- Bisau Gvinėjos vėliava

Bisau Gvinėjos vėliava patvirtinta 1973 m., po to, kai tauta tapo nepriklausoma nuo Portugalijos.

Vėliava yra tradicinių panafrikietiškų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos.

Raudonoje juostoje pavaizduota Juodoji Afrikos žvaigždė.

Vėliavos kompozicijai didelę įtaką turėjo Ganos vėliava.

Spalvos turi tas pačias reikšmes: raudona – kankinių kraujas, žalia – miškai, o geltona – naudingosios iškasenos.

Bisau Gvinėjos Respublika (Bisau Gvinėja) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Senegalu šiaurėje, Gvinėja rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose.

Visa Bisau Gvinėjos teritorija priklauso istoriniam Senegambijos regionui, kur vyrauja Atlanto grupės kalbos. XIII a. didžiąją jo dalį prisijungė Malio imperija. Jai valdant, į kraštą migravo mandingų gentys, formavosi atskiras jų subetnosas mandinkai. Imperijoje Bisau Gvinėjos teritorija kartu pietų Senegalu ir Gambija buvo administruojama kaip atskiras vienetas. Todėl XVI a. yrant imperijai, jame susikūrė nepriklausoma valstybė Kaabu su sostine Kansaloje.