Žemėlapis - Plevlios opština (Pljevlja)

Plevlios opština (Pljevlja)
Plevlios opština  – opština Juodkalnijoje, kurios administracinis centras ir didžiausias miestas yra Plevlia (19 489 gyv., 2013 m. ). Opštinoje gyvena 28 124 gyv. (2017 m.).

Opštinos plotas – 1346 km². Administracinio centro gyventojai sudaro apie 58,9 % viso opštinos gyventojų. Po Plevlios antra pagal dydį savivaldybės gyvenvietė yra 995 gyventojus turinti Šula.

Savivaldybė yra šiaurės vakarinėje šalies dalyje, Sandžako regione. Šiaurėje ribojasi su Serbija, pietuose su Moikovaco ir Žabliako savivaldybėmis, rytuose su Bijelo Polės opština, vakaruose – Bosnija ir Hercegovina.

Dalis savivaldybės teritorijos patenka į Durmitoro nacionalinį parką. Jos teritorijoje teka labai švaria laikoma Taros upė, tačiau kita jos teritorija tekanti upė Čehotina laikoma užteršta buitinėmis nuotekomis, anglies, cinko ir švino gavybos atliekomis.

SAvivaldybės teritorijoje pagaminama 15 proc. šalies gyvulininkystės produkcijos. Opština žinoma savo sūriu (Pljevaljski sir).

Etninė opštinos gyventojų sudėtis pagal 2003 m. gyventojų surašymą:

1992-93 m. vykstant karui Bosnijoje Miliča Dačevičiaus vadovaujami Serbų četnikų judėjimo nariai terorizavo vietinius musulmonus, kurstė antimusulmoniškas nuotaikas ir smurtą, tačiau iki etninio valymo nebuvo prieita įsikišus centrinei Serbijos valdžiai.

 
Žemėlapis - Plevlios opština (Pljevlja)
Šalis - Juodkalnija
Juodkalnijos vėliava
Juodkalnija (juodk. Црна Гора / Crna Gora – „Juodas kalnas“)  – valstybė Pietryčių Europoje, prie Adrijos jūros. Juodkalnija ribojasi su Serbija ir Kosovu rytuose, Bosnija ir Hercegovina šiaurės vakaruose, Kroatija vakaruose ir Albanija pietuose. Sostinė ir didžiausias miestas – Podgorica. Istorinė ir kultūrinė Juodkalnijos sostinė – Cetinė.

Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikštystės: Duklia, daugmaž pietinėje pusėje; Travunija vakaruose; Raška šiaurėje. 1042 m. archontas Stafanas Vojislavas pradėjo sukilimą ir iškovojo Duklios nepriklausomybę nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjevičių dinastijos pradininku. XIV–XV a. iškilo nepriklausoma Zetos kunigaikštystė, kurią 1356–1421 m. valdė Balšičių dinastija, o 1431–1498 m. – Crnojevičių dinastija. Tuomet pradėtas naudoti ir Juodkalnijos vardas. Patekusi į Osmanų imperiją Juodakalnija 1697 m. faktiškai atgavo nepriklausomybę valdant Petrovič-Njegošo dinastijai. Iš pradžių tai buvo teokratinė valstybė, valdoma valdovų-vyskupų, nuo 1852 m. pradėjo valdyti pasaulietiniai valdovai. Juodkalnijos nepriklausomybę didžiosios valstybės de facto pripažino Berlyno kongrese 1878 m., po Juodkalnijos-Osmanų imperijos karo. 1905 m. šalis tapo karalyste. Po Pirmojo pasaulinio karo tapo Jugoslavijos dalimi. Iširus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudarė Federacinę Jugoslavijos Respubliką, kuri 2003 m. buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sąjungą. Juodkalnija šioje sąjungoje užėmė 13,5 % teritorijos. Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę ir jos federacija su Serbija tų pačių metų birželio 3 d. buvo panaikinta.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
EUR Euras (Euro) € 2
ISO Kalba
SQ Albanų kalba (Albanian language)
BS Bosnių kalba (Bosnian language)
HR Kroatų kalba (Croatian language)
SR Serbų kalba (Serbian language)
HU Vengrų kalba (Hungarian language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Albanija 
  •  Bosnija ir Hercegovina 
  •  Kosovas 
  •  Kroatija 
  •  Serbija 
Administracinis vienetas
Miestas, Kaimas,...