San Tomė ir Prinsipė (Sao Tome and Principe)
 |
 |
San Tomė ir Prinsipės salos žmonių buvo neapgyvendintos, kai Portugalos jūrininkai pirmieji jas atrado tarp 1469 m. ir 1471 m. Salos atradėjais laikomi portugalų jūreiviai João de Santarém ir Pêro Escobar. Oficialia San Tomės atradimo data laikoma 1471 m. gruodžio 21 d. – šv. Tomo diena, Principės – 1472 m. vasario 17 d. – šv. Antano diena. Iki 1502 m. Principės sala buvo vadinama šv. Antano sala (Ilha de Santo Antão); vėliau pavadinimas buvo pakeistas į Kunigaikščio salą (Ilha de Principe), taip pagerbiant Portugalijos sosto įpėdinį, kuriam buvo mokami mokesčiai nuo auginamo cukraus.
Pirma pastovi gyvenvietė salose buvo įkurta 1493 m. Portugalai į salą kėlėsi nenoriai, todėl į ją buvo tremiami žemyninėje karalystės dalyje nepageidaujami elementai – nusikaltėliai, vėliau – žydai.
Apie 1515 m. salos jau buvo tapusios vergų prekybos centru tarp Afrikos ir europiečių kolonijų Amerikoje. Prekyba vergais buvo pagrindine salų ekonominės veiklos forma iki XVII pradžios. Amžininkai pabrėžia, kad vergija šioje Portugalijos kolonijoje buvo gana švelni, yra žinoma daug laisvės suteikimo vergams atvejų, o pati vergija neretai apsiribodavo keliomis privalomo darbo dienomis per savaitę. XVI a. viduryje salose pradėjus auginti cukrų išaugo įvežamų vergų skaičiai, pradėjo formuotis plėšikaujančios pabėgusių vergų gaujos (nuo ketvirto dešimtmečio), pirmieji vergų sukilimai (1595 m.).
Augant pasaulinėms cukraus gamybos apimtims, XVII a. pradžioje San Tomė ir Principė prarado svarbius pajamų šaltinius ir XVII a. pabaigos salos daugiausiai veikė kaip vergų persiuntimo punktas. Salos ekonomika vėl suklestėjo po kavos ir kakavos atradimo XIX a. San Tomės sala buvo didžiausia kakavos gamintoja 1908 m. Visgi darbininkų darbo sąlygos buvo pasibaisėtinos ir 1909 m. Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kakavos gamintojai boikotavo San Tomės kakavą. Tremtinių išvadavimo judėjimas prasidėjo 1953 m., po to, kai portugalų valdininkai nužudė kelis šimtus afrikiečių darbininkų, slopindami jų sukeltas riaušes.
1974 m. Portugalijos revoliucija užbaigė užjūrio imperijų valdymą. 1975 m. liepos 12 d. Lisabona suteikė San Tomei nepriklausomybę. Manuelis Pinto da Costa, vienintelės legalios partijos lyderis, tapo prezidentu, o Miguelis Trovoada – ministru pirmininku. Po 1978 m. nesėkmingo valstybės perversmo Migelis Trovoada buvo apkaltintas sąmokslu ir buvo ištremtas. Šalyje įsigalėjo vienpartinė diktatūra. 1990 m. naujoji konstitucija nustatė daugiapartinį valdymą. 1991 m. kovą Trovoada sugrįžo ir tapo šalies prezidentu pirmuose laisvuose šalies rinkimuose.
Įsitvirtinus demokratinijma politinima režimui, 1995 m. Principei buvo suteiktos autonomijos teisės. 2001 m. verslininkas Fradique de Menezes laimėjo rinkimus, bet 2003 m. karinis perversmas nuvertė Fradique nuo posto, kai jo nebuvo šalyje. Po savaitės tarptautinis spaudimas padėjo Fradique sugrįžti į valdžią. 2006 m. Fradique de Menezes buvo perrinktas, laimėjęs 60 % balsų.
