Žemėlapis - Birštonas

Lietuvos vėliava

Lietuvos Tarybų Respublika  – buvusi sovietinė respublika dabartinės Lietuvos teritorijoje, gyvavusi kelis mėnesius 1918–1919 m.

1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos Maskvoje centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. Gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko. 1918 m. gruodžio 16 – 1919 m. sausio 7 d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame Daugpilyje. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms ir Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, gruodžio 15 d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė Prano Eidukevičiaus vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba. Gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią. Gruodžio 18 d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios dažniausiai realios valdžios neturėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. Tarybų Rusijos sovnarkomas pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). Netrukus Lietuvos Sovietų Respubliką pripažino vadinamosios Baltarusijos, Estijos, Ukrainos sovietų respublikos. 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. Sausio 5 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, į kurį persikėlė ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė.