NATO
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija ( – North Atlantic Treaty Organization; ) – tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, įkurta 1949 m. Organizacijos įkūrimo pagrindas - 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone (JAV) pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis.
2018 m. sausio 3 d. oficialiai įteisintas NATO himnas. Organizacijai priklauso 30 valstybių, iš jų 28 yra Europoje, 2 - Šiaurės Amerikoje. Sutarties organizacijos asocijuotosios narės: Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Moldavija, Rusija, Sakartvelas, Serbija, Suomija, Švedija, Šveicarija ir Ukraina. Formalų arba neformalų norą tapti NATO narėmis yra pareiškę Bosnija ir Hercogovina (2018 m. sudarytas narystės veiksmų planas ), Sakartvelas (2006 m. suintensyvintas dialogas ), Švedija (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. gegužę, yra prasidėjusi ratifikacija ), Suomija (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. gegužę, yra prasidėjusi ratifikacija ) ir Ukraina (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. rugsėjį ). Narystės yra siekęs Kipras.
* NATO atkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ąjį straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO preambulėje, Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.
* Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės – narės.
* Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.
NATO yra suverenių valstybių sąjunga kuri pati nedaro įtakos šių valstybių suverenumui. NATO neturi nei parlamento, nei teisės ar prievartos institucijų.
2018 m. sausio 3 d. oficialiai įteisintas NATO himnas. Organizacijai priklauso 30 valstybių, iš jų 28 yra Europoje, 2 - Šiaurės Amerikoje. Sutarties organizacijos asocijuotosios narės: Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Bosnija ir Hercegovina, Moldavija, Rusija, Sakartvelas, Serbija, Suomija, Švedija, Šveicarija ir Ukraina. Formalų arba neformalų norą tapti NATO narėmis yra pareiškę Bosnija ir Hercogovina (2018 m. sudarytas narystės veiksmų planas ), Sakartvelas (2006 m. suintensyvintas dialogas ), Švedija (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. gegužę, yra prasidėjusi ratifikacija ), Suomija (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. gegužę, yra prasidėjusi ratifikacija ) ir Ukraina (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. rugsėjį ). Narystės yra siekęs Kipras.
* NATO atkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ąjį straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO preambulėje, Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.
* Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės – narės.
* Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.
NATO yra suverenių valstybių sąjunga kuri pati nedaro įtakos šių valstybių suverenumui. NATO neturi nei parlamento, nei teisės ar prievartos institucijų.
Žemėlapis - NATO
Žemėlapis
Šalis - Belgija
Belgijos vėliava |
Belgija priklauso Žemutinių šalių regionui (kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas). Taip pat Belgija priklauso ir šių trijų valstybių ekonominei sąjungai, vadinamai Beniliuksu (nuo 1948 m.). Žemutinės šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose labai aukštas.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
EUR | Euras (Euro) | € | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
NL | Olandų kalba (Dutch language) |
FR | Prancūzų kalba (French language) |
DE | Vokiečių kalba (German language) |