Krasnodaras (Krasnodarskiy Kray)
 |
 |
Krasnodaro krašto administracinis centras, istorinio-geografinio Kubanės regiono centas. Stambus ekonominis ir kultūrinis Šiaurės Kaukazo ir Pietų federalinės apygardos centras. Upių uostas, geležinkelio ir automobilių kelių mazgas, oro uostas. Mašinų, metalo, elektros ir medicinos prietaisų, chemijos, naftos, statybų, lengvoji, maisto, medienos pramonė. Yra porceliano gamykla, vaistinių preparatų kombinatas.
Yra daug mokslinių tyrimų institutų, universitetų, akademijų ir insitutų. Dramos, operetės, lėlių teatrai, cirkas, filharmonija, istorijos ir archeologijos muziejus-draustinis, dailės muziejus. Šv. Kotrynos soboras, senasis pašto pastatas.
Dabartinio miesto ribose, Kubanės upės pakrantėje buvo Bosforo karalystės miestas ir tvirtovė. Dabartinio miesto centre, abiejose Karasuno pusėse, archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta stambi meotų gyvenvietė, buvusi čia nuo IV ar II a. pr. m. e.
1792 m. birželio 30 d. Jekaterina II išleido įsaką Juodosios jūros kazokams (buvę Zaporožės kazokai), kuriuo kazokams, kurie čia gyveno ir tarnavo amžinam naudojimui suteikiama Kubanės žemė, kurią ribojo Kubanės upė ir Azovo jūra, o rytuose - sąlyginė linija nuo Labos žiočių iki Jeisko miestelio. Kazokai Jekaterinodaro gyvenvietę įkūrė 1793 m. Iš pradžių tai buvo karinė stovykla, 1794 m. pastatyta Jekaterinodaro tvirtovė. 1794 m. rugsėjo 18 d. matininkas Hetmanovas pradėjo matuoti miesto gatves pagal Taurijos generalgubernatoriaus Semiono Žegulino patvirtintą planą. Pagal 1794 m. lapkričio 11 d. surašymą Jekaterinodare gyveno 586 gyventojai.
Tvirtovė ir miestas turėjo saugoti imperijos sienas ir sustiprinti Rusijos pozicijas pretenduojant į Čerkesiją, dėl kurios ji varžėsi su Osmanų imperija. Nuo 1860 m. Jekaterinodaras tapo įkurtos Kubanės srities administraciniu centru. 1867 m. Jekaterinodaras tapo miestu. XIX a. pabaigoje, Šiaurės Kaukaze nutiesus geležinkelį, tapo stambiu susisiekimo ir prekybos centru. 1888 m. čia gyveno apie 45 000 gyventojų.
Rusijos pilietinio karo metu miestas kelis kartus ėjo iš rankų į rankas, buvo užimamas tai Raudonosios armijos, tai Savanorių armijos. 1918 m. balandžio 9-13 d. miestą šturmavo baltųjų generolas L. Kornilovas. Šis šturmas tapo Savanorių armijos Pirmojo Kubanės žygio iš Dono į Kubanę kulminacija. jo metu žuvo kariuomenės vadas, o jo vietą užėmęs A.Denikinas nusprendė nutraukti miesto apsiaustį ir grįžti su armija į Doną. Jekaterinodare buvo paskelbta Kubanės Liaudies Respublika. Po penkių mėnesių, Antrojo Kubanės žygio metu 1918 m. rugpjūčio 16-17 d. miestą užėmė generolas Denikinas. Jekaterinodaras de facto tapo Baltųjų judėjimo sostine Rusijos pietuose. 1919-1920 m. čia veikė ir pogrindinis komunistų partijos komitetas, koordinavęs keleto pogrindinių organizacijų ir raudonųjų partizanų veiklą. 1920 m. kovo 17 d. miestą užėmė Raudonoji armija, jis pervadintas Krasnodaru.
Antrojo pasaulinio karo metu Krasnodarą nuo 1942 m. rugpjūčio 9 d. iki 1943 m. vasario mėn. buvo užėmęs vermachtas. Karo metu miestas buvo gerokai apgriautas, vokiečių pajėgos, įskaitant gestapą ir SS nužudė tūkstančius žydų, komunistų, įtariamųjų bendradarbiaujant su partizanais.
Žemėlapis - Krasnodaras (Krasnodarskiy Kray)
Žemėlapis
Šalis - Rusija
 |
 |
| Rusijos vėliava | |
Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| RUB | Rusijos rublis (Russian ruble) | ₽ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| KV | Komių kalba (Komi language) |
| RU | Rusų kalba (Russian language) |
| TT | Totorių kalba (Tatar language) |
| CE | Čečėnų kalba (Chechen language) |
| CV | Čiuvašų kalba (Chuvash language) |
