Rusų kalba
Rusų kalba (русский язык) – kalba, priklausanti rytų slavų kalbų grupei, kuri įeina į indoeuropiečių kalbų šeimą. Tai labiausiai geografiškai išplitusi kalba Eurazijoje ir plačiausiai vartojama slavų kalba. Rusų kalbai giminingiausios ukrainiečių ir baltarusių kalbos, tačiau ir kitos slavų kalbos (lenkų, čekų, bulgarų, serbų) yra gana panašios, nes slavų kalbos per laiką atitolo ne tiek daug nei, pavyzdžiui, germanų kalbos. Rusų kalbą ir literatūrą tiria rusų filologija (rusistika).
Morfologiškai rusų kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys – tarinys – papildinys).
Tekstas, parašytas priešreformine rusų ortografija, 1914 m. Rusų kalba susidarė iš senosios rusų (rytų slavų) kalbos. Ji buvo vartota Rusioje. Šiai valstybei buvo būdinga diglosija. Stačiatikių bažnyčioje buvo vartojama bažnytinė slavų kalba, kuri darė įtaka rytų slavų tarmėms. Liko nedaug senosios rusų kalbos paminklų, bet kai kurie jos bruožai pateko į rusų bažnytinės slavų kalbos versiją (rus. извод). Po mongolų invazijos ėmė formuotis atskiros rytų slavų kalbos: vakarų ir pietų žemėse – rusėnų kalba, šiaurės ir rytų – rusų kalba.
XIV–XVII a. vyko svarbi fonetikos, morfologijos ir sintaksės pokyčiai. Susiformavo dvi pagrindinės tarmių grupės: šiaurinė ir pietinė. Rašto kalbos normos atspindi svarbiausius šiaurinių tarmių bruožus: nekirčiuoto o tarimas [o] (arba okavimas). Kiti balsiai nekirčiuotuose skiemenyse taip pat nepatiria redukcijos, priebalsis г visada sprogstamasis [g]. Maskvos tarmės bruožai pastebėti oficialiuose dokumentuose ir kūriniuose. Pirmoji rusų tipografija buvo įkurta Maskvoje 1553 m. 1564 m. Ivanas Fiodorovas ir Petras Timofejevas iš Mstislavlio išspausdino primają rusišką knygą - „Apaštalas“.
XVII a. prasidėjo rusų bendrinės kalbos formavimas. Sumažėjo bažnytinės slavų kalba svarba. Rusų kalbos raidynas (kirilika) Petro I 1708 m. buvo reformuotas į graždanką. 1755 m. Michailas Lomonosovas išleido pirmąją kalbos gramatiką. Seniausias rusų kalbos žodynas buvo išleistas 1789 – 1794 m. Dabartinės rusų kalbos rašybos normos priėmė 1918 m. bolševikai.
Morfologiškai rusų kalba yra fleksinė. Sintaksė pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys – tarinys – papildinys).
Tekstas, parašytas priešreformine rusų ortografija, 1914 m. Rusų kalba susidarė iš senosios rusų (rytų slavų) kalbos. Ji buvo vartota Rusioje. Šiai valstybei buvo būdinga diglosija. Stačiatikių bažnyčioje buvo vartojama bažnytinė slavų kalba, kuri darė įtaka rytų slavų tarmėms. Liko nedaug senosios rusų kalbos paminklų, bet kai kurie jos bruožai pateko į rusų bažnytinės slavų kalbos versiją (rus. извод). Po mongolų invazijos ėmė formuotis atskiros rytų slavų kalbos: vakarų ir pietų žemėse – rusėnų kalba, šiaurės ir rytų – rusų kalba.
XIV–XVII a. vyko svarbi fonetikos, morfologijos ir sintaksės pokyčiai. Susiformavo dvi pagrindinės tarmių grupės: šiaurinė ir pietinė. Rašto kalbos normos atspindi svarbiausius šiaurinių tarmių bruožus: nekirčiuoto o tarimas [o] (arba okavimas). Kiti balsiai nekirčiuotuose skiemenyse taip pat nepatiria redukcijos, priebalsis г visada sprogstamasis [g]. Maskvos tarmės bruožai pastebėti oficialiuose dokumentuose ir kūriniuose. Pirmoji rusų tipografija buvo įkurta Maskvoje 1553 m. 1564 m. Ivanas Fiodorovas ir Petras Timofejevas iš Mstislavlio išspausdino primają rusišką knygą - „Apaštalas“.
XVII a. prasidėjo rusų bendrinės kalbos formavimas. Sumažėjo bažnytinės slavų kalba svarba. Rusų kalbos raidynas (kirilika) Petro I 1708 m. buvo reformuotas į graždanką. 1755 m. Michailas Lomonosovas išleido pirmąją kalbos gramatiką. Seniausias rusų kalbos žodynas buvo išleistas 1789 – 1794 m. Dabartinės rusų kalbos rašybos normos priėmė 1918 m. bolševikai.
