Managva (Municipio de Managua)
Managva – Nikaragvos sostinė ir didžiausias miestas. 1,05 mln. gyventojų (2019). Viena iš šilčiausių Centrinės Amerikos sostinių, ji yra tik 50 m aukštyje virš jūros lygio, prie pietinio Managvos ežero kranto. Tai šalies komercinis ir kultūros centras. Jame yra daug maisto apdirbimo, baldų gamybos, metalo apdirbimo, tekstilės įmonių, yra aliejaus rafinavimo fabrikas. Netoli miesto auginama kavamedžiai, kukurūzai ir medvilnė; cukranendrės, ryžiai, sorgas auginami rečiau. Managva turi gerą susisiekimą geležinkeliu ir automagistralėmis su Korinto (Corinto) uostu, Leono (León) ir Granados (Granada) miestais. Panamerikos magistralė ir tarptautinis oro uostas jungia Managvą su kitais Centrinės ir Šiaurės Amerikos miestais.
Mieste yra Darijo parkas (Darío Park), pavadintas žymaus Nikaragvos poeto Rubeno Darijo (Rubén Darío) garbei; Nacionaliniai rūmai; XX a. katedra. 1952 m. Managvos universitetas tapo Nacionalinio Nikaragvos universiteto dalimi. Mieste taip pat yra Centrinės Amerikos (įkurtas 1961 m.) ir politechnikos (įkurtas 1968 m.; universiteto statusą įgijo 1978 m.) universitetai.
Managvos teritorijoje indėnai gyvena nuo 12 tūkst. m. pr. m. e.
Ispanų kolonizavimo laikotarpiu Managva buvo laikoma indėnų miestu, kuris turėjo mažiau svarbos nei tuomet ispaniški Nikaragvos miestai Leonas ir Granada. Tačiau nuolatinė tarpusavio konkurencija tarp pastarųjų dviejų miestų sąlygojo tai, kad 1857 m. kaip kompromisas sostine buvo paskelbta būtent Managva. Didelė Managvos dalis buvo atstatyta po 1931 metų, kai miestą nusiaubė žemės drebėjimas ir didžiulis gaisras. Po smarkaus 1972 m. žemės drebėjimo, verslo kvartalas buvo perstatytas 6 km į pietryčius nuo miesto centro. Per Nikaragvos revoliuciją Managvoje 1978–1979 m. aršiai kovojo Somosos režimo ir sandinistų pajėgos, ypač lūšnynuose.
1998 m. miestą nusiaubė uraganas Mičas.
Mieste yra Darijo parkas (Darío Park), pavadintas žymaus Nikaragvos poeto Rubeno Darijo (Rubén Darío) garbei; Nacionaliniai rūmai; XX a. katedra. 1952 m. Managvos universitetas tapo Nacionalinio Nikaragvos universiteto dalimi. Mieste taip pat yra Centrinės Amerikos (įkurtas 1961 m.) ir politechnikos (įkurtas 1968 m.; universiteto statusą įgijo 1978 m.) universitetai.
Managvos teritorijoje indėnai gyvena nuo 12 tūkst. m. pr. m. e.
Ispanų kolonizavimo laikotarpiu Managva buvo laikoma indėnų miestu, kuris turėjo mažiau svarbos nei tuomet ispaniški Nikaragvos miestai Leonas ir Granada. Tačiau nuolatinė tarpusavio konkurencija tarp pastarųjų dviejų miestų sąlygojo tai, kad 1857 m. kaip kompromisas sostine buvo paskelbta būtent Managva. Didelė Managvos dalis buvo atstatyta po 1931 metų, kai miestą nusiaubė žemės drebėjimas ir didžiulis gaisras. Po smarkaus 1972 m. žemės drebėjimo, verslo kvartalas buvo perstatytas 6 km į pietryčius nuo miesto centro. Per Nikaragvos revoliuciją Managvoje 1978–1979 m. aršiai kovojo Somosos režimo ir sandinistų pajėgos, ypač lūšnynuose.
1998 m. miestą nusiaubė uraganas Mičas.
Žemėlapis - Managva (Municipio de Managua)
Žemėlapis
Šalis - Nikaragva
Nikaragvos vėliava |
1524 m. Nikaragvą kolonizavo Ispanija. 1821 m. Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 m. ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
NIO | Nikaragvos kordoba (Nicaraguan córdoba) | C$ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
EN | Anglų kalba (English language) |
ES | Ispanų kalba (Spanish language) |