Žemėlapis - Gvinėja (Republic of Guinea)

Gvinėja (Republic of Guinea)
Gvinėjos vėliava
Gvinėjos Respublika (Gvinėja) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Bisau Gvinėja šiaurės vakaruose, Senegalu šiaurėje, Maliu šiaurės rytuose, Dramblio Kaulo Krantu rytuose, Liberija ir Siera Leone pietuose, taip pat Atlanto vandenynu vakaruose. Konakris yra didžiausias šalies miestas ir sostinė, jame yra įsikūrusi šalies vyriausybė. Gvinėja dažnai vadinama Konakrio-Gvinėja, norint atskirti šalį nuo kaimynės Bisau Gvinėjos. Gvinėjoje gyvena net 24 skirtingos etninės grupės.

Pagrindinis straipsnis: Gvinėjos istorija, apie ikikolonijinę istoriją taip pat žiūrėti Vakarų Sahelis, Senegambija

Ikikolonijiniais laikais Gvinėjos teritorija priklausė didesnei Sahelio civilizacijai, ir ją veikė svarbiausi procesai, vykę Vakariniame Sahelyje.

Nuo VIII a. šiaurėje (dab. Malio, Mauritanijos ir Senegalo teritorijose) klestėjusi Vagadu imperija kultūriškai veikė vietos tautas. Dėl to šiaurinėje Gvinėjos teritorijoje konsolidavosi mandingai, kurie įkūrė daug smulkių miestų valstybių, susijungusių į konfederaciją. Iki XIII a. tie Vagadu imperija, tiek jos palikuonė Kaniaga siekė dominuoti regione, ir tam tikrais laikotarpiais valdė jį kaip Kangabos provinciją.

1234 m. mandinkų lyderis Sundiata keita sumušė Kaniagą ir įgijo hegemoniją milžiniškame Vakarų Sahelio regione: įkūrė Malio imperiją, kuri valdė taip pat didžiąją dalį Malio, Senegalą, pietinę Mauritaniją. Ši imperija viešpatavo iki XVI a., stipriai įtakodama vietos kultūrą ir tradiciją. Nors vėliau Malis buvo nugalėtas kitų imperijų, jis išlaikė savo pirmines teritorijas šiaurės rytų Gvinėjoje. XVII a. II pusėje paskutinieji mandinkų valdovai nesugebėjo atsilaikyti prieš agresyvią Bamana imperiją šiaurėje.

Per šį laikotarpį Gvinėjos aukštumos Futa Džalonas buvo apgyvendintos fulbių, kurie labai sparčiai islamizavosi. XVIII a. fulbiai konsolidavo Futa Džalono valstybę, kurioje įdiegta islamiška teokratija. Ši valstybė savo ekonomikoje rėmėsi prekyba su pakrantėje įsikūrusiomis Europos prekybinėmis kolonijomis. Svarbiausios Futa Džalono prekės buvo vergai, grūdai ir galvijai.

Europiečiai Gvinėjos pakrančių regionu domėjosi nuo XVI a. XIX a. II pusėje dabartinės Gvinėjos pakrantėse įsitvirtino Prancūzija, čia įkūrusi svarbiausią avanpostą – Konakrį. Šios teritorijos buvo žinomos kaip „Pietinės upės“ (Rivières du Sud). Kolonizavę susu gyvenamas pakrantes, prancūzai skverbėsi į krašto gilumą. 1896 m. Pore-Daka mūšyje jie nugalėjo Futa Džaloną, o 1898 m. – ryčiau buvusią Vasulu imperiją. Nuo 1894 m. kolonija buvo traktuojama kaip Prancūzijos Gvinėja, kuri įjungta į Prancūzijos Vakarų Afriką.

1958 m. Gvinėja paskelbė nepriklausomybę, ir jos pirmuoju prezidentu tapo Seku Turė, kuris vedė šalį į Afrikinį socializmą ir vienpartinę sistemą. Šalyje įsigalėjo diktatūra, buvo pažeidžiamos žmogaus teisės.

1984 m. Seku Ture mirus, perversmo metu valdžią šalyje užgrobė Lansana Kontė, kuris inspiravo demokratizacijos procesus, paleido politinius kalinius, sugrąžino daugiapartinę sistemą. Nepaisant to, prezidento valdžia šalyje išliko labai stipri, Lansana Kontė buvo perrinktas tris kartus. Šalį stipriai veikė ir neramumai, vykę gretimose Liberijoje ir Siera Leonėje 2008 m. mirus Lansana Kontė, valdžią užgrobė karinė chunta, vadovaujama Musa Dadis Kamara. Gvinėjoje sustiprinta diktatūra, 2009 m. demonstracijos metu buvo apšaudomi ir prievartaujami civiliai gyventojai.

2021 m. rugsėjo 5 d. kariškiai vadovaujami Mamadi Dumbuya perėmė valdžią suimdami prezidentą Alfą Kondę (Alpha Condé). Paskelbė apie sienų uždarymą, vyriausybės ir parlamento paleidimą bei konstitucijos galiojimą sustabdymą. 
Valiuta / Kalba 
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
GNF Gvinėjos frankas (Guinean franc) Fr 0
ISO Kalba
FR Prancūzų kalba (French language)
Neighbourhood - Šalis  
Žemėlapis - Gvinėja (Republic of Guinea)
Žemėlapis
Google Earth - Žemėlapis - Gvinėja
Google Earth
OpenStreetMap - Žemėlapis - Gvinėja
OpenStreetMap
Žemėlapis - GvinėjaGuinea_Regions_map.jpg
Guinea_Regions_map.j...
2527x1919
freemapviewer.org
Žemėlapis - GvinėjaSatellite_image_of_Guinea_in_February_2003.jpg
Satellite_image_of_G...
3320x2486
freemapviewer.org
Žemėlapis - Gvinėjaguinea_bissau_rel93.jpg
guinea_bissau_rel93....
1040x1120
freemapviewer.org
Žemėlapis - Gvinėjaimage.jpg
image.jpg
1398x1632
freemapviewer.org
Žemėlapis - Gvinėjaimage.jpg
image.jpg
1398x1632
freemapviewer.org
txu-oclc-6552576-sb5...
5000x3783
www.lib.utexas.edu
Un-guinea.png
3092x2367
upload.wikimedia.org
Mapa-Topografico-de-...
2054x1912
mapas.owje.com
guinea_west_1964.jpg
2054x1912
www.lib.utexas.edu
new_guinea_eastern_g...
1731x1569
images.nationmaster....
Guinea-physical-map....
1412x1087
www.ezilon.com
political-map-of-Gui...
1412x1074
www.ezilon.com
Guinea-road-map.gif
1412x1070
www.ezilon.com
large_road_map_of_gu...
1412x1070
www.vidiani.com
Guinea_Map.jpg
1104x1282
upload.wikimedia.org
detailed_relief_and_...
1104x1282
www.vidiani.com
guinea_rel02.jpg
1104x1282
www.lib.utexas.edu
Equatorial-Guinea-ro...
1412x981
www.ezilon.com
guinea_pol02.jpg
1080x1272
www.lib.utexas.edu
large_political_and_...
1080x1272
www.vidiani.com
guinea_pol02.jpg
1080x1272
images.nationmaster....
map-british-new-guin...
1377x969
www.philatelicdataba...
Equatorial_Guinea_Ma...
1000x1240
upload.wikimedia.org
guinea.gif
1004x1160
www.lib.utexas.edu
Guinea-Map.gif
1004x1160
mappery.com