Žemėlapis - Fokidė (Nomós Fokídos)

Fokidė (, IPA: [foˈkiða], ??, IPA: [foˈkis]) – senovės Graikijos regionas ir šiuolaikinis Graikijos nomas, besitęsiantis nuo vakarinių Parnaso šlaitų rytuose iki Vardosijos kalnų vakaruose, o pietuose – Korinto įlanka.

Fokidės istorijos pradžia nežinoma. Įsiveržus persams 480 m. pr. m. e. fokiečiai kovėsi graikų pusėje, bet dėl neryžtingumo Termopilų mūšyje graikai nuo jų nusigręžė, o Platėjos mūšyje jie jau kovėsi persų pusėje. 457 m. pr. m. e. kai Fokidė bandė išplėsti savo įtaką į Kefiso ištakas Doridės teritorijoje, atvyko Spartos armija ginti „doriečių miesto“. Panašus bandymas užimti Delfus 448 m. pr. m. e. irgi baigėsi Spartos pasipriešinimu, bet po kurio laiko su Atėnų, kurių sąjungininkais tapo 454 m. pr. m. e., pagalba fokiečiai užėmė šventovę. Smukus Atėnų sausumos armijos galiai ryšiai su Fokide nusilpo. Peloponeso karo metu Fokidė buvo nominali Spartos sąjungininkė ir vasalė, bei praradusi Delfus.

IV a. pr. m. e. Fokidei kėlė grėsmę Bojotija. Padėję Spartai įsiveržti į Bojotiją per Korinto karą (395–394 m. pr. m. e.), fokiečiai turėjo gintis. Jiems padėjo Sparta 380 m. pr. m. e., bet po to jie turėjo nusileisti didėjančiai Tėbų galiai. Fokidė padėjo Epaminondui įsiveržti į Peloponesą, tik nedalyvavo Mantinėjos kampanijoje (370–362 m. pr. m. e.). 323 m. pr. m. e. Fokidė dalyvavo Lamijos kare prieš Antipatrą, o 279 m. pr. m. e. gynė Termopilus nuo galų.

Vėliau mažai žinoma apie Fokidę. III a. pr. m. e. Fokidė atiteko Makedonijai, o dar vėliau Etolijos lygai, kuri 196 m. pr. m. e. galutinai prisijungė Fokidę. Valdant Romos respublikai nacionalinė fokiečių lyga buvo išardyta, bet Augustas ją atgaivino bei grąžino jos balsus Delfų amfiktionijoje, kuriuos ji prarado 346 m. pr. m. e. ir prijungė prie Achajos sinodo. Fokidės lyga paskutinį kartą minima valdant Trajanui.