Šalis
-
Azerbaidžanas
* Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija. -
Kazachstanas
Šalies pavadinimas kilo iš persų kalbos žodžio, kuris reiškia „kazachų žemė“, o kazachų tautos pavadinimas kildinamas iš žodžio qazaq (Ukrainoje ir Rusijoje gyvenantys kazokai taip pat save kildina iš šio žodžio), tiurkų kalba reiškiančio „pabėgęs į laisvę“. -
Kirgizija
Kirgizijos klimatui būdingas sausas žemyninis klimatas su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Dideli paros temperatūros svyravimai. Šalies pietuose vasarą temperatūra siekia apie +45° C, o žiemą gali nukristi iki -18° C. -
Mongolija
Mongolija yra antroji pagal plotą pasaulio valstybė po Kazachstano, neturinti priėjimo prie atviros jūros. -
Sakartvelas
Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tbilisis. -
Tadžikija
Pirmieji gyventojai teritorijoje apsistojo apie 4000 metų pr. m. e. Vėliau teritorija buvo valdoma įvairių imperijų, daugiausia persų. Prieš m. e. įėjo į Baktrijos imperiją. VII a. arabai išplatino Islamą. Vėliau Tadžikistanas tapo viena iš Samanidų imperijos teritorijų. Iškilę Samarkando ir Bucharos miestai (dab. Uzbekija) buvo tadžikų kultūros centrais. Aukso Ordai užvaldžius Vidurinę Aziją, Tadžikistanas tapo Bucharos emyrato dalimi. -
Turkmėnija
Šiaurės vakaruose ribojasi su Kazachstanu, šiaurėje ir šiaurės rytuose – su Uzbekija, pietryčiuose – su Afganistanu, pietvakariuose – su Iranu. -
Uzbekija
Uzbekija suskirstyta į 12 vilajetų (viloyatlar; vns. – viloyat), 1 autonominę respubliką (Karakalpakija) ir 1 miestą (shahar, Taškentas). -
Baltarusija
Plotas – 207 600 kv. km, iš kurių 40 % dengia miškai. Baltarusija skirstoma į tris geografinius regionus – šiaurinį, kuriame yra gausybė ežerų, centre esantį miškingą Baltarusijos kalvyną ir pelkėtą ir menkai apgyvendintą pietinę dalį, vadinamą Pinsko pelkėmis. Svarbiausios Baltarusijos ekonomikos šakos yra paslaugos ir gamyba. -
Estija
Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė. -
Latvija
Latvija yra unitarinė parlamentinė respublika, kuri administraciniu atžvilgiu skirstoma į 118 savivaldybių (109 savivaldybės ir 9 miestai). Sostinė ir didžiausias šalies miestas yra Ryga. Latvija nuo 1991 m. rugsėjo 17 d. yra Jungtinių Tautų, nuo 2004 m. balandžio 2 d. NATO, o nuo tų pačių metų gegužės 1-osios, kartu su Lietuva ir Estija, Europos Sąjungos narė. Nuo 2014 m. valstybė priklauso euro zonai. 2016 m. tapo OECD nare. Latvijos nacionaliniai simboliai – baltoji kielė, dvitaškė boružė, baltoji ramunė, liepa ir ąžuolas. -
Lietuvos Tarybų Respublika
1918 m. gruodžio 4 d. lietuviškosios RKP(b) sekcijos Maskvoje centrinis biuras nusprendė sukurti laikinąją Lietuvos revoliucinę vyriausybę. Gruodžio 8 d. Vilniuje buvo suformuota Laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė, vadovaujama Vinco Mickevičiaus-Kapsuko. 1918 m. gruodžio 16 – 1919 m. sausio 7 d. ši vyriausybė buvo įsikūrusi Raudonosios armijos užimtame Daugpilyje. Gruodžio 16 d. Laikinoji revoliucinė vyriausybė paskelbė manifestą, kuriuo paskelbė vokiečių okupacinės kariuomenės valdžios panaikinimą, Lietuvos Tarybos paleidimą, valdžios perėjimą darbininkų deputatų taryboms ir Lietuvos Tarybų Respublikos įkūrimą. Tuo pačiu metu, gruodžio 15 d. tarybų valdžią Vilniuje paskelbė Prano Eidukevičiaus vadovaujama Vilniaus darbininkų deputatų taryba. Gruodžio 16 d. komunistai, Bundo nariai ir kairieji socialdemokratai surengė demonstraciją ir mitingą palaikantį Raudonąją armiją ir komunistų valdžią. Gruodžio 18 d. Vilniaus tarybos manifestas išleistas žydų, lietuvių, lenkų ir rusų kalba. Gruodžio 16-19 dienomis komunistų demonstracijos organizuotos ir kituose Lietuvos miestuose; kai kuriose gyvenvietėse taip pat kūrėsi darbininkų deputatų tarybos, kurios dažniausiai realios valdžios neturėjo. 1918 m. gruodžio 22 d. Tarybų Rusijos sovnarkomas pripažino Lietuvos Tarybų Respubliką (kartu su Tarybų Latvija). Netrukus Lietuvos Sovietų Respubliką pripažino vadinamosios Baltarusijos, Estijos, Ukrainos sovietų respublikos. 1918 m. gruodį – 1919 m. sausį raudonieji užėmė didžiąją Lietuvos dalį, iš kurios buvo išvesta vokiečių kariuomenė. Anksčiau sukurtos tarybos buvo išvaikytos ir sukurti revoliuciniai komitetai. Sausio 5 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių, į kurį persikėlė ir V. Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybė. -
Moldavija
Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai. -
Rusija
Vakarinė šalies dalis, esanti Europos žemyne, yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % populiacijos gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė Maskva yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra Sankt Peterburgas, kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir milijoniniai miestai yra Novosibirskas Sibire, Jekaterinburgas Urale, Žemutinis Naugardas prie Volgos. -
Ukraina
Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, iki Liublino unijos buvo jos dalimi., o XVIII a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.