Žemėlapis - Riau salos (Provinsi Kepulauan Riau)

Riau salos (Provinsi Kepulauan Riau)
Riau salos  – Indonezijos provincija, kurią sudaro Riau salynas ir gretimos salos.

Riau salos buvo atskirtos nuo Riau provincijos 2004 m. liepos mėnesį.

Nuo Šrividžajos iki XVI a. Riau salos priklausė įvairioms didelėms malajų karalystėms. Malajams giminingos oranglautų tautos apgyvendino Riau salas.

1511 m. žlugus Malakai, Riau salos tapo Džohoro sultonato, įsikūrusio Bintano saloje, centru.

Riau kaip regiono politinio ir ekonominio regiono centro vaidmuo pasikeitė, kai Singapūre įsikūrė britai. Tai padalino Džohoro sultonatą į dvi dalis. 1824 m. sutartis padalino malajų valdas tarp britų ir olandų.

Po šimtamečio kolonistų valdymo naujai nepriklausomos teritorijos persiorganizavo ir įvyko konfrontacija tarp Malaizijos ir Indonezijos dėl įvairių teritorijų, tarp jų – Riau salų.

Regione vienybės šiek tiek atsirado 1989 m. įkūrus Sijori augimo trikampį. Ekonominė plėtra suskaldė salas: Batamas buvo išplėtotas ekonomiškai ir tapo regiono centru, pritraukė tūkstančius darbininkų iš Indonezijos, kurie nebuvo malajai.

Riau salose nuo Indonezijos nepriklausomybės kilo judėjimas dėl autonomijos ar nepriklausomybės.

 
Žemėlapis - Riau salos (Provinsi Kepulauan Riau)
Žemėlapis
Šalis - Indonezija
Indonezijos vėliava
Indonezija, oficialiai Indonezijos Respublika  – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė - per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai - apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
IDR Indonezijos rupija (Indonesian rupiah) Rp 2
ISO Kalba
EN Anglų kalba (English language)
ID Indoneziečių kalba (Indonesian language)
JV Javiečių kalba (Javanese language)
NL Olandų kalba (Dutch language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Malaizija 
  •  Papua Naujoji Gvinėja 
  •  Rytų Timoras