietryčiuose, taip pat Ramiuoju vandenynu pietuose ir Karibų jūra šiaurėje.

Panama yra demokratinė prezidentinė respublika. Šalies prezidentas yra valstybės galva ir vyriausybės vadovas. Veikia daugiapartinė sistema. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma.

Trinidadas ir Tobagas

Trinidado ir Tobago Respublika (Trinidadas ir Tobagas) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų.

Trinidadas ir Tobagas užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.

Australija

Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš (nežinoma pietų žemė).

Pirmieji žmonės Australijoje pasirodė prieš 42-48 tūkst. metų. Pirmieji Australijos gyventojai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai; jie persikėlė iš Pietryčių Azijos. Daugelis šių genčių buvo medžiotojai ir rinkėjai. Toreso sąsiaurio salų aborigenai, priklausantys melaneziečiams, apsigyveno Toreso sąsiaurio salose ir šiauriausiame Kvinslendo kampe; jų kultūra buvo ir išlieka skirtinga nuo Australijos aborigenų.

Naujoji Zelandija

Naujoji Zelandija salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.


Argentina

Argentina, oficialiai vadinama Argentinos Respublika (isp. República Argentina) – antra pagal dydį Pietų Amerikos valstybė ir aštunta pagal dydį pasaulio valstybė, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.

Argentina ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Bolivija, Čile ir Urugvajumi. Užima 2 791 810 km² plotą. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.

Bolivija

Bolivijos Daugiatautė Valstybė (Bolivija) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Brazilija šiaurėje ir rytuose, Paragvajumi bei Argentina pietuose, Čile bei Peru vakaruose.

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Centro-pietiniai Andai

Brazilija

Brazilijos Federacinė Respublika  – valstybė Pietų Amerikos žemyne, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių portugališkai kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.

Šalis užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno, bei ribojasi su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana.

Ekvadoras

Ekvadoro Respublika (Ekvadoras) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Kolumbija šiaurėje, Peru rytuose ir pietuose bei Ramiuoju vandenynu vakaruose.

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Šiauriniai Andai (Senovės Peru)

Gajana

Gajanos Respublika (Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose, Venesuela vakaruose, Atlanto vandenynu šiaurėje. Gajanos vardas kilęs iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „Daugelio vandenų kraštas“, mat ją kerta ne viena upė, įtekanti į Atlanto vandenyną.

Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.

Kolumbija

Kolumbijos Respublika (Kolumbija) – valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose. Ribojasi su Venesuela ir Brazilija rytuose, Ekvadoru ir Peru pietuose, Panama vakaruose, taip pat su Ramiuoju vandenynu ir Karibų jūra.

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Andų Tolimoji šiaurė

Paragvajus

Paragvajaus Respublika  – valstybė centrinėje Pietų Amerikoje. Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose, Brazilija šiaurės rytuose ir Bolivija šiaurės vakaruose.

Paragvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Valstybės ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Jis kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Vykdomąją valdžią sudaro prezidentas ir jo paskirta vyriausybė. Įstatymų leidybinę valdžią sudaro dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Senatorių rūmų (Cámara de Senadores) ir Deputatų rūmų (Cámara de Diputados). Senatorių rūmus sudaro 45 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Deputatų rūmus sudaro 80 narių, renkamų visuotiniuose rinkimuose 5 metų kadencijai. Paragvajuje yra daugiapartinė sistema. Šalį daug metų valdė konservatyvi Colorado partija.

Peru

Peru, oficialiai Peru Respublika (isp.: Perú arba República del Perú; kečujų k.: Piruw) yra valstybė Pietų Amerikoje, kuri ribojasi su Ekvadoru ir Kolumbija šiaurėje, su Brazilija – rytuose, su Bolivija – pietryčiuose ir su Čile – pietuose. Vakaruose Peru pakrantes skalauja Ramusis vandenynas.

* Lima – 6 100 000 gyv.,

Čilė

Čilės Respublika yra Pietų Amerikos šalis, kuri šiaurėje ribojasi su Peru, Bolivija, o rytuose – su Argentina.

Čilės teritorijos šiaurinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Pietinis ir Tolimųjų pietų regionai.

Kalba

2019-20 coronavirus outbreak (English)  Epidemia di SARS-CoV-2 del 2019-2020 (Italiano)  Uitbraak coronavirus in 2019 (Nederlands)  Épidémie de maladie à coronavirus de 2019-2020 (Français)  Coronavirus-Epidemie 2019/2020 (Deutsch)  Surto de COVID-19 (Português)  Вспышка COVID-19 (Русский)  Epidemia de neumonía por coronavirus de 2019-2020 (Español)  Szerzenie się zakażeń wirusem SARS-CoV-2 (Polski)  2019冠狀病毒病疫情 (中文)  Coronavirusutbrottet 2019–2020 (Svenska)  Epidemia de coronavirus (Română)  2019年-2020年中国武漢における肺炎の流行 (日本語)  Спалах коронавірусу 2019-nCoV (Українська)  Епидемия от коронавирус 2019-20 (Български)  코로나바이러스감염증-19 유행 (한국어)  Koronavirusepidemia 2019–2020 (Suomi)  Wabah penyakit koronavirus 2019–2020 (Bahasa Indonesia)  Koronaviruso 2019-nCoV protrūkis (Lietuvių)  Udbrud af COVID-19 i Wuhan 2019-2020 (Dansk)  Epidemie koronaviru SARS-CoV-2 (Česky)  2019-2020 koronavirüs salgını (Türkçe)  Епидемија коронавируса 2019/20. (Српски / Srpski)  2019.–2020. aasta Wuhani koroonaviiruse puhang (Eesti)  COVID-19 koronavírus-járvány (Magyar)  การระบาดของโคโรนาไวรัส พ.ศ. 2562–2563 (ไทย)  COVID-19 epidēmija (Latviešu)  Έξαρση νέου κοροναϊού 2019–20 (Ελληνικά)  Dịch virus corona 2019–20 (Tiếng Việt) 
 mapnall@gmail.com