Potaras-Siparunis (Potaro-Siparuni Region)
Potaras-Siparunis – vienas iš 10-ies Gajanos regionų. Yra šalies centrinėje dalyje, ribojasi su Brazilija. Didžioji dalis įeina į Guajana Esekiba regioną, į kurį pretenduoja Venesuela. Administracinis centras – Mahdija.
Regionas vadinamas pagal pagrindines upes – Potarą ir Siparunį. Rytiniu pakraščiu teka Esekvibas. Regione yra vienas svarbiausių šalies objektų Kajeturo krioklys.
Svarbiausios gyvenvietės: Mahija, Kangaruma, Orinduikas, Potaras, Saveretikas ir Tumatumaris.
* VIII-1 Irengas/Aukštutinis Potaras
* VIII-2 Žemutinis Potaras/Ladsm
Regionas vadinamas pagal pagrindines upes – Potarą ir Siparunį. Rytiniu pakraščiu teka Esekvibas. Regione yra vienas svarbiausių šalies objektų Kajeturo krioklys.
Svarbiausios gyvenvietės: Mahija, Kangaruma, Orinduikas, Potaras, Saveretikas ir Tumatumaris.
* VIII-1 Irengas/Aukštutinis Potaras
* VIII-2 Žemutinis Potaras/Ladsm
Žemėlapis - Potaras-Siparunis (Potaro-Siparuni Region)
Žemėlapis
Šalis - Gajana
Gajanos vėliava |
Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
GYD | Gajanos doleris (Guyanese dollar) | $ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
EN | Anglų kalba (English language) |