Žemėlapis - Bisau Gvinėja (Republic of Guinea-Bissau)

Bisau Gvinėja (Republic of Guinea-Bissau)
Bisau Gvinėjos vėliava
Bisau Gvinėjos Respublika (Bisau Gvinėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Senegalu šiaurėje, Gvinėja rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

* Apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Senegambija

Visa Bisau Gvinėjos teritorija priklauso istoriniam Senegambijos regionui, kur vyrauja Atlanto grupės kalbos. XIII a. didžiąją jo dalį prisijungė Malio imperija. Jai valdant, į kraštą migravo mandingų gentys, formavosi atskiras jų subetnosas mandinkai. Imperijoje Bisau Gvinėjos teritorija kartu pietų Senegalu ir Gambija buvo administruojama kaip atskiras vienetas. Todėl XVI a. yrant imperijai, jame susikūrė nepriklausoma valstybė Kaabu su sostine Kansaloje.

XV a. kraštą pasiekė portugalai, kurie užmezgė prekybinius ryšius su pajūrio tautomis. Čia pastatytos portugalų tvirtovės Bisau ir Kašeu. Nepaisant to, kad tai buvo vienos pirmųjų portugalų gyvenviečių Afrikoje, krašto kolonizacija nebuvo sėkminga. Vietos afrikiečiai valdovai, nors ir vykdė pelningą prekybą su portugalais, neleido jų skverbimosi į kraštą, o bendravimas su jais vyko tik jų tvirtovėse. Portugalai kraštą ėmė vadinti Portugalijos Gvinėja ir jam taip pat priskyrė pajūrį dabartiniame pietų Senegale.

XIX a. Kaabu kontroliuojamose teritorijose stiprėjo fulbių džihadas. Futa Toro fulbiai ne kartą nusiaubė valstybę. Vėliau interesus į regioną išreiškė kita teokratinė fulbių valstybė – Futa Džalonas, siekusi hegemonijos Senegambijoje. 1866 m. Futa Džalono karvedys Alfa Jaja, suvienijęs pajėgas su Tukulero Umar Taliu, apsiautė Kaabu sostinę. 1867 m. Kaabu valdovas Dianke Walli susprogdino Kansalą kartu su jos gyventojais. Tai pabaigė Kaabu valstybės egzistavimą, o regioną užvaldė Futa Džalonas. Keitėsi etninė regiono sudėtis, ir vietoj mandinkų čia įsigalėjo fulbiai.

Tuo pat metu pajūryje hegemoniją plėtė portugalai, kurie susidūrė su kitų kolonijinių valstybių interesais. 1870 m. jie išlaikė kontrolę Bolamoje, į kurią pretendavo britai, tačiau 1885 m. neteko šiaurinių teritorijų, kurios perėjo Prancūzijos Vakarų Afrikai. Portugalai skverbėsi į krašto gilumą, kur palaužė vietos genčių pasipriešinimą ir galiausiai suformavo dabartines teritorijas. Siekdami kelti krašto ūkį, jie vystė žemės riešutų auginimą.

Iš pradžių kolonija vystėsi sparčiai, tačiau po II pasaulinio karo prasidėjo stagnacija. Visoje Afrikoje prasidėjus dekolonizacijai, 1956 m. vietos lyderis Amílcar Cabral įkūrė PAIGC, siekusią šalies nepriklausomybės. Nors 1960 m. aplinkinės šalys tapo nepriklausomos, Portugalija vengė paleisti savo kolonijas. Remiama kaimynių, PAIGC vykdė partizaninį karą, kuris buvo vienas iš aršiausių kolonijinių karų, kuriuos Portugalija kovojo Afrikoje. 1974 m. Bisau Gvinėja iškovojo nepriklausomybę, jos pirmuoju prezidentu tapo Luís Cabral.

Šalyje nepasiektas stabilumas. Iš pradžių vyko susidorojimai su pro-portugališkai nusiteikusiais gyventojais. 1980 m. valdžią paėmė João Bernardo "Nino" Vieira, kuris viešpatavo kaip vienvaldis. Pirmieji demokratiniai rinkiamai įvyko 1994 m., tačiau 1998 m. kilo Bisau Gvinėjos pilietinis karas, kurio metu Vieira nuverstas. 2005 m. jam pavyko grįžti į valdžią per demokratiškai organizuotus rinkimus, bet 2009 m. prezidentas nužudytas.

 
Neighbourhood - Šalis  
Žemėlapis - Bisau Gvinėja (Republic of Guinea-Bissau)
Žemėlapis
Žemėlapis - Bisau GvinėjaGuinea_Bissau_Map.jpg
Guinea_Bissau_Map.jp...
1040x1120
freemapviewer.org
Žemėlapis - Bisau Gvinėja1000px-Guinea-Bissau_physical_map.svg.png
1000px-Guinea-Bissau...
1000x658
freemapviewer.org
Žemėlapis - Bisau GvinėjaSatellite_image_of_Guinea-Bissau_in_January_2003.jpg
Satellite_image_of_G...
1361x833
freemapviewer.org
Žemėlapis - Bisau GvinėjaGuinea-Bissau_Topography.png
Guinea-Bissau_Topogr...
1233x833
freemapviewer.org
Žemėlapis - Bisau GvinėjaGuinea-Bissau_regions_map.png
Guinea-Bissau_region...
3008x2058
freemapviewer.org
Un-guinea-bissau.png
2709x2073
upload.wikimedia.org
large_detailed_polit...
2571x2019
www.vidiani.com
27ABAFCC94AB81F9C125...
2024x1472
img.static.reliefweb...
rl3c_gw_guinea-bissa...
1240x1120
www.ginkgomaps.com
guineebi75.gif
1402x968
d-maps.com
rl3c_gw_guinea-bissa...
1240x1041
www.ginkgomaps.com
large_detailed_road_...
1412x908
www.vidiani.com
Guinea-Bissau-physic...
1412x905
www.ezilon.com
political-map-of-Gui...
1412x899
www.ezilon.com
map-guinea-bissau.jp...
1250x978
www.geographicguide....
5868916-guinea-bissa...
1200x981
us.123rf.com
Guinea_Bissau_Map.jp...
1040x1120
upload.wikimedia.org
political_and_admini...
1040x1120
www.vidiani.com
guinea_bissau_rel93....
1040x1120
www.lib.utexas.edu
Map_of_the_sectors_o...
1206x941
upload.wikimedia.org
large_administrative...
1200x918
www.vidiani.com
Guinea-Bissau-Politi...
1008x1088
mappery.com
guinea_bissau.gif
1008x1088
images.nationmaster....
Guinea-Bissau-Politi...
1008x1088
www.mappery.com
guib-LMAP-md.png
965x966
www.operationworld.o...