Montana
Ilgą laiką būsimos Montanos valstijos žemėse gyveno šajenų, krou, juodakojų, asiniboinų, gros ventre, dakotų, lakotų ir kitų genčių indėnai.
1742 m. šią teritoriją pasiekė prancūzų kolonistai. Dabartinės Montanos plotas į rytus nuo Uolinių kalnų buvo Prancūzų Luizianos, kurią 1803 m. Jungtinės Amerikos Valstijos nusipirko iš Prancūzijos, dalis. XIX a. pradžioje vietovę tyrinėjo M. Luiso ir V. Klarko ekspedicija. Tuo metu kailiadirbiai ir misionieriai įkūrė daugybę gyvenviečių.
1848–1864 m. laikotarpiu skirtingos Montanos dalys priklausė federalinių teritorijų dalims:
* Oregonui (1848–1859)
* Vašingtonui (1853–1863),
* Aidahui (1863–1864) ir
* Dakotai (1861–1864).
XIX a. 6-ajame dešimtmetyje būsimojoje Montanoje buvo aptiktos didelės aukso ir vario sankaupos. 1864 m. gegužės 26 d. Montanai suteiktas JAV federalinės teritorijos statusas. Teritorijos (o paskui ir valstijos) pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos žodžio montaña 'kalnas'. Pirmoji jos sostinė buvo Banakas. 1865 m. sostinė buvo perkelta į Virdžinija Sitį, o 1875 m – į Heleną.
1860 m. pabaigoje čia buvo įkurti keli kariniai fortai: Fort Shaw, Kemp Cook ir Fort Smith. Montanos kolonizaciją lydėjo mūšiai su indėnų gentimis. Garsiausias iš jų – mūšis prie Litl Bighorno, įvyko 1876 m. 1883 m. nutiesus Šiaurės Ramiojo vandenyno geležinkelį, smarkiai išaugo gyventojų skaičius. 1889 m. lapkričio 8 d. Montana buvo paskelbta valstija.
Žemėlapis - Montana
Žemėlapis
Šalis - Jungtinės Amerikos Valstijos
JAV vėliava |
Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
USD | Jungtinių Valstijų doleris (United States dollar) | $ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
EN | Anglų kalba (English language) |
ES | Ispanų kalba (Spanish language) |
FR | Prancūzų kalba (French language) |