Irkutsko sritis (Irkutsk Oblast)
 |
 |
Į sudėtį anksčiau įėjo Ust Ordos Buriatų autonominė apygarda. 2008 m. ji panaikinta.
Sritis išsidėsčiusi Rytų Sibire. Šiaurės vakarinę dalį užima Vidurinio Sibiro plokščiakalnis su Angaros kalvagūbriu. Pietuose iškilę Sajanų kalnai, Baikalo ežero pakrantėje – Pamario ir Baikalo kalnagūbriai. Rytuose siekia Stano kalnagūbrį ir Patomo kalnyną. Aukštis – iki 3000 m.
Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -15 °C pietuose iki -33 °C šiaurėje, liepos temperatūra +17-19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – apie 400 mm. Paplitęs amžinas įšalas.
Irkutsko srities upės priklauso Jenisiejaus baseinui (Angara, Žemutinė Tunguska, Čuna, Oka) ir Lenos baseinui (Lena, Vitimas, Kirenga). Srityje telkšo giliausias pasaulyje ir antrasis pagal dydį Rusijoje ežeras – Baikalas.
Tris ketvirtadalius srities ploto dengia miškai, sudaryti iš pušų, maumedžių, kedrų, eglių, kėnių. Pietuose vietomis yra išlikę stepių. Kalnuose auga kedrų giraitės ir kalnų tundra.
Žemėlapis - Irkutsko sritis (Irkutsk Oblast)
Žemėlapis
Šalis - Rusija
 |
 |
| Rusijos vėliava | |
Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| RUB | Rusijos rublis (Russian ruble) | ₽ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| KV | Komių kalba (Komi language) |
| RU | Rusų kalba (Russian language) |
| TT | Totorių kalba (Tatar language) |
| CE | Čečėnų kalba (Chechen language) |
| CV | Čiuvašų kalba (Chuvash language) |